Patricijaus brolis � molis

Patricijaus brolis – molis

Nuo ši� met� sausio �sigaliojo Europos S�jungos direktyva: kiekvienas naujas statomas ar parduodamas namas privalo tur�ti pa�ym� apie savo energetines charakteristikas.

Pagal t� sertifikat� namas priskiriamas kuriai nors iš devyni� grupi�, o jos skiriasi sunaudojamos energijos kiekiu. Kuo daugiau jos reikia – tuo namo vert� ma�esn�.

Zenonas BUTKEVI�IUS

...Kiek aš, vaikas, gal�davau patempti – por� alksniuk� ant pe�i�... T�vas j� u�siversdavo gerokai daugiau.

Taip ir vargdavome pokario metais, iš valdiško alksnyno pasir�pindami kuro. Mat mišk� aplink mus buvo nedaug, eiti tekdavo tolokai. O kieme, sukapojus alksniukus, b�davo surenkamos net smulkiausios šakut�s ir surišamos � ryšul�lius, kuriuos vadindavome k�leliais. Pastog�je sud�i�vusios jos degdavo it parakas. Tiek ten šilumos, bet prakuroms – gerai.

Kuo pasišildyti �iem� visada b�davo galvos skausmas ir daugeliui kaimo, ir daugeliui miest� miesteli� gyventoj�. Gerai tiems, kurie tur�jo savo miško ar gyveno netoli valdiško ar pono miško – vis galima ar susitarti ir atidirbti, ar papras�iausiai pasivogti. Tuose kraštuose, kuriuose miškai buvo iškirsti, vargo �mogui �iema �ad�davo ne tik pusbad� gyvenim�, bet ir šalt� trob�.

O tos trobos dar tebegyveno savo sen�j� gyvenim�, kai tikro miško ar alksnyn� drebulyn� aplink buvo daug. Nei jos pa�ios saugojo šilum�, nei ugniakurai ar krosnys b�davo pritaikytos pigesn�s šilumos gamybai.

Kiek �ia to laiko pra�jo – vos 60 met�, o Vilniaus gatv�se tada dar stoviniuodavo ve�imai su malk� ryšul�liais. Nepig�s jie buvo, tie ryšul�liai, tod�l ir eidavo beveik vien valgiui gaminti. Šildymo krosnys vos vos alsuodavo drungna. Dabar pagalvoju – gal niekada Vilnius nebuvo toks švarus, kaip tais laikais? Juk b�davo deginama viskas, kas deg� ir k� pavykdavo kiemuose, gatv�se aptikti.

U�tat ir balto sniego mieste beveik neb�davo. Vos pasnigo – ir naujas suod�i� sluoksnis...

Taip, m�s� krašte šilum� taupyti išmokta labai v�lai. Ne d�l kvailumo – naujov�ms reik�jo pinig�, o kur j� gauti paprastam �mogui, kai ir šiaip gal� su galu sudurti nelengva.

Turtingieji gal�jo gyventi kitaip. Jei nor�jo – tai ir gyveno. Ne tik viduram�i� pilyse, bet ir gerokai seniau, prieš t�kstan�ius met�. „Pasyvi�j� nam�“ id�ja gyva nuo Egipto piramid�i� laik�.

Pasyvusis namas – tai, paprastai kalbant, b�stas, kuris patogiam gyvenimui eikvoja labai ma�ai energijos, j� taupo. �inoma, dabartin�s technologijos leid�ia daryti naujus, labai efektyvius sprendimus. Bet ir senov�je, kai �ini� ir galimybi� b�ta gerokai ma�iau, �mon�s surasdavo b�d�, kaip išsisukti iš keblios pad�ties.

Suprantama, dabartiniai nauji reikalavimai – tai ir nauji formalumai, ir didesn�s statyb� s�naudos, ta�iau jos tur�t� ilgainiui atsipirkti, nes bus pravartu investuoti � statybas, kurios palankesn�s aplinkai. Projektuotojai sako, jog tai – nauja id�ja.

Tegul giriasi, negaila. O id�ja, kaip min�ta, ne nauja. Jau prieš t�kstan�ius met� �mon�s ir galvojo, ir �inojo, kaip pastatyti patog�, ger� nam�, kuriame b�na jauku net tada, kai aplink - dykumos karštis ar �iemos metas.

