Paieška Šakojasi giminės medis

Šakojasi giminės medis

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Beveik pačioje Joniškio rajono šiaurinėje dalyje, netoli Latvijos sienos esantis nedidelis Kriukų miestelis, seniūnijos centras, garsėja ne tik puikių geltonų sūrių (neblogesnių, o gal ir geresnių už plačiai išgarsintuosius latviškus sūrius) gaminimo žinovais. Čia gyvenantys žmonės ypač mėgsta savo sodybas natūraliai puošti medžiais ir gėlėmis – taip, kaip daugybę metų tai darė tėvai, seneliai, proseneliai ir dar anksčiau gyvenę jų giminių žmonės. Natūraliai, - vadinasi, taip, kad atrodo tarsi medžiai nesusodinti žmonių rankų, bet patys tinkamiausiose vietose dygę bei augę, gėlių krūmeliai veši patvoriais, padaržiais, sudarydami tarsi įvairiaspalvius lankus aplink pastatus, o kartais ir kone vientisu vainiku juosdami ištisą sodybos kiemą. Ar nebus ta tradicija paveldėta iš senųjų šio krašto gyventojų – žiemgalių?..

 

Ramybės ir jaukumo salelė

 

Tačiau nors į praeities žmonių puoselėtą meilę gamtai dažnai žvelgiame su sveiku pavydu bei nostalgija, dabar gyvename moderniais laikais, kuriais vis daugiau mūsų kaimų, miestelių, miestų gyventojų taip pat mėgsta puošti savo aplinką, gyvenamąją vietą visokiausiais augalais. Kai kurie tai daro tiesiog su stebėtinu išradingumu.  

Ne išimtis ir Kriukai. Štai ne tik miestelyje, bet toli aplinkui žinoma ūkininkų Sandros ir Tomo Rudžių, auginančių du – devynerių ir šešerių metų – sūnus, sodyba yra gyvas pavyzdys, kaip žmonės gali papuošti savo gyvenamąją erdvę, kad ji taptų tikra grožio, ramybės ir jaukumo salele. Ši sodyba kelis kartus pelnė įvairių apdovanojimų. Tarp jų – 2002 m. Kriukų seniūnijos padėkos raštas už nuoširdžias pastangas gražinant sodybos aplinką, 2003 m. –  Joniškio rajono savivaldybės bei Lietuvai pagražinti draugijos padėkos raštai, 2004 m. – Šiaulių apskrities viršininko administracijos padėka. Be to, 2004 m. respublikiniame konkurse apžiūroje Sandros ir Tomo šeimos buveinė pripažinta viena iš gražiausiai tvarkomų sodybų.

Ši šeima ir pavyzdingai ūkininkauja. Tai rodo 2005 m. žemės ūkio konkurso laimėtojų diplomas (pirmoji vieta) – už pažangų ūkininkavimą. Tiesa, nemaža dar kitų apdovanojimų liudijimų puošia sumanių ir darbščių ūkininkų šeimos namus, bet ne tai svarbiausia. Dar svarbiau – nuoširdi meilė savo žemei, kurią liudija ir tai, kad prie Sandros ir Tomo Rudžių sodybos nuolat plevėsuoja Lietuvos valstybinė vėliava. „Esu ūkininkas ir patriotas“, - taip trumpai atsako Tomas į klausimą, ką jam reiškia lietuviška Trispalvė.

 

Tvirtėja giminystės ryšiai

 

Savarankiško Rudžių ūkio kūrimas prasidėjo ne Tomo, bet jo tėvų Anelijos ir Stasio Rudžių pastangomis. Beje, ir sūnaus šeimos sodyba yra visai greta tėvų namo, kitoje gatvės pusėje. Anelijos ir Stasio Rudžių šeimoje užaugo taip pat dvi dukterys: Inga Gecevičienė bei kol kas netekėjusi Rita, kuri dabar yra studentė. 

Sūnus pasekė tėvo pėdomis ir iki šiol jie kartu ūkininkauja apie 700 hektarų dirbamos žemės plote, augina daugiausia rapsus, kviečius, miežius. Rudžiai įsigijo galingų šiuolaikiškos žemės ūkio technikos priemonių, kurios padeda laiku atlikti visus darbus, pasitelkiant tik keletą samdomų darbuotojų.

