Paieška Gamtos ištekliais turime naudotis tvarkingai

Gamtos ištekliais turime naudotis tvarkingai

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlieka daugybę geologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Šių tyrimų išvadomis remiamasi statant bet kokius statinius, atliekant žemės gręžimo darbus, įrengiant naujas vandenvietes, naudojant žemės išteklius ir kitais atvejais.

 

Pagal bendrą programą

 

„Geologiniai tyrimai yra tokie darbai, kad per vieną vasarą ar per vieną sezoną nelabai daug nuveiksi, nes pirmiausia reikia susirinkti ir išnagrinėti archyvinę informaciją, atlikti lauko darbus, jei tai yra tiesioginiai tyrimai, gręžinius išgręžti ir t.t. Paskui visus tuos duomenis turime apdoroti. Paprastai mūsų projektai trunka daugiau negu vienerius metus, tik labai retas projektas baigiasi tais pačiais metais. Beje, dabar visos vykdomos programos yra sujungtos į vieną, kuri vadinama „Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas“. Šiuo atveju ši programa apima viską – ir valstybinius geologinius tyrimus, kurie anksčiau buvo atskiroje specialioje programoje „Geologija ir darnus vystymasis“, ir žemės gelmių išteklių naudojimo priežiūra bei kontrolę, karstinio regiono tyrimus, požeminio vandens tyrimus ir t.t. Tai padaryta todėl, kad Vyriausybė ir Aplinkos ministerija sumažintų finansuojamų programų skaičių, kad mažiau būtų operuojama įvairiais rodikliais, kriterijais ir t.t. Kasmet vykdome apie 80 valstybinio geologinio tyrimo projektų ir kasmet 20–24 (priklauso nuo apimties, grafikų ir t.t.) užbaigiame ir atiduodame, kaip mes sakome, visuomenei naudotis. O ta visuomenė, kuri naudojasi mūsų darbais ir geologijos fonde sukaupta informacija, iš tikrųjų labai plati. Tai ne tik mokslo ir mokymo ar valdžios institucijos. Jau pasiekėme tą lygmenį, kad, kaip visoje Europoje, geologine informacija domisi ne vien savivaldos institucijos ir apskričių administracija, bet ir plačioji visuomenė – atskiri žemės savininkai, kurie nori žinoti, kokių vertybių yra jų žemės sklypuose. Reikia pasakyti, kad kartais tas domėjimasis sukeltas ir ne visai sveiko intereso, sakysim, ūkininko noras išsikasti kūdrą bei iškastus žemės išteklius kur nors panaudoti ar pasikeisti su kaimynais į kokią kitą išteklių rūšį. Aišku, toks domėjimasis mūsų nedžiugina. Norėtume, kad visi ištekliai būtų naudojami tvarkingai, kaip įmanoma plačiau, bet pagal Lietuvos konstituciją ir visus įstatymus“, - kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Juozas MOCKEVIČIUS.

 

Projektas „Užterštų teritorijų valymas“

 

Kadangi geologija skirstoma į nemaža siauresnių sričių, tad ir LGT struktūra yra taip organizuota, kad yra skyriai, kurie užsiima atskira problematika, sakysim, žemės paviršiuje slūgsančių nuogulų (vadinamųjų kvartero sistemos nuogulų) tyrimais, gilesnių ir giluminių sluoksnių (požeminio vandens) tyrimais. Dabar labai aktuali, gal net galėtume pasakyti, madinga, yra inžinerinė geologija, ekogeologija. Iš tikrųjų, ši sritis yra svarbi ir šalies mastu, ir visuomenės gyvenime, nes geologai identifikuoja, nustato ir istorinę, ir dabartinę požemio taršą. Tie tyrimai teikia galimybę perspėti, sakysim, apie požeminio vandens blogėjimo tendencijas, ar kylančią jo užterštumo kokiomis nors cheminėmis medžiagomis grėsmę. O tą grėsmę gali kelti senieji pesticidų sandėliai, buvusios kuro bazės, pagaliau net ir dabartinės degalų saugyklos. Pavyzdžiui, jei senas pesticidų sandėlis kelerius metus buvo be stogo ar bent turėjo ne visai tinkamą stogą, tos medžiagos filtruojasi į gruntą, pakliūva į požeminį vandenį, ir gali pakenkti miesto ar rajono aplinkos kokybei.

