Paieška Kiniją užplūsta smėlis

Kiniją užplūsta smėlis

 

Kariniai sunkvežimiai sunkiai traukia ratus iš smulkiausio balto smėlio. Kažkada čia buvo kelias, o greta jo dar prieš metus tekėjo vandeninga upė. Dabar didžiulio derlingo kalnų slėnio šiaurinėje Kinijos Chebėjaus provincijoje jau nesama – iki pat horizonto plyti smėlynai.

 

Žurnalistai buvo pristatyti į žūstantį Lantongou kaimą Pekino valdžios kvietimu. Jie turėjo aprašyti medžių sodinimą kitame, dar ne visiškai ištuštėjusiame slėnyje, o kartu ir savo akimis išvysti, kokia grėsmė tyko kai kurių šiaurinės Kinijos rajonų.

Reginys slegiantis. Vietinių gyventojų namų stogus užgulęs sunkus smėlis. Jo slegiami, akmeniniai pastatai gali sugriūti bet kurią minutę. Po smėlį braido asilai ir avys, bandydami surasti nors kokios žolės. Sprendžiant iš pokalbių su valstiečiais, anksčiau čia buvo žydintis slėnis. Kopos atslinko iš šiaurės, nors iš kur tiksliai, jie, suprantama, nežino. Viso labo per metus vietos gyventojų ramiam gyvenimui atėjo galas. O lėšų išvykti kitur žmonės neturi.

Fenninas, administraciškai priklausantis Pekinui, yra vienas iš rajonų, kurį itin stipriai užplūdo smėlynai. Pagrindinės nelaimės priežastys – pernelyg stiprus žemės naudmenų eksploatavimas, intensyvus miškų kirtimas, pranešė žurnalistams vietos valdžia. Fenninas užima 8,8 tūkst. kvadratinių kilometrų, ir, specialistų vertinimu, kasmet užleidžia smėlynams 220 kvadratinių kilometrų naudmenų. Dykuma jau pavirto per 2,7 tūkst. kvadratinių kilometrų žemės.

Atkaklios valstiečių pastangos sustabdyti smėlio skverbimąsi neduoda apčiuopiamų rezultatų: galingos smėlio–dulkių audros padažnėjo. Tačiau želdinimo darbai tęsiami. Sustabdyti jų negalima, juk iš čia veda tiesioginis kelias į Mijuno vandens saugyklą – pagrindinį geriamojo vandens šaltinį 12 milijonų gyventojų turinčiam Pekinui. Fennino rajone jau pasodinta 100 tūkst. medžių, o artimiausiu metu planuojama jiems skirti dar 1,5 tūkst. hektarų žemės.

Smėlio-dulkių stichijos siautėjimas parodė, jog vien tik želdinimu bėdos nenugalėsi. Smėlis lėtai, bet atkakliai slenka Kinijos sostinės link. Jis jau yra tik už 70 kilometrų nuo pagrindinės Pekino Tiananmenio aikštės. Medžiai, pasodinti pekiniečių, jau žuvo po smėlio kopomis. Net daugmaž gerame Lunbaošanio rajone, kuris apželdinimui skyrė daug lėšų, išliko tik 20-30 proc. želdinių.

Šiuo metu Chebėjaus provincija, kaip tikina specialistai, tapo labiausiai pažeidžiama teritorija. Šiaurės Kinijoje – smėlynai užima 1,7 mln. hektarų. Jie ir tapo pagrindiniu smėlio-dulkių audrų kilimo šaltiniu, o šios audros pastaruoju metu vis plačiau užplūsta Pekiną. Suprantama, tai negali nesukelti stipraus valdžios nerimo: apie kokius ateities planus gali eiti kalba, jeigu bet kuriuo momentu Pekiną gali atakuoti smėlio ir dulkių audros - 7-8 balų stiprumo vėjas?

Planuojama padidinti miškų masyvus aplink Kinijos sostinę, kurią iš dalies supa neaukšti kalnai. Kalnuotoje vietovėje bus pasodintas miškas (100 tūkst. hektarų). Išilgai pagrindinių kelių, upių ir kanalų nusidrieks žaliosios juostos. Aplink Pekiną bus įveista naujų parkų, užimsiančių 12,5 tūkst. hektarų plotą.

