Paieška Nori ąžuolo – stiprybės medžio

Nori ąžuolo – stiprybės medžio

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Jau septyniolika metų Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijai vadovauja Algis Strelčiūnas, kuris, beje, antrai kadencijai yra išrinktas Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentu. Seniūnijos plotas – daugiau kaip 10 kvadratinių kilometrų, gyventojų skaičius taip pat nemažas, daugiau kaip 37 tūkstančiai. Didžiąją teritorijos dalį sudaro miškai. Be to, ir aplink gyvenamuosius namus gausu medžių, plyti įvairaus dydžio žaliųjų plotų.

 

Turi tarnauti žmonėms

 

„Lazdynuose gyvenau nuo vaikystės, - prisimena A. Strelčiūnas. – Kai mūsų šeima čia įsikūrė, buvau vienuolikos metų. Galima sakyti, kad su Lazdynais susiję mano gyvenimo trisdešimt metų. Tad ir dirbti norėjau grįžti į tą miesto rajoną, kuriame nemaža metų gyvenau, praleidau jaunystę. Ir svajonė išsipildė. Dabar, kai reikia spręsti seniūnijos problemas, prisimenu kiekvieną suoliuką, kur jaunas bėgiodamas prisėsdavau ir pamanydavau: čia visai neblogai gyventi... Manau, kad ir su mažesnėmis sąnaudomis galima padaryti gyvenamąjį rajoną patogų visiems jo gyventojams.

Man labai pavyko, kad 2004 metais turėjau galimybę išvykti į Ameriką tobulintis pagal Lyderių programą. Ir ten tiesiog supažindino su visa JAV valstybės valdymo struktūra, bendradarbiavimo su bendruomene reikalais. Tai man davė naują impulsą, dar labiau įsitikinau, kad tarnautojas turi tarnauti žmogui. Jei tu tarnauji žmogui, tada ir jis atsigręžia į tave, sakysim, seniūnijai padeda tvarkyti savo gyvenamąjį rajoną. Todėl ir seniūnas turi būti pagalbininkas gyventojui. Kadangi gimiau Vilniuje, esu tikras vilnietis, kilęs iš paprastų žmonių šeimos, man eilinis žmogus yra kaip tik labai svarbus ir visi jo lūkesčiai suprantami. O kai nuoširdžiai pabendrauji su žmogumi, jis ir tau atveria širdį.“

 

Kelia nerimą abejotina kaimynystė

 

Kaip sakė seniūnas, Lazdynų gyventojai nepageidauja, kad netoliese nuo šio gyvenamojo rajono būtų statoma atliekų deginimo įmonė, net yra surinkta apie 8 tūkstančių protestuojančiųjų parašų. Juk ne kartą žmonės patyrė nepatogumų dėl AB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valyklos skleidžiamo nemalonaus kvapo. Tiesa, jau pradėtos naudoti naujesnės technologijos, leidžiančios nuotekų dumblą perdirbti, paskleidžiant kur kas mažiau nemalonių kvapų, o maždaug po metų planuojama įrengti metatankus, iš kurių jokie dumblo kvapai į aplinką nesklis. Tačiau gyventojai atsargūs ir nelinkę pasitikėti pažadais, kad planuojama atliekų deginimo įmonė neterš oro. Kita vertus, jie nėra visiškai priešiški bet kokioms naujų gamybinių objektų statyboms, tik nori, kad būtų naudojamos pačios naujausios technologijos, o ne tos, kurios užsienyje jau laikomos pasenusiomis. Jie teikia ir nemaža savų siūlymų, kaip spręsti šią problemą, kuri yra tuo didesnė todėl, kad ir nuotekų valykla, ir planuojama statyti atliekų deginimo įmonė yra toje pačioje miesto dalyje, o iš tos pusės kaip tik dažniausiai pučia vėjas į Lazdynų gyvenamojo rajono pusę.

Seniūno nuomone, atliekas būtų geriau ne deginti, o pastatyti tokią įmonę, kurioje jos būtų rūšiuojamos, dalį perdirbant, o kitas naudoti dujoms gaminti, nes toks būdas yra daug ekologiškesnis.