Turtingas Romos gyventojas savo name tur�jo centrinio šildymo sistem� po grindimis, tualet�, saun�, oro kondicionieri� ir puik� sod� su tvenkiniais.

Tie dalykai nebuvo u�miršti net viduram�iais. Tik v�liau, prasid�jus pramoninei revoliucijai, kai energija labai atpigo, o akmens anglies, durpi� klodai, v�liau – naftos ištekliai atrod� neišsemiami, imta statyti beveik nebegalvojant apie energijos taupym�.

Tuo sykiu daugelio turting� rom�n� vilos pagal dabartinius ES standartus gaut� aukš�iausios klas�s sertifikatus...

Artimuosiuose Rytuose turtuolio namas tur�jo saugoti nuo karš�io. Dabar mes turime oro kondicionierius, kurie negailestingai ryja mil�inišk� kiek� energijos. O tada? Tada apsiginti nuo karš�io b�davo sud�tingiau nei apšildyti turting�j� namus kur nors šiauriau Europoje. Prisimenu – kai po did�iojo �em�s dreb�jimo Taškentas buvo atstatytas, jame iškilo galyb� daugiaaukš�i�, per pat� vidurvasar� ten u�sukau pas draug� � namus. Oro kondicionieri�, �inoma, tais laikais Soviet� S�jungoje niekas nestat�. Saul�s atokaitoje m�ro namas tiesiog spirg�te spirg�jo, nuo jo karštis tvosk� dar nepri�jus. O viduje – nors išsyk l�sk � voni�... Tik nakt� atviri langai �leisdavo v�sos, kuri kit� dien� kaipmat išgaruodavo. Tikra kan�ia.

Ir �ia pat, tame pa�iame Taškente, u� poros kvartal� – dreb�jimo nesugriautas sen�j� namuk� kampelis. J� sienos dr�btos iš purvo, molio, viduje – kiemelis po stogu, ant sien� rangosi vynuogienojai. Ir – maloni v�sa, kuri� išsyk pajunti ��eng�s iš karštos gatvel�s. M�ginau išsiaiškinti, kaip tai padaroma. Šeimininkas trumpai dr�tai išd�st�, jog svarbiausia – karš�iui atsparios aukštos aklinos sienos ir savaip išd�styta ventiliacijos sistema pastog�je, ilgai išsauganti nakties v�s�. Suprantama, ta statybos tradicija tur�jo eiti per am�ius, kol ištobul�jo.

Šit� ties� dabar patvirtina archeologai. Vokie�i� mokslininkas A. Endruveitas, išnagrin�j�s visus u�silikusius u�rašus ir sen�j� Egipto nam� liekanas nustat�, jog jau prieš 4 t�kstan�ius met� orui v�sinti naudotasi dienos ir nakties temperat�r� skirtumu (vidutiniškai 16 laipsni�). Nuo dienos karš�io egiptie�ius gyn� storos išorin�s sienos, sum�rytos iš l�tai �šylan�i� dumblo plyt�. A. Endruveito apskai�iavimai rodo, kad 33–36 cm storio sienos paros temperat�ros svyravim� tokiame name suma�indavo iki 2–3 laipsni�. Statant namus, b�davo �i�rima, kad siauriausios sienos b�t� iš ryt� ir vakar�, tai yra iš t� pusi�, iš kur intensyviausiai švie�ia Saul� (vasar� vidurdien� spinduliai atsimuša � stog�). Ventiliacijos sistema paprasta – aukštai sienose atviri langeliai, kad v�sus oras apa�ioje kuo ilgiau u�silaikyt�. Ant stogo b�davo statomos specialios v�jo gaudykl�s, atsuktos � Šiaur�, kad gaudyt� ir vidun nukreipt� šaltesnes oro sroves, nuo pavasario iki rudens padvelkian�ias iš Šiaur�s. Komfort� padidindavo erdviame name augantys sodeliai. Jie šeimininkams duodavo ne tik vaisi�, dar�ovi�, bet ir pav�s�. Tie sodeliai irgi suma�indavo aplinkos temperat�r�, j� lapija sustabdydavo dykumos v�j� atnešamas dulkes. V�sos duodavo tvenkin�liai, taip pat dideli indai su vandeniu, pastatyti kambariuose.

