Paieška Ar verta auginti

Ar verta auginti

Doc. Julius DANUSEVIČIUS

Lietuvos miškų institutas

 

Pocūgės – ne vien dekoratyvūs medžiai

 

Gamta mūsų kraštui pašykštėjo medžių rūšių įvairovės. Miškuose auga tik apie 20 medžių rūšių, o pagal klimato sąlygas galėtų augti žymiai daugiau. Kiti kraštai ženkliai praturtino savo miškus vertingomis, iš kitur atkeltomis medžių rūšimis. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse, o ypač Vokietijoje, Danijoje bei Pietų Švedijoje miškuose sėkmingai auginamos pocūgės, kurios žymiai produktyvesnės už vietinių medžių rūšis. Mišrindami pocūges su eglėmis, sustiprina eglynų atsparumą vėjovartoms, kurios periodiškai kartojasi ir išverčia eglynus didžiuliuose plotuose. Tiek danų, tiek ir švedų miškininkai priekaištavo mums, kodėl neveisiame mišrių eglynų su pocūgėmis. Kad pocūgės atsparios vėjovartoms, teko matyti Bitėnų miške: vėjo išverstame eglyne, kuriame augo 75 metų amžiaus pocūgių grupė, jos išliko neišverstos. Tiesa, kraštinis medis buvo vėjo nulaužtas, bet neišverstas. Iš tos pocūgės girininkas padarė dailylentes ir iškalė raštinės sienas, nes medienos tekstūra gražesnė negu pušies bei eglės.

Pocūgių introdukcija Lietuvoje pradėta XIX a. antroje pusėje. Anksčiau jos buvo įveistos Škotijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje ir net Latvijoje. Lenkijoje įveista apie 1400 ha pocūgės medynų. Vokietijoje pripažinta pačia produktyviausia bei anglies sekvestravimui iš oro imliausia medžių rūšimi. Dėl jos veisimo neabejojama ir želdomosios medžiagos įstatyme įrašyta pagrindine rūšimi.

Pocūgės – dekoratyvūs medžiai, o ekologiniu aspektu naudingi dėl lajos sodrumo ir atsparumo klimato anomalijoms. Kalbant apie pocūgių ekonominę naudą, ji akivaizdi: jos apie 30% produktyvesnės už egles. Štai Prūsijoje, šalia Lietuvos (Matrosovkos girininkijoje), pocūgių 90 metų amžiaus medynų produktyvumas siekia 1200m3/ha, tuo tarpu eglės – 650 m3/ha. Vidutinis metinis pocūgės prieaugis 11,4 m3/ha, o eglės – 6,4 m3/ha.

Žinoma, pocūgių adaptyvumas menkas. Bet yra žaliosios pocūgės (Pseudotsuga douglasii (Lindl.) Carr.) formų, kurios gerai auga mūsų krašte. Adaptyviausia yra didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas (Pseudotsuga menziesii var. glauca (Beissn). Pakankamai adaptyvi ir užima tarpinę padėtį pilkoji pocūgė (Pseudotsuga caesia (Schwer.) Flous. Yra sukurtos 2 sėklinės plantacijos: Dubravoje ir Alytuje po 4,5 ha. Lietuvoje miškuose, parkuose, sodybose kartu su melsvaspygle didžiąja pocūge (Pseudotsuga menziesii var. glauca (Beissn) auga pilkoji pocūgė. Radviliškio girininkijoje, Bebrujų miške auga keletas 90 metų amžiaus, 20-25 m aukščio, iki 40 cm skersmens pilkosios pocūgės medžiai. Ji atspari šalčiui, gali būti auginama visoje šalyje. Beje, per visą introdukcijos laikotarpį pocūgės medynų Lietuvoje turime tik 5 ha. Pocūgės su kitomis medžių rūšimis nesikryžmina. Todėl kalbėti apie jos invazines savybes nėra pagrindo.

 

Raudonasis ąžuolas - atsparesnis

 

Kitas pavyzdys. Prieš keletą metų masiškai džiūvo mūsų ąžuolai ir ąžuolynai. Gi, raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.), kuris 19 a. pradėtas veisti Lietuvoje, pakenkimams buvo 100% atsparus. Jo ir augimas spartesnis už paprastąjį. Alytuje žemės ūkio dirvoje 45 m. amžiuje produkavo 311 m3/ha medienos, kai paprastasis – tik 170 m3/ha (-55%). Dūkštų girininkijoje 52 metų amžiaus raudonojo ąžuolo medynas produkavo per 730 m3/ha, kai paprastojo – 310 m3/ha. Vidutinis metinis raudonojo ąžuolo prieaugis 7,4 m3/ha, o paprastojo – 3,8 m3/ha. Be to, raudonasis ąžuolas brandą pasiekia per 80 metų, o paprastasis – per 120 metų. Apsauginiuose miškuose jis auga iki 200 metų. Tiesa, jo stiebų kokybė, lyginant su paprastuoju, menkesnė, tačiau selekcijai plastiškas. Alytaus miškuose iškirtus kreivus, labiau šakotus ir dvistiebius medžius, įrengtas 5 ha ploto sėklinis medynas.

Raudonasis ąžuolas dekoratyvus, jo mediena nedaug minkštesnė ir lengvesnė nei paprastojo ąžuolo. Tinka veisti rekreaciniuose miškuose. Su paprastuoju ąžuolu nesikryžmina. Plinta tiek, kiek giles nuneša kėkštai. Tinka dirbtų laukų apželdymui ir apsauginiams miškams sudaryti bei eglynų apsauginėms juostoms nuo vėjų apsodinti. Raudonasis ąžuolas neagresyvus kitų rūšių atžvilgiu. Jo medynų per visą introdukcijos periodą Lietuvoje turime tik 117 ha.