Ekologų žodžiais, šios priemonės, suprantama, visiškai nepadės išvengti smėlio-dulkių audrų Pekine, tačiau stichijos siautėjimas žymiai sumažės ir jau negalės turėti kokios nors žymiai didesnės įtakos miestui.

„Mes padarysime viską, kad smėlio audrų daroma žala būtų sumažinta iki minimumo“, – sako Pekino meras Liu Ci.

Turtingasis Pekinas gal ir galės kiek (ir kažkuriam laikui) pagerinti savo ekologinę situaciją. Tačiau jam vienam neatlaikyti stichijos. Kinai tai žino. Žemių virtimo dykumomis procesas šalyje tebesitęsia, ir kova su šiuo blogiu jau paskelbta „neatidėliotinu valstybinės reikšmės uždaviniu“. Kasmet, kaip tikina pastarieji duomenys, smėlynai Kinijoje slenka vidutiniu 10,4 kvadratinių kilometrų greičiu. Šiuo metu Kinijoje dykumos užima 2,67 mln. kvadratinių kilometrų – 27,9 proc. visos šalies teritorijos. Problemų turi visos provincijos, autonominiai rajonai ir centrinio pavaldumo miestai. Greičiausiai šis procesas vyksta Kinijos Šiaurėje, Tibete, Chebėjaus provincijoje, Sincziano–Uigūrijos autonominiame rajone. Iš dalies, šiame regione yra vadinamoji Mirties jūra – Takla Makan, kuri laikoma antrąja pagal dydį pasaulyje „dreifuojančiąja dykuma“. Jos smėlio barchanai juda 5-10 metrų per metus greičiu. Bendri ekonominiai nuostoliai nuo smėlio veržimosi siekia 54 mlrd. juanių (apie 7 mlrd. dolerių).

Pagrindinėmis smėlynų veržimosi priežastimis ekologai vadina ne tik gamtinius faktorius, bet ir žmogaus ūkinę veiklą, ypač neracionalią gyvulininkystę. Gyvuliai greit nuėda žaliuojančius žemės plotus, o vėjų erozija užbaigia niokojimo procesą.

Specialistai ragina valdžią uždrausti pernelyg intensyvią žemdirbystę, atkurti miškų ir žolės masyvus dabartinės ariamosios žemės plotuose. Kinija bando kovoti prieš smėlio kataklizmus, kurdama „žaliąsias juostas“ ir taikydama šiuolaikines žemdirbystės technologijas. Tačiau apie žmogaus pergalę prieš dykumų skverbimąsi net po keleto intensyvios kovos metų kalbėti bus dar per anksti. Gamta neatleidžia ilgus dešimtmečius trukusio nepagarbaus požiūrio į save. Be to, Kiniją užklupę smėlynai – anaiptol ne vien vidinė jos problema: smėlio audros nežino ribų. Vėjas pagauna mažiausias smėlio dalelytės ir kartu su ozonu ir toksiniais gamybinių įmonių suodžiais neša per Ramųjį vandenyną JAV vakarinės pakrantės bei Kanados link. JAV aplinkos apsaugos agentūra itin nerimauja dėl to, kad „kinų eksportas“ trukdo pasiekti nustatytų oro švaros normų Oregono, Vašingtono ir Kalifornijos valstijose. Na, ir ne vien ten. Tyrimai parodė, kad vėjas atgena dulkes su „žymekliu „Made in China“ net iki Grenlandijos.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad, be Takla-Makano ir kitų Kinijos dykumų, vėjai pasičiumpa smėlį ir Mongolijos Gobio dykumoje.

„Didžia dalimi smogas, kurį mes regime, yra azijinės kilmės, - sako JAV Kalifornijos universiteto atmosferos reiškinių tyrimo specialistas Tomas Keichilas. – Mes gyvename mažoje Žemėje. Ir kvėpuojame vienu oru.“

Po ypatingai stiprios dulkių audros, kuri siautėjo 1998 metais Kinijoje, JAV oras irgi buvo smarkiai užterštas.

Be pramonės atliekų, vėjas gena į Šiaurės Ameriką ir pesticidų daleles - tas, kurios draudžiamos JAV, bet plačiai naudojamos Kinijoje. Tad ne tik Kinijos smėlis, bet ir jo žemės ūkis didžiai kenkia amerikiečių sveikatai. Pavojingos pesticidų dalelės sukelia širdies priepuolius, respiratorinius susirgimus, astmą.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"