Pernai su Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra LGT pradėjo vykdyti ES sanglaudos fondo lėšomis projektą „Užterštų teritorijų valymas“, kuris numato ir likusių dar neinventorizuotų potencialių taršos židinių inventorizavimą, jų reitingavimą pagal pavojingumą, 100 iš pavojingiausių židinių preliminarų tyrimą bei 50 objektų detalų ekogeologinį tyrimą. J. Mockevičiaus nuomone, užbaigus šį darbą, iš tikrųjų bus galima susidaryti detalų vaizdą apie mūsų šalies teritorijų požemio taršą ir bus galima pasakyti, kurias vietas reikia pirmiausia valyti, kurias būtina stebėti, o kurias galima laikyti visai švariomis. Tai vienas iš šių metų prioritetinių projektų.

Geologai taip pat triūsia Biržų rajone, kur baigiami lauko darbai, reikalingi parengti šio rajono karstinio pavojingumo žemėlapius, dėl ko ir gyventojams, ir savivaldybėms atsiras galimybė tinkamiau planuoti savo teritorijos plėtrą.

Trečia sritis, kuriai skiriama daug dėmesio – tai požeminio vandens ištekliai. Europos Sąjunga kelia aukštus ir ambicingus reikalavimus: iki 2015 m. šalys narės turi užtikrinti tinkamo geriamojo vandens tiekimą savo gyventojams. Kadangi Lietuvoje viešajam tiekimui naudojamas išimtinai požeminis vanduo, tad reikia šiuos išteklius tinkamai įvertinti pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir standartus, numatyti galimą kitimą, siekiant užkirsti kelią kokybės blogėjimui. Todėl jau ne vienerius metus vykdomas didelis specialus požeminio vandens išteklių vertinimo projektas, padėsiantis nustatyti tinkamo tiekti kaip geriamąjį vandenį požeminio vandens išteklius. Nors LGT tikėjosi šį projektą užbaigti 2011 m., bet dabar jo vykdymas šiek tiek užtruks, turėtų būti baigtas iki 2015 m.

 

Geologinio kartografavimo perspektyvos

  

„Gaila, kad ryškėja tendencija mažinti bendrojo pobūdžio geologinio kartografavimo darbus. Aišku, nesame išimtis – labai mažai šalių dar yra kartografavusios visą savo teritoriją. Iš esmės visos valstybės renkasi tik tas vietas, kurios yra perspektyvios išteklių naudojimo požiūriu, arba gali kelti vienokią ar kitokią grėsmę aplinkai. O šiaip jau visi pamažu tą kartografavimą vykdo, taigi mes irgi stengiamės šios veiklos srities neapleisti, deja, galimybės – minimalios. Jei mūsų tarnybai bus gerokai sumažinti etatai, neteksime dalies savo pajėgumo. Bendradarbiaujame su visos Europos geologinėmis tarnybomis, bet glaudžiausiai – su kaimyninių ir Skandinavijos šalių tarnybomis. Neseniai Švedijoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų atstovų susitikimas (pernai jis vyko Lietuvoje, Birštone). Kiekviena šalis pristatė savo praėjusių metų veiklos rezultatus, aptarėme bendrų projektų vykdymą. Šiaurės šalių geologijos tarnybos sunkmečio lyg ir nejaučia. Sakysim, Danijos geologijos tarnyboje dirba daugiau kaip 300 žmonių, Švedijos tarnyboje – šiek tiek mažiau kaip 300. O Suomijoje – net apie 700 specialistų. Suomija, matyt, aktyviausiai iš visų Skandinavijos šalių dabar plėtoja kalnakasybą – atidaro naujas aukso, kitų brangiųjų metalų kasyklas, skverbiasi į didžiulius gylius. Taigi Baltijos šalys atrodo gana varganai, mūsų biudžetai nuo Skandinavijos šalių skiriasi dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, Danijos geologijos tarnybos metinis biudžetas – daugiau kaip 30 mln. eurų. Bet mes stengiamės numatytas funkcijas atlikti su tokiu biudžetu, kokį gali skirti mūsų šalis“, - sakė LGT direktorius.