 

Įvairovė – kur kas geriau

 

Verta paminėti ir kitas Lietuvoje augintinas medžių rūšis. Tai sitkinės eglės (Picea sitchensis (Bong.) Carr.), kurios ženkliai sparčiau auga už paprastąsias. Tai aukščiausias eglės genties medis, kurio aukštis gali siekti iki 40-60 m ir daugiau, liemens skersmuo 1-1,5 m. Kirtimo apyvarta - 60 metų. Vertingas dekoratyvus, sparčiai augantis, atsparus šalčiams ir oro taršai medis. Labai daug jų veisiama Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje.

Kita rūšis - tai suktaspyglė pušis (Pinus contorta Douglas ex Loudon). Jos daug veisiama Švedijoje, Latvijoje. Pasižymi dideliu atsparumu oro taršai, atželia iš kelmo. Kirtimo apyvarta Lietuvoje – 50 metų. Palankiomis sąlygomis iki 30 metų auga sparčiau už paprastąja pušį. Dubravos urėdijoje, Vaišvydavos girininkijoje  20 m. amžiaus medžiai buvo 16% aukštesni už tokio pat amžiaus paprastosios pušies medžius, tačiau plonesni ir mažesnio tūrio. Tinka celiuliozės gavybai.

Labai dekoratyvi, atspari grybinėms ligoms ir oro užterštumui balkaninė pušis (Pinus peuce Griseb.). Iš lapuočių labai vertingi platanalapiai klevai (Acer pseudoplatanus L.), didžialapės liepos (Tilia platyphyllos Scop.), kanadinės drebulės (Populus tremula L. var. canadensis) ir kt. Klevų mediena brangiausia Europoje.

 

Maumedis – Lietuvos galiūnas?

 

Sustokime ir prie maumedžio. Pagal istorinius šaltinius europinis maumedis (Larix decidua Mill.) XIV-XVI a. savaime augo Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Jo arealo šiaurinė riba ėjo Nemunu. Nors tiriant rasta žiedadulkių durpynuose prie Anykščių ir už Jonavos. Maumedžio žiedadulkės neturi oro maišelių, todėl vėjas jų nunešti į minėtus rajonus negalėjo.

Prieš 150 metų Degsnės miške įveistas maumedynas brandina 1300 m3/ha medienos. Nei viena medžių rūšis Lietuvoje tokio produktyvumo nėra pasiekusi. Jo vidutinis prieaugis siekia 10 m3/ha. Šio medyno sėklomis įveisti 50 m. amžiaus želdiniai produkuoja 550 m3/ha. Tokio pat amžiaus medynas auga Alytaus girininkijoje Vidgirio miške; jo vidutinis aukštis – 34 m, skersmuo – 38 cm, o medienos tūris - 600-730 m3/ha.

Lyginant to paties amžiaus europinių maumedžių našumą su kitomis medžių rūšimis, pastebėta, kad jis lenkia egles 32%, pušis - 38% ir beržus - 48%. Tiriant bandomuosius želdinius Jonavoje, maumedis buvo ne tik produktyviausias, bet ir atspariausias oro taršai, kuri dėl azoto gamyklos siekė pražūtingas ribas. Europinis maumedis nesikryžmina su kitomis medžių rūšimis, išskyrus maumedžius. Sukryžminus su japoniniu maumedžiu, duoda heterozinius (ypač spartaus augimo) hibridus, kurie 20 metų amžiuje siekia virš 20 m aukštį ir 40 cm stiebo skersmenį. Tai nepakeičiama sodinamoji medžiaga plantaciniams miškams veisti. Apyvarta 50 metų, produktyvumas 600 m3/ha.

Pagal istorinius duomenis europinio maumedžio negalima laikyti svetimžeme rūšimi. Nors kai kas iš tų, kurie turi sprendžiamąjį balsą, prieštarauja maumedžio veisimui Lietuvos miškuose.

Pagal Lietuvos miško dauginamosios medžiagos nuostatus, kurie sudaryti, vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos direktyva 1999/105/EB, Lietuvoje miškuose galima kultivuoti 24 medžių rūšis, neskaitant tuopų-drebulių hibridų. Tuo tarpu esančioje šiauriau Latvijoje leidžiama veisti 32 rūšis ir daugelį hibridų, o Lenkijoje – 48 rūšis ir hibridus. Miškų departamentas, susiaurinęs kultivuotinų rūšių sąrašą, motyvuoja ES aukščiau minėta direktyva. Minėtos šalys taip pat priklauso Europos Sąjungai. Štai Škotijoje autochtoninė rūšis - tik paprastoji pušis, o miškuose auginama keliasdešimt svetimžemių rūšių, iš jų - mūsų aukščiau aprašytas. Tas pat ir Danijoje. Tad ar pagrįstai mes draudžiame didinti miškuose rūšinę įvairovę?..

*  *  *

Introdukcijai privaloma mokslinė kontrolė. Lietuvos miškų institute yra parengti metodiniai pagrindai sėkmingai introdukcijai atlikti. Jie apima daugelį saugumo rodiklių: adaptyvumą, atsparumą ligoms ir kenkėjams, agresyvumą, plitimo pavojus, įtaką aplinkai ir kitų rūšių sąveikai kryžminimosi atžvilgiu, o taip pat prognozes susietas su klimato kaita. Tik atlikus patikimus bandymus, galima atrinkti ir atestuoti Lietuvai svetimžemes rūšis ar sukurtus hibridus, Tuomet nėra ko baimintis. Miškų institutas pajėgus atlikti introdukuojamų medžių rūšių valstybinius bandymus ir teikti rekomendacijas jų panaudojimui. Žinoma, saviveikla turi būti ribojama.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"