Paieška Prie Dubysos...

Prie Dubysos...

Raseinių kraštas sudomimo „Medumėlės“ klubą

Vaidas GREIČIUS

Dubysos regioninio parko vyriausiasis ekologas

 

Raseinių rajone vyko tradicinė, jau 23-oji aplinkotyros klubo „Medumėlė“ ekspedicija. (Jos moksliniais vadovais buvo Vaclovas Stukonis ir Ona Motiejūnaitė.) Klubas vienija studentus, dėstytojus, mokytojus, moksleivius ir visus, norinčius geriau pažinti savo krašto gamtą, kultūros paveldo objektus. Ekspedicijos metu susipažinta su Raseinių rajono saugomomis teritorijomis, etnine kultūra ir istoriniu paveldu.

Betygalos krašto muziejuje svetingai priėmė Betygalos muziejininkė Marijona Birutė Navakauskienė. Su savo mokiniais ji yra surinkusi unikalią geologijos eksponatų kolekciją, kuria galėtų didžiuotis net ir miestų muziejai. Didžiausias netikėtumas ekspedicijos dalyvių laukė pievose prie Maslauskiškių kaimo. Čia atrasta itin reta drugių rūšis – gencijoninis melsvys. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Europos raudonąją knygą, Natura 2000 sąrašus. Užliejamoje pievose (Paliepiukų kaime) apžiūrėjome daugiakamienę Rūdynės liepą. Keletas vikresnių medumiečių įlipo į liepą, kad suskaičiuotų šio medžio kamienus. Neliko nuskriausti ir apačioje likę, jie galėjo gėrėtis šakų tankumyne pasislėpusiu ir ramiai perinčiu paukščiu.

Vakarėjanti saulė skubino grįžti į nakvynės vietą, Raseinius, tačiau nenumaldomas noras pasigėrėti  žydinčiomis raudonosiomis, baltijinėmis gegūnėmis, žalsvažiedėmis blandimis traukė dar pabūti vaizdingose Betygalos apylinkėse.

Kitą ekspedicijos dieną Nemakščiuose aplankėme neseniai įkurtą aštuonračio muziejų, kuris žaismingai pavadintas „Muziejuks“. Jo įkūrėjas ir sumanytojas Leonas Tamulevičius maloniai priėmė, papasakojo ir parodė Pšemislo Neveravičiaus garsiojo aštuonračio kopiją, pademonstravo važiuoklės veikimą. Atsirado norinčių ne tik pamatyti, bet ir patiems išbandyti šios keistos ,,mašinos“ veikimą. Apžiūrėdami eksponatus, jutome šeimininko svetingumą, didžiulę meilę ir atsidavimą savo kraštui, pagarbą čia gyvenusiems kūrybingiems ir darbštiems žmonėms. Kruopščiai įrengtoje ekspozicijoje kiekvienas eksponatas turi savo vietą, paskirtį, istoriją. Muziejuje galima atrasti kažką įdomaus ir mielo keliautojo širdžiai, nes kiekvienas čia esantis mažiausias daiktelis yra pagamintas ir sušildytas žmogaus rankų. 

Taip pat aplankėme Nemakščių parapijos bažnyčią ir Lurdą. Mus mielai sutiko, bendravo, palaimino ir geros kelionės palinkėjo Nemakščių klebonas Stasys Šlepavičius. Gamtininkų dėmesį ypač patraukė laukų žolynais papuošti bažnyčios altoriai. Gražiai sukomponuotose puokštėse akį traukė spalvingos rusmenės, darželiniai katilėliai, žalsvai baltais žiedais pasipuošusios vaistinės baltašaknės, paprastosios rykštenės bei kuklūs pieviniai bervidžiai, pieviniai katilėliai.

Taip pat aplankėme Paežerio Švč. Trejybės koplyčią. Nemakščių klebono iniciatyva šių metų pavasarį atlikti koplytėlės restauravimo darbai. Jaukioje, sakais kvepiančioje koplytėlėje šiandienos žmogui, apsuptam plastikinės ir betoninės aplinkos, gera prisiliesti prie kažkada miške ošusio ir saulės spindulius gėrusio medžio kamieno.

Pakeliui į Lyduvėnus užsukome į Pašešuvio kraštovaizdžio draustinį. Šiame nedidelio ploto (308 ha) draustinyje gausu gamtinių ir kultūrinių vertybių. Visus sudomino Griaužų – Molavėnų piliakalnio forma, keista, graikų amfiteatrą primenanti dauba, vadinama Lukošienės bliūdu.

Šalia piliakalnio įrengtoje scenoje buvo išbandomi ekspedicijos naujokai, turėję atpažinti ekspedicijos vadovų draustinyje surinktus augalus. Toliau kelionę tęsėme Jūkainių geomorfologiniame draustinyje, miškininkų įruoštame ir kruopščiai prižiūrimame rekreaciniame bei pažintiniame take. Jau gerokai po pietų pasiekėme Lyduvėnus, kur vyko tradiciniai miestelio globėjų Šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Lapišės upelio slėnyje apžiūrėjome mitologinį Žalpių akmenį su Dievo ir velnio pėdomis. Ne vienas bandė palyginti savo pėdų dydį su įspaustomis akmenyje.

Per tris ekspedicijos dienas aplankėme tik dalį gamtos ir kultūros vertybių, esančių Raseinių rajone. Pasirenkantiems tolimas keliones primename, jog dar neitin pažįstame savo kraštą, nes juo atvykstantys iš svetur dažnai lieka sužavėti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"