 

Geologiniam paveldui propaguoti

 

Lietuvos geologijos tarnyba dalyvauja Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacijos veikloje; paprastai du kartus per metus vyksta susirinkimai ir seminarai, bet šiais metais dėl lėšų stokos LGT gerokai apribojo savo veiklą užsienio, netgi ir vidaus komandiruočių požiūriu, tad teko kai kurių vizitų atsisakyti. Tačiau svarbiausiuose tarptautiniuose susitikimuose mūsų geologai dalyvauja aktyviai. Štai šiųmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių geologų susitikime J. Mockevičius trumpai pristatė naujo, bendro Šiaurės ir Baltijos šalių projekto „Turgeo“, skirto geologinio paveldo Baltijos regione propagavimui, informacijos apie geologinius objektus sisteminimui, standartizavimui, geologinių objektų patrauklumo visame regione didinimui, gaires. LGT teko atsakingas vaidmuo – vadovauti šiam projektui, kuriame  iš viso dalyvauja 21 tarnyba iš įvairių šalių, išsidėsčiusių aplink Baltiją: Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Danijos įvairios institucijos, ne vien geologinės. Dalyvauja ir du Lietuvos regioniniai parkai – Ventos ir Biržų, kurie geologiniu požiūriu turi ką parodyti. Dabar vyksta projektinių siūlymų vertinimas, o šį rudenį turėtų būti priimtas sprendimas.

Žinoma, LGT dalyvauja ir smulkesniuose tarptautiniuose projektuose. Jau nemaža metų sėkmingai bendradarbiaujama su Lenkija, drauge įvykdytas ne vienas projektas. Tačiau ne dėl mūsų geologų kaltės lėtai vyksta bendradarbiavimas su Baltarusija ir Karaliaučiaus kraštu.

 

Tikrą muziejų dar reikia sukurti

  

Kaip sakė LGT direktorius, geologijos muziejus kol kas yra tik de jure. Jį iš tikrųjų reikia dar sukurti. Norinčios tapti šio muziejaus steigėja institucijos neatsirado. Buvo tik įvairių kreipimųsi į valdžios ir ne valdžios institucijas, kad jį reikia išsaugoti ir t.t., bet ne visiems ateina į galvą, kad  tikro muziejaus kol kas neturime. Tad joks sprendimas dėl šio muziejaus nepriimtas, analizuojamos alternatyvos. Bet, nors šioje analizėje jau nedalyvauja, LGT yra pateikusi net kelis siūlymus, kaip būtų galima sutvarkyti šį reikalą. Vienas siūlymas yra toks: įvertinant tą įdirbį, kuris jau atliktas, palikti steigėja Lietuvos geologijos tarnybą, arba pačiai ministerijai perimti muziejaus steigėjo funkcijas. Tačiau bet kokiu atveju būtina išsaugoti kerno saugyklą (yra sukaupta 140 kilometrų gręžinių kerno). Į šį procesą įsijungė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuris yra priėmęs nutarimą siūlyti aplinkos ministrui nekeisti situacijos ir palikti steigėju LGT, arba pačiai ministerijai perimti steigėjo funkcijas. Bet nesvarbu, kaip būtų  nuspręsta, niekas nesirengia nei turimų vertybių išdraskyti, nei jų paslėpti nuo visuomenės. Tačiau reikia turėti galvoje, kad nė viena Europos geologijos tarnyba nėra savo kerno saugyklos pavertusi muziejumi. Visur tai – tiesiog gamybos padalinys.

Muziejus buvo įsteigtas 2000 metais. Jis yra įtrauktas į kultūros įstaigų registrą, todėl prieš dvejus metus LGT perėmė steigėjo funkcijas, tikėdamasi pakelti jį į normalų lygį.

„Iš pradžių mums tai sekėsi, nes, padedant Aplinkos ministerijai, muziejaus kūrimą  pavyko įtraukti į valstybės investicijų programą. Jau parengtas modernizavimo projektas, tik dabar nėra lėšų jam vykdyti. Per tuos dvejus metus vis dėlto buvo žengtas žingsnis tikro muziejaus kūrimo linkme. Bet dabar nesame pajėgūs užtikrinti tolesnę jo plėtrą. Todėl siūlome Aplinkos ministerijai atidėti šio uždavinio sprendimą ateičiai, neardant jau esamų struktūrų“, - aiškino J. Mockevičius.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"