Paieška Dzūkijos girių keliais

Dzūkijos girių keliais

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Sunkmetis Veisiejų miškų urėdijoje labiausiai buvo jaučiamas praėjusiais, 2009 metais. Tiesa, ir šiemet medienos kainos dar nėra pakankamai geros, bet produkcijos realizavimas vyksta normaliai. Sudėtingais praėjusiais metais sumažėjo darbo užmokestis, teko atsisakyti bet kokių atlyginimo priedų. Daugiau kaip pusę metų miškininkai dirbo tik keturias po dienas per savaitę.

 

Miškininkai laikėsi tvirtai

 

„Atsisakėme kai kurių nebūtinų darbų, kurių neatlikus nebūtų pakenkta miškams, – pasakojo Veisiejų miškų urėdas Zenius ŽELIONIS. – Tačiau mūsų miškininkai – supratingi žmonės. Kai atsiranda reikalas, sueiname, pasitariame, išsiaiškiname savo galimybes ir sprendžiame, kaip toliau elgtis, kokias išlaidas planuoti. Savo veiksmus taip pat deriname su profesine sąjunga. Svarbu, kad visose grandyse išlaikėme turimus darbuotojus, kurių dabar apskritai nedaug – apie septyniasdešimt. O, pavyzdžiui, prieš dešimt metų buvo beveik pustrečio šimto. Tad kas gali pasakyti, kad miškininkystėje nevyksta reformos? Anksčiau turėjome net medienos apdorojimo cechus, produkcijos sandėlius, o dabar iš to ūkio nieko neliko. Ir girininkijų trečdaliu sumažėjo: buvo dvylika, dabar – aštuonios. Bet jau labiau spaustis nėra kur... Praėjusiais metais vis dėlto pelno šiek tiek gavome – apie šimtą tūkstančių litų. Išsilaikėme per krizę garbingai – ir naujo miško pasodinome, ir gaisrus operatyviai užgesindavome. Neįvyko urėdijoje jokių ypatingų atsitikimų. Iš viso kilo tik keli maži gaisrai... O dėl pasigirstančių kalbų, jog reikėtų privatizuoti visus Lietuvos miškus, pasakysiu trumpai – tai būtų tiesiog beprotybė. Nesąmonė yra šnekos, kad, girdi, privatūs miškai būtų geriau tvarkomi. Valstybiniai miškai pakankamai gerai tvarkomi ir dabar. Tai privatininkai nesugeba patys tvarkytis, nuolat kviečiasi miškininkus. Ir mes geranoriškai jiems padedame“.

 

Atliko visus planuotus darbus

 

Miškų urėdija 2009 m. įvykdė visas svarbiausias jai nustatytas privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas. Tam išleista 2566,3 tūkst. litų. Miško ugdomaisiais kirtimais buvo sutvarkyta 132,3 ha valstybinių miškų, atliktas 288,6 km miško kelių remontas ir priežiūra, atnaujinta (mineralizuota) 831,1 km priešgaisrinių juostų, įrengta ir sutvarkyta aplinkosauginių bei rekreacinių objektų už 36,1 tūkst. litų, atkurta 112,7 ha ir įveista 4,4 ha miško apleistose ir žemės ūkiui nenaudojamose žemėse. 2008 m. įveista 2,5 ha karpotojo beržo palikuonių bandomųjų želdinių.

Urėdija 2009 m. iš pagrindinės veiklos gavo 5996, 7 tūkst. litų pajamų. Už parduotą neapdorotą medieną 5569,8 tūkst. litų (87 proc. visų pajamų), už parduotą nenukirstą mišką 79,9 tūkst. litų (1,3 proc. visų pajamų), už parduotas sėklas ir sodmenis 36,7 tūkst. litų (0,6 proc. visų pajamų), už suteiktas paslaugas 302,5 tūkst. litų (4,7 proc. visų pajamų), už antrinę bei šalutinę produkciją gauta 7,8 tūkst. litų (0,1 proc. visų pajamų). Kitos veiklos pajamos sudaro 340,3 tūkst. litų (5,3 proc. visų pajamų), finansinės ir investicinės veiklos pajamos – 66,1 tūkst. litų (1,0 proc. visų pajamų). Urėdija 2009 m. iš viso gavo 6403,1 tūkst. litų pajamų. Iš svarbiausio šaltinio – neapdorotos medienos ir nenukirsto miško 2009 m. gauta 2687,8 tūkst. litų arba 32 proc. pajamų mažiau nei 2008 m., nes sumažėjo medienos pardavimo kaina.