 

Planuojama sveikatingumo trasa

 

Lazdynai – išskirtinis miesto rajonas, esantis arti centro, bet pastatytas tokioje vietoje, kad ir dabar daugiau kaip pusę jo teritorijos apima miškai. Taigi siekiama išsaugoti tuos miškus. O kaip galima išsaugoti? Pavyzdžiui, įrengiant kokias nors sveikatingumo trasas. Yra siūlymų, kad galėtų būti įrengta šiame rajone gyvenusios mokslininkės, garsios gydomųjų augalų specialistės Eugenijos Šimkūnaitės sveikatingumo trasa. Šis planas jau pradėtas įgyvendinti. Pasodinta 60 obelų. Numatyta tame maršrute pasodinti nemaža ąžuolų. Jau įrengtas Eugenijos  Šimkūnaitės skveras – netoliese namo, kuriame mokslininkė gyveno. Šiemet ten pasodinta dešimt ąžuoliukų. Be abejonės, ir Eugenijos Šimkūnaitės sveikatingumo trasa yra vienas iš žingsnių, siekiant panaudoti žaliuosius plotus žmonių laisvalaikiui, poilsiui. Bet medžiai sodinami ir kitose vietose. Pavyzdžiui, Šiltnamių gatvėje sužaliavo 12 ąžuoliukų, o prie „Litexpo“ parodų centro kartu su „Rotary“ klubu pasodintas ištisas ąžuolynas. Ten auga daugiau kaip 100 ąžuoliukų; esama jau ir didelių šios rūšies medžių.

„Žinoma, kai sodiname ąžuolus, kviečiame talkose dalyvauti gyventojus, - pasakojo A. Strelčiūnas. – Turime ir prasmingą tradiciją: gyventojams, kuriems sukanka šimtas metų, pasodiname po ąžuolą. Įdomu, kad šimtametės moterys taip pat nori, kad jų garbei būtų sodinami ąžuolai, o ne liepos. Mat ąžuolą visi laiko stiprybės simboliu. Iš anksto parenkame tinkamą vietą – kad nebūtų ten kokių komunikacijos tinklų, bet kad garbusis senolis matytų savo ąžuoliuką pro buto langą. Visi taip pagerbti ilgaamžiškumo viršūnėn įkopę senjorai tuo yra labai patenkinti ir tiesiog sieja savo gyvenimą su savais ąžuolais. Šios tradicijos tikslas – skatinti jaunimą gerbti pagyvenusius žmones. Tokių žmonių, šimtamečių, seniūnijoje apie dešimt.

Šiemet surengėme Lazdynų keturiasdešimtmečio šventę. Norėjome atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad gatvės tinka važinėti ir dviračiais, ne tik automobiliais. Tad surengėme ir tarptautines dviratininkų lenktynes, ir mėgėjų ratą nubrėžėme. Dviratininkai galėjo apvažiuoti aplink Lazdynus Architektų ir Erfurto gatvėmis, o kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui padovanojome marškinėlius su Lazdynų 40-mečio simbolika ir su pažymėta dviratininkų maršruto trasa. Šių dalyvių susirinko nemažas būrys – apie penkiasdešimt. Apskritai gyventojai labai palankiai atsiliepė apie šventę. Žmonės prašo, kad kai rengsime kitas šventes, uždarytume kokią nors vieną gatvę, pavyzdžiui, Erfurto, automobiliams, kad vaikai ir suaugę tą dieną ja galėtų laisvai važinėtis dviračiais. Tai būtų kaimynų diena, puiki žmonių pabendravimo forma. Taigi ir šiais laikais įvairiomis progomis gatves galime skirti žmonėms, kad jose jie pasijusti laisvi nuo būtinybės saugotis automobilių. Tokia diena buvo Lazdynų keturiasdešimtmečio šventė su dviratininkų lenktynėmis. Ir labai džiaugiuosi, kad paskutinis renginys – Lazdynų keturiasdešimtmetis (kurį mes rengėme ir kuriame dalyvavo visos mokyklos su savo menine programa, kiekviena mokykla ir darželis pateikė vaikų piešinių, kuriuose jaunieji autoriai pavaizdavo, kaip vaikai regi savo rajoną, jo dabartį ir ateitį) visiems patiko. Buvo puikių piešinių ir pamąstymų, netgi vienas moksleivis padovanojo seniūnijai didelį piešinį, pavadintą „Lazdynų vaizdas pro mano langą“. Jis buvo mums įteiktas per šventę. Tą piešinį ketinu įsirėminti, tegul jį pamato su reikalais seniūnijon ateinantys žmonės, nes mums visiems rūpi Lazdynų grožis...“

 

Padeda aktyvi bendruomenė, organizacijos

 

Pavasarį ir rudenį seniūnijoje vyksta aplinkos tvarkymo talkos, kuriose aktyviai dalyvauja visos mokyklos, bendruomenės nariai. Kiekvienai mokyklai priskirta tam tikra teritorija miško sutvarkyti. Talkininkams reikia parūpinti tik įrankių, šiukšlėms rinkti maišų, darbo pirštinių ir išvežti surinktas šiukšles. Tokios visuotinės talkos jau yra tradicija. Jas rengiant prisideda ir šalia seniūnijos įsikūrusios prekybos centro „Iki“ parduotuvės darbuotojai, taip pat Lietuvai pagražinti draugija, kurios atstovai, pavyzdžiui, dalyvavo sodinant ąžuoliukus. Prisideda ir Lietuvos šaulių sąjunga. Štai jos nariai padėjo saugoti dviratininkų maršrutą – stovėjo sankryžose. Seniūno nuomone, visos organizacijos, kurios turi rūpintis aplinka, privalo vienytis. Kovojant prieš atliekų deginimo gamyklą prisideda Lietuvos žalieji. Lazdynų bendruomenė yra aktyvi.