Nema�� ingsn�, planuodami tobulesnius namus, padar� senov�s graikai. Jie suk�r�, galima sakyti, mokslin� urbanistikos koncepcij�. Ir net globalesn� po�i�r�. Pavyzd�iui, ma�ai kas �ino, jog Aristotelis ilgai steb�jo vyraujan�i� v�j� kryptis ir pagal tai m�gino miesto (polis) gyvenim� padaryti sveikesn�, švaresn�. B�tent jis padar� išvadas, kada geriausia degti plytas, keramik� ar lydyti bronz�, kad v�jas d�m� nenešt� � miest�. T� jo pasi�lym� buvo laikomasi.

Ta�iau did�iausi� praktin� ind�l� �neš� vis d�lto rom�nai. Klest�jimo laikais imperija ap�m� ir karštuosius kraštus, ir Šiaur�s Vakarus – Britanij�, Galij�, german� �emes. Tobul�jo v�sinimo sistemos, dar labiau – šildymo. Efektyviausia – šiltos grindys. J� b�ta jau anks�iau, bet rom�nai t� centrinio šildymo sistem� (hypokaustum) patobulino. Esm� paprasta – virtuv�je esan�ios krosnies šiluma, reikalui esant, nukreipiama ne tiesiai � d�mtrauk�, o tarp dvigub� grind�, kuri� viršutin� dalis remiasi ant daugyb�s pertvar�li�.

Kitas b�das (tubulatio) v�liau išplito daugelyje Šiaur�s krašt�. Rom�nai dar statydavo ir specialius d�mtraukius iš dideli� tuš�iaviduri� plyt�, kurie zigzagais eidavo per vidin� namo sien�. Taip toji siena �šildavo ir labai praversdavo �iemos (tegul ir lengvos, palyginus su m�siške) metu.

Beje, daugelyje sen�j� kaimo trob� iki šiol likusios vadinamos „sienel�s“, tai yra išsikišusios krosnies dalys, kuri� viduje išrangyti d�mtraukiai. Prisimenu, kaip gera b�davo prie j� prisiglausti... O dar anks�iau rojaus kampelis b�davo duonkep�s krosnies viršus, ant kurio, pasitiesus koki� g�ni� ar sen� lovos apklot�, taip gera b�davo pagul�ti ir vaikams, ir seneliams...

Tik va, b�da, - m�s� paprast� trob� energetin�s s�naudos b�davo did�iul�s. D�min�je pirkioje visa šiluma – išsyk � virš�, laukan. Per didesnius šal�ius anks�iau u�darius ang�, d�mai leisdavosi �emyn. B�davo šil�iau, bet jau oro švarumas... O juo kv�pavo ir suaug�, ir k�dikiai. V�liau dar prisid�jo tabokos d�mai, kai diedai imdavo traukti suktines ar pypkes... Apie tai reik�t� pagalvoti visiems, kurie u�sispyr� tvirtina, jog seniau �mon�s gyveno sveikiau, kv�pavo grynesniu oru. Oi, ne... Šalti orai trukdavo labai ilgai, kai kas sako, kad gerokai ilgiau, nei dabar.

�kaitinus duonkep� krosn� molis šilum� išlaikydavo ilgiau, bet kiek ger� malk� reik�davo! Daug kas pasikeit�, kai atpigo metalas, prie duonkepi� krosni� atsirado krosnel�s su „rink�mis“. Bet visa tai atsitiko palyginti neseniai.

Tuo sykiu Antikos laik� vilos b�davo patogios, gra�ios ir „taupios“, jei kalb�sime apie energij�. Kai kurie specialistai teigia, jog senov�s Romoje šildymo sistem� efektyvumas siekdavo net 80–90 proc., kai dabartini� m�siški� – vos 20–30 proc.

�od�iu, pasyvi�j� nam� id�ja gera, tik ji – ne nauja. N�ra �ia ko riesti nos�... Jau patricijai �inojo, jog molis – labai geras brolis.

O vienu po�i�riu mes n� nepriart�jome prie sen�j� technologij�.

Mat Antikos laikais šildymo sistemas b�davo galima valdyti per atstum�. Teisyb�, ir dabar kai kur atitinkamai u�programavus kompiuterinio valdymo sistemas, t� galima padaryti, bet ne�inia, kada ta technika „u�springs“. O Antikos laikais šito bijoti nereik�jo. Šeimininkams kur nors išva�iavus, šildymo sistemas pri�i�r�davo vergai. Patikimiausias valdymo per atstum� modelis...