Bendros išlaidos sudarė 6303, 2 tūkst. litų. Pelnas 2009 m. buvo 99,9 tūkst. lt.

Valstybinių miškų sistemoje funkcionuojanti priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines priemones, veikė gana patikimai ir užtikrino operatyvų gaisrų gesinimą. Valstybiniuose miškuose kilo tik vienas gaisras, išdegė 0,86 ha. Privačiuose miškuose kilo 5 gaisrai, kurių apimtas bendras plotas buvo 3,22 ha.

 

Problema – kinivarpų invazija

 

Urėdas siūlo aplankyti kai kurias girininkijas. Kartu kelionėn vyksta ir miškus gerai pažįstantis Veisiejų miškų urėdijos specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Stacevičius. Pirmiausia sukame Krosnos girininkijos pusėn. Čionykštis girininkas Saulius Kancevičius, kaip sako urėdas, yra jaunas, energingas, patikimas, darbštus. Ir vis dėlto...

„Taip nebūna, kad problemų nebūtų, – kalbėjo girininkas. – Turime ir džiaugsmų, ir rūpesčių. Problemų pasitaiko ir dėl miškų apsaugos, ir dėl želdymo bei ugdomųjų kirtimų. Mūsų miškuose vyrauja daugiausia mišrūs miškai, o kai kuriose kitose – pietinės Dzūkijos – girininkijose, daugiausia pušynai. Mūsų eglynai, kaip ir visi medynai Lietuvoje, per paskutinius dvejus metus nukentėjo nuo kinivarpų, tad teko nemažus plotus iškirsti. Taigi svarbiausi rūpesčiai – atkūrimas ir visų želdinių  priežiūra. Ypač rūpesčių turime dėl kinivarpų invazijos. Iškirstus plotus tenka atkurti, paskui atlikti ugdomuosius kirtimus. Želdinimas taip pat problemiškas, tenka mąstyti, kodėl vienoje vietoje sodinukai prigyja, kitoje – neprigyja. Reikia nuolat važinėti po tuos plotus ir viską matyti, nes jei ką nors praleisi, turėsi naujų problemų. Stengiamės daryti, kas priklauso, bet ne viskas priklauso nuo mūsų. Priklauso ir nuo gamtos, nuo oro. Per paskutinius penkerius metus nemažuose plotuose atlikome medžių veisimo darbus. Iš urėdijos pagalbos visada sulaukiame. Girininkijos miškų bendras plotas 6400 ha, o valstybinių – apie 2500 ha. Bet mūsų valstybiniai miškai ne vienoje vietoje, gabaliukais. Didžiausias yra Kalniškės masyvas. Toli važinėti tenka, daug degalų eikvoti.“

Turi Saulius Kancevičius ir du pavaduotojus – vienas iš jų Donatas Grėbliūnas, dirba šioje girininkijoje 8 metus, o iš viso miškininku – 10 metų. Baigęs Lietuvos žemės ūkio universitete miškininkystę. Kilęs iš Teizų kaimo, vietinis.

Girininkijoje įveista karpotojo beržo plantacija – 2,5 ha. Tokių želdinių mažai visoje Lietuvoje.

„Jei turėtume pakankamai laisvo ploto, įveistume ir eglių plantaciją. Anksčiau patys sodmenis auginome, turėjome daigyną, vis pasisėdavome po penkis arus kasmet. Augindavome apie šimtą tūkstančių sėjinukų. Tad savo reikmėms sodinukų  užtekdavo. O dabar daigynai, medelynai jau yra Kapčiamiesčio girininkijoje. Kaip panaudoti šį pustrečio hektaro plotą, tarėmės su Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centru. Mokslininkai sako: liepos čia turėtų augti, bet, girdi, patys neturime ploto. Sutikome jas auginti. Taigi mes pasodinome, o naudosis jau ateities žmonės. Žinoma, liepos auga gana greitai, bet dirvožemis čia nėra labai geras. Daug pastangų dabar reikia, nes tenka ir sunykusius medelius atsodinti, ir gelbėti nuo piktžolių – ravėti. Suprantama, dėl to padidėja rūpesčių“, – aiškino Saulius Kancevičius.

Urėdas priminė, kad daigelis, kuris sodinamas, kainuoja apie 30 litų. Taigi – didelės investicijos.