„Tariamės, ką reikėtų daryti, kad gražėtų seniūnija. Mes pirmieji surengėme gyventojų apklausą, kokie turi būti prioritetai. Buvo išdalyta 10 tūkstančių anketų, kad žmonės parašytų, kokius darbus pirmiausia turėtume atlikti. Pirmiausia nurodyta automobilių aikštelių prie gyvenamųjų namų plėtimas. Bet plečiant aikšteles prie gyvenamųjų namų, mes primename, kad reikia surinkti daugumos tų namų gyventojų parašus“, - sakė seniūnas.

Labai įdomus buvo prekybos centro „Iki“ ir seniūnijos bendras projektas, kurį įgyvendinant šalia seniūnijos pastato buvo pasodinta naujų liepų. Jos pakeitė ligotus šios rūšies medžius. Nusprendus senas liepas pašalinti ir vietoje jų sodinti jaunas, žmonių reakcija buvo nepalanki. O kai pamatė pasodintus naujus gražius medžius, tai visiems patiko. Mat senosios liepos ėmė skursti todėl, kad artimiausioje sankryžoje yra labai intensyvus automobilių eismas, tad dėl oro taršos medžiai pasidarė neatsparūs ligoms. Tačiau dabar šis seniūnijos kampelis, papuoštas jaunomis liepaitėmis, pagražėjo. 

Tiesa, neišnyko kai kurių vietų taršos grėsmė. Pirmiausia todėl, kad į seniūnijos miškus, Neries pakrantę atvykę žmonės iš kitur neretai prišiukšlina. Tad rengiami reidai, ypač Neries pakrantėmis, kuriose dažniausiai mėgsta laikinai apsistoti atvykėliai. Tos teritorijos tvarkomos padedant viešuosius darbus atliekantiems asmenims. Žinoma, galima didesnes šiukšlių dėžes sustatyti. Bet tada kyla kita problema: į jas visokias atliekas ima mesti pravažiuojantys vairuotojai, kiti asmenys. Prie tokių šiukšliadėžių atsiranda net sąvartynai, nes visiems atrodo, kad tai yra bendros šiukšlių išmetimo vietos. Todėl kartais geriau netgi periodiškai surinkti išmėtytas šiukšles, negu statyti konteinerius, kuriuos gali prikrauti net tranzitinio transporto vairuotojai ir keleiviai. Kai kuriuos miško kelius teko užtverti. Svarbu, kad kuo mažiau automobilių įvažiuotų į miškus.

 

Didelių pokyčių metas

 

Vakarinis miesto aplinkkelis, prasidedantis nuo Lazdynų tilto, drieksis iki Ukmergės plento. Projektą planuojama baigti 2015 metais. Bet pirmoji aplinkelio atkarpa – iki Loretos Asanavičiūtės gatvės, esančios Karoliniškėse, numatyta įrengti per dvejus metus, iki 2011 m. sausio 1 d. Turi būti įrengtos dvi estakados, suremontuotas ir išplatintas Lazdynų tiltas iki 8 eismo juostų. Bus sutvarkytas Oslo gatvės apšvietimas bei atliktas kapitalinis gatvės remontas. Įgyvendinus projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“, žymiai sumažės transporto srautai Laisvės pr., Architektų ir Erfurto gatvėmis.

Metaliniai garažai – laikini, jie jau pamažu iškeliami, tik dar ne visada savininkai sutvarko vietas, kuriose tie garažai stovėjo. Juk kai kurie buvo įsirengę ir automobilių apžiūros duobes. Ateityje juos galėtų pakeisti daugiaaukštės automobilių aikštelės. Pavyzdžiui, du aukštai po žeme ir keli aukštai paviršiuje, kad vairuotojui iki savo namų eiti reikėtų iki 500 metrų. Tada nereikėtų mažinti žaliųjų plotų automobilių aikštelėms.

Iš vandens telkinių – tik Lazdynus juosianti Neries upė, tad ateityje tikimasi, kad bus galima ir vandens transportą plėtoti. Bet reikia pagilinti upės vagą. Tai vienas iš alternatyvių būdų apskritai plėtoti transportą, nes kelis mėnesius kasmet yra galimybė naudotis vandens transportu – mažos grimzdos laivais, kuriais plaukiant galima pamatyti labai gražių vaizdų. Be to, upė mieste – kaip valomasis kanalas, padeda ir orą padaryti švaresnį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"