Paieška Kodėl vis žudome mažiukus?

Kodėl vis žudome mažiukus?

Vytautas RIBIKAUSKAS

 

Radijo laidoje „Gamta – visų namai“ vienas iš Lietuvos medžiotojų vadų pasidžiaugė pavasarinės bebrų medžioklės malonumais. Tačiau ar yra kuo džiaugtis?

Dabar bebrų turime tikrai daug. Vienur kitur jie daro žalos miškams, melioracijos įrenginiams, aptvindo ūkininkų pasėlius, praretina vaismedžių sodus ir pan. Tačiau tarp visokiausių kitokių nuostolių ta bebrų žala mažučiukė. Ir dėl to nereikėtų jų tiesiog naikinti, medžioti neetiškai. Taip sakau todėl, kad bebrų medžioklės sezonas per ilgai nusitęsia pavasarį.

Bebrus medžiojau apie 20 metų. Sugavau jų daug, labai daug... Bet mes bebrus medžiodavome pradėdami spalio mėnesį ir baigdami sausį. Tai pakankamai ilgas sezonas. Labai norint, per jį galima sureguliuoti šių graužikų gausą.

Kad bebrų ruja ir jauniklių vedimas yra ištęstas ilgame laikotarpyje ir ne visai atitinka literatūroje nurodytiems terminams, pastebėjau jau seniai. Mat mažus ondatros dydžio ar dar mažesnius bebriukus pasitaikydavo sugauti spalio mėnesį ar net lapkričio pradžioje. Niekada nemedžiojau bebrų balandį, tačiau teko išskrosti keletą kovo pabaigoje sumedžiotų patelių, kurių gimdose jau buvo visai susiformavę mažyliai – bebriukai tuoj tuoj turėjo išvysti dienos šviesą. Vadinasi, iki balandžio 15 d. (iki šios datos leidžiama bebrus medžioti) dalis bebrų patelių jau būna atsivedusios jauniklius. Nušovus tokią patelę, jos vaikai pasmerkti bado mirčiai. Nežinau, koks procentas bebrų vaikus veda taip anksti. Tai galėtų nustatyti Aplinkos ministerijos ar mokslo bei mokymo institucijos. Tačiau ar nepakaktų tokio ilgo medžioklės sezono, kai bebrai medžioti pradedami net rugpjūčio 1 d.? Iki kovo 15 d. tikrai užtektų.

Taip pat niekaip nepavyksta įtikinti medžioklės taisyklių rengėjų ir taisytojų, kad neetiška vaikų vedimo ir auginimo metu medžioti ir lapes, mangutus, kanadines audines. Nežinau, mūsiškiai ar europiniai ornitologai pasiekė kranklių ir šarkų visiško medžioklės uždraudimo, o pyškinti į varnas, kurių skaičių būtina mažinti, negalima net jų lizdų krovimo metu. Tad kuo prakeikti žinduoliai? Ko tyli teriologai? O visi gyvūnų draugai, globėjai, gyvūnų teisių gynėjai dievina tik šunis, kates ir vilkus. Jeigu kas nupyškintų tik ką vaikus atvedusią kalę – žiniasklaida sukeltų skandalą per visą Lietuvą. Kai iš bado žūsta tūkstančiai žindukų bebriukų, lapiukų, mangučiukų, nušovus jų motinas,  – niekam neberūpi. Tai vis mūsų dvigubi standartai.

Medžiotojams vis trūksta laiko mažinti plėšriųjų žvėrelių ir bebrų skaičių. Ir kaip jiems to laiko pakaks, jei beveik ištisus metus laikosi įsitvėrę šerniukų uodegų. Mes, medžiotojai, visomis progomis, kur reikia ir kur nereikia, skelbiame, kad mums nerūpi jokia iš medžioklės gaunama nauda, mes ne mėsininkai, mes - gamtos bičiuliai ir globotojai. Tad kodėl, prapuolus kailių rinkai, priviso tiek daug lapių, mangutų, kiaunių, bebrų? Gal kas paneigs, kad neįdomios, neromantiškos lapių medžioklės laukų sniegynuose, kai rudosios išrisnoja žaisti vestuvinių žaidimų, maudytis sniege ir saulės spinduliuose? Apsnigtų laukų platybės, saulėje tviskančios sniego smiltys, baltoje dykynėje puriu kailiu liepsnojanti ilgauodegė, ir tu – medžiotojas. Va ir ta medžioklinė romantika. O ir sumedžioti lapę vienas prieš vieną reikia sugebėti. Tai ne tas pats, kai kas antra diena išberi kibirą pašaro šernų jaukykloje ir keletą kartų per savaitę po porą valandų pasėdi bokštelyje iš anksto nusitaikęs į grūdų krūvelę metai iš metų toje pačioje vietoje. Jokios kūrybos, jokio malonumo. Šerniokai, ypač per žiemos speigus, žinoma, tekini atrisnos paėsti...

Žinau, prieštaraus daug kas: šernų yra labai daug ir, nori nenori, jų skaičių tenka mažinti, nes antraip neišsimokėsi ūkininkams už padarytą žalą. Bet kodėl tų šernų tiek daug? Jeigu mokslininkų nustatyta, kad 1000 ha miško, priklausomai nuo jo derlingumo, gali gyventi 5-18 šernų, tai daugelyje medžioklės plotų išsigudrinama iš to 1000 ha sumedžioti 100 ir daugiau miškinių kiaulių. Tad kai kur gal jau laikas leistinu laiku pradėti medžioti ir vyresnes nei antrametės šernų pateles, ką daryti užsidraudę patys medžiotojų kolektyvai? Net už šernės nušovimą medžiotojų klubuose yra įvestos (atrodo, kad neteisėtai) nemažos baudos.

Dabar kaip tik koreguojamos medžioklės taisyklės. Nežinau, kokia taryba patarinėja Aplinkos ministerijos specialistams, tačiau kreipiuosi į juos: laikas sustabdyti žvėrelių jauniklių marinimą badu, uždraudžiant lapių, mangutų, kanadinių audinių medžioklę nuo balandžio 1 d. (ar kovo 15) iki liepos 1d.; bebrų ir kiaunių medžioklę leidžiant tik iki kovo 15 d. Tuo tarpu pilkąsias varnas ir kovus galima būtų medžioti dar ir tada, kai jie deda kiaušinius bei jaunikliams tik pradėjus skraidyti – nuo birželio 1 d. iki balandžio 15 d.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"