Tačiau Stasiui Rudžiui rūpi ne vien ūkio reikalai. Jis sumanė dvasiškai labiau suartinti, sutelkti savo giminės narius, kurių, beje, nemažai taip pat gyvena Kriukų miestelyje. Čia įsikūręs ir vyresnysis brolis Julius su žmona Elena Rudiene. Gyvena jie taip pat gerai sutvarkytoje sodyboje, kurioje visur, kur tik galima, prisodinta įvairių gėlių. Bet gražiausiai gyvenamąją aplinką puošia įvairiaspalviai stambiažiedžiai jurginai, kuriuos labai mėgsta Elena. Laiko šių namų šeimininkai nemaža visokių gyvulių ir paukščių, bet stambesniais ūkininkais tapti nepanoro, nes dviems asmenims ir nedidelio turimos žemės ploto užtenka.

Atskirą sodybą Kriukuose turi taip pat vyriausias Rudžių giminės žmogus – Stasio dėdė – tėvo brolis Klemas Rudis, devyniasdešimt penkerių metų senolis, beje, jau šešiasdešimt trejus metus gyvenantis su dešimt metų jaunesne žmona Valerija.

Ir dar dvi sodybos miestelyje priklauso Rudžių giminės nariams. Vienoje iš jų įsikūrusi Stanislava Bačenskaitė Karpovienė. 

„Su Stasiu Rudžiu giminaičiai esame iš motinos pusės, - sakė Stanislava. – Mūsų seneliai – tikri broliai. Iš visų giminaičių bene dažniausiai su Stasiu palaikau ryšius. Esu gimusi Kriukuose, turėdama šešerius metus buvau su tėvais išvežta į Sibirą, grįžau 1992 metais. Dabar gyvenu su vyru Vasilijumi ir anūke Kristina. Turiu sūnų Sergejų, gyvenantį Joniškyje, ir dukterį Iną, kuri dabar gyvena Ispanijoje.“

Kitoje sodyboje įsikūrusi Albina Augustauskienė – Stasio Rudžio pusseserė. Jos gyvenimas susiklostė taip, kad maža būdama neteko motinos ir užaugo Jono Rudžio, Stasio tėvo, šeimoje.

„Jau anksčiau man buvo kilusi mintis sukviesti visus giminaičius į šventę, ir ji šių metų liepos mėnesį įvyko. O anksčiau buvo taip, kad visi giminaičiai susitikdavo nebent per laidotuves... Taigi mąsčiau: senyn einame, nykstame. Ir praėjusiais metais per mano šešiasdešimtmečio jubiliejų susirinkusiems giminaičiams pasiūliau: imkim ir susiburkim seni ir jauni, su vaikais, anūkais, kurie vieni kitų jau ir nepažįsta. Visi pritarė šiai idėjai. Taigi šiemet, liepos 11-ąją sukviečiau Rudžių giminės žmones su vaikais ir vaikaičiais į pirmąjį visuotinį susitikimą. Dvareliškėse, visai arti Kriukų, buvusios mūsų giminės sodybos vietoje pastatytą paminklinį akmenį papuošėme sūnaus man padovanota lentele su užrašu. Visi sakė, kad tokia giminės šventė tikrai buvo reikalinga“, - pasakojo Stasys Rudis.

 

Gal tai taps tradicija?

 

Iš tiesų, giminės šventė patiko visiems jos dalyviams, kurių susirinko, suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietų nemažai, netoli penkiasdešimt visokiausio amžiaus žmonių. Visi kalbėjo, kad labai palaiko Stasio siekį plėtoti Rudžių giminės bendravimą, rengti šventes gal kasmet. Jo rūpesčiu pradėtas kurti giminės genealoginis medis, kuris vis auga, plečiasi, įgyja daugiau šakų. Gražiai žaliuoja ir simbolinis ąžuoliukas, pasodintas šalia senosios sodybos vietoje pastatyto paminklinio akmens, kuris kadaise gulėjo prie neišlikusios Rudžių trobos slenksčio.

O šalimais plyti neseniai iškastas, gražiai sutvarkytas vandens baseinas. Netoliese stovi ąžuolinis kryžius, kuriam jau daugiau kaip šimtas metų. Šiemet liepos mėn. suėjo 100 metų, kai Dvareliškėse pradėjo veikti klojimo teatras.

Taigi šiame kaime – Rudžių giminės žmonėms nemaža atmintinų vietų. Jų yra gana netoli ir kitur, pavyzdžiui, jau Pakruojo rajone esančiuose Gedučiuose, kur gyveno garsusis mokslininkas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, elektrolizės bei fotochemijos dėsnių atradėjas Teodoras Grotusas, su kuriuo giminystės saitai, pasirodo, jungia ir Rudžius. Todėl brangus šios giminės žmonėms yra ir senas plačiašakis ąžuolas netoliese Gedučių, kuris vietos žmonių vadinamas tiesiog Grotuso ąžuolu, nes pasakojama, kad genialusis mokslininkas neretai po tuo medžiu prisėsdavęs pailsėti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"