Paieška Tu, žiemuže, nebaisi

Konkursui "Gamtos pasaka"

Tu, žiemuže, nebaisi

 

Mes, vaikai, nekantraudami laukėme žiemos. Atrodė, kad jos šiemet ir nebus. Bet... Ji atkeliavo, nepavargdama bėrė ir bėrė snaiges, kurios storu sniego patalu užklojo žemę. Žiemužė pasiuntė ir šiaurį vėją, ir šaltuką, kuris sukaustė žemę.

Smagu žiemą vaikams, sunku paukšteliams. Mes, jaunieji miško bičiuliai, kiekvienais metais rengiame akciją „Baltasis badas nebaisus“. Joje dalyvauja visų klasių mokiniai.

Šiemet lesyklėles gaminome iš buitinių atliekų. Ypač tam tiko plastikiniai buteliai. Kiekvienas mokinys ir prie namų įrengė lesyklėles.

Globoti paukštelius mums padeda ir tėveliai. Visi suprantame, kad sparnuočių globa turi būti nuolatinė.

Gera širdelei, kai į lesyklėlę atskrenda paukšteliai. Įdomu juos stebėti lesančius, o kartais ir besipešančius.

Tu, žiemuže, nebaisi paukšteliams: jie turi draugus, mus, - jaunuosius miško bičiulius.

Mes rašėme rašinėlius, kūrėme eilėraščius apie pagalbą paukšteliams. Siūlome paskaityti keletą jų.

 

Prienų rajono Balbieriškio pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių vardu Tomas DABROVOLSKAS, Tomas NAVICKAS (mokytoja Irena Petraškienė)

*  *  *

Netikėtas sniegas

Haroldas ALAVECKAS

Prienų r. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ketvirtokas

 

Atėjus žiemai, eidamas miegoti, vis tikėjausi, kad pabudęs kieme pamatysiu sniegą. Ir štai vieną šeštadienio rytą visas kiemas baltas. Greitai apsirengęs išbėgau į kiemą pasidžiaugti sniegu. Kieme sniegu džiaugėsi ir šuniukas, gaudydamas krentančias snaiges, ir kačiukas, įdėmiai apžiūrinėdamas šį baltą apklotą. Aplinkui skraidė ir paukšteliai, garsiai čiauškėdami, tai tūpdami ant sniego, tai vėl pakildami. Kai mama pašaukė pusryčių, aš pagalvojau: duonelės man duos mama, o kas jos duos