Paieška Muzika, skambanti ryto tyloje

Muzika, skambanti ryto tyloje

Marius SEMAŠKA

 

Vėsioje vasaros ryto tyloje tirpsta paskutiniai nakties pėdsakai. Kur ne kur sužvilga iškritusios rasos žiburiai.

Kai nesi susirūpinęs dienos darbais, vakarykščiais įvykiais ar ateities nežinomybe, kai esi imlus kiekvienam garsui ir kiekvienai ryto spalvai, - pastebi nuostabių dalykų. Visa tai visada šalia, tačiau mes dažnai žiūrime, bet nematome.

Aplipęs begale rasos lašelių uodas, visą naktį prakabojęs ant šakelės, tarsi susimąstęs laukia šilumos... Žiogas nedrąsiai ima derinti savo instrumentus... Suzvimbia bitės, kaip visada anksti pradedančios dieną... Įkandin seka vorai, numezgę tinklus, kuriuose žiba įvairaus dydžio vandens lašeliai, tarsi naktį užrašyta simfonija... Visa tai papildo daugybė augalų atspalvių - gaivinanti žaluma, lėtai galvas keliančios gėlės, ritmingai, tarytum sutartinai nuo žolės stiebelių lašantis vanduo...

Šioje tyloje galima išgirsti muziką - tai gyvybės muzika. Ji skamba nenutrūkstamai jau milijonus metų - amžinas kūrinys, kuris savo genialiu paprastumu persmelkia kiekvieną, norintį klausytis. Tie, kas girdi, perteikia tą grožį įvairiais meno kūriniais. Juk muzika ir kitos raiškos formos yra ne kas kita, kaip žmogaus pastangos atspindėti Visatą...

Kodėl tiek daug žmonių vaikšto tarsi užsikimšę ausis? Norintys girdėti tik save...

O ši gyvybės muzika skamba ir kiekviename iš mūsų, kasdien virpa kraujyje. Ir kiekvieną veikia savotiškai - tiesiog mes matome ir priimame pasaulį tokį, kokie mes patys esame. Vieni girdime ir grožimės, kitiems gi artimesnės kitos vertybės. Gamta bendrauja paprasta, unikalia, visiems suprantama kalba. Ji yra nuostabus kūrėjas - taigi įsiklausyk, pajusk ir mokykis.

Nežinia kiek ši muzika skambės. Bet kol girdime - klausykimės...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"