„Šiemet pasodinome šimtą daigų. Kainavo tris tūkstančius litų. O kai veisėme plantaciją, išleidome 30–40 tūkstančių. Kainavo ir sodmenys, ir plotą aptverti reikėjo, paskui teko prižiūrėti. Kasmet vis papildome naujais sodinukais. Dabar jau yra pasodinti 544 daigai. Dalis, žinoma, sunyksta – apšąla, nes iš pradžių ir sodmenys buvo nelabai atsparūs. O dabar, tie, kurių gauname papildyti, atsparesni. Gauti iš Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno. Mokslininkai važinėjo po visą Lietuvą, rinkosi, kur sodinti, bet vis reikalingų plotų nerasdavo. O mes štai šitą sklypelį turėjome...“ – kalbėjo Saulius Kancevičius.

„Apskritai mokslininkai – sėklininkystės specialistai – mūsų kraštą mėgsta, – rutuliojo girininko išsakytą mintį urėdas. –  Ir daugiau želdinių, su jų pagalba auginamų, turime. Mokslininkams tai tam tikri eksperimentai: sužino, kur kokie medeliai geriau prigyja, geriau auga. Taigi ir jiems nauda, ir mums, miškininkams. Žinoma, iš šios plantacijos tikros naudos turėsime tik ateityje, kai medeliai suaugs į medžius ir galėsime rinkti jų sėklas. Reikės suformuoti neaukštus liepų vainikus, kad būtų paprasta tas sėklas surinkti.“

 

Pasienio girininkijoje   

 

Į Ančios girininkiją pavėžėti mane pasisiūlė Vytautas Stacevičius. Jis ir girininką Irmantą Barkauską, ir jo tvarkomus miškus puikiai pažįsta. Ančios girininkijai I. Barkauskas vadovauja jau 22 metus. Per tą laiką viskas pasikeitė. Pirmiausia, labai sumažėjo darbuotojų, taip pat ir gyventojų, kurių buvo iš pradžių apie du šimtai, o dabar liko gal apie penkiasdešimt. Ir miškai keičiasi, daug privačių plotų atsirado. Maždaug pusė privačių, pusė valstybinių miškų. Kirtimai vyksta, miškai auga, gražėja.

„Pasikeitė sodinimo būdai, daugiau lapuočių sodiname, o anksčiau – vien pušaites, – kalbėjo girininkas. – Sodiname beržus, krūmus pakelėse veisiame, vadinamuosius ornitochorinius augalus. Valstybinių miškų turime 2200 ha. Bendras plotas – 4500 ha. Šiais metais miško pasodinome 6,5 ha, o šiaip vidutiniškai po 10 ha sodiname per metus, be to, paliekame plotų ir savaime atželti. Brandaus miško turime nemažai. Buvusioje Pertako girininkijoje jo daug yra. Prie Ančios tvenkinio vieną nemažą plotą palikome kaip pušies genetinį draustinį. Mėginsime atkurti iš to paties miško ploto surinktais sodmenimis... Turiu vieną pavaduotoją ir vieną eigulį“.

Apsižvalgau. Aplink girininko gyvenamąjį pastatą – daug erdvės, ji puikiai sutvarkyta. 

Ir Vytautas Stacevičius džiaugiasi:

„Geras šeimininkas, pasitvarko, kad būtų patogiau ir gražiau, – sako man. – Šaunus girininkas. Urėdas juo patenkintas, nes visi darbai būna laiku padaryti. Miškuose tvarka, pakelės švarios, želdiniai sutvarkyti. Girininkija turi didžiausią Baltijos šalyse pušies sėklinę plantaciją, kuri pradėta veisti maždaug 1962 metais, o dabar yra ir  antros kartos plantacija, kuriai 10 metų. Pirmos kartos plantacija – 27 ha, o antros kartos – 10 ha“.

„Plantacijoje, kuri įveista 2000-aisiais, auginama paprastoji sėklinė pušis. Sodinome kas aštuoni metrai, bet mokslininkai sako: reikėtų dar rečiau sodinti. Kad daugiau būtų kankorėžių, pušims reikia šviesos. Tad kitas jau rečiau sodinsime. Gal kas dešimt ar net kas dvylika metrų. Hektare yra 154 vienetai. Iš viso – tūkstantis medelių“, – švietė mane girininkas.

 

1. Urėdas Zenius Želionis. 3884

2. Legendinis Kalniškės kalnas dabar – puikiai sutvarkyta įvairių renginių vieta. 3896

3. Girininkas Saulius Kancevičius. 3918

4. Vytautas Stacevičius. 3931

5. Karpotojo beržo plantacija. 3932

6. Girininkas Irmantas Barkauskas. 3989

7. Linksma kelio rodyklė. 4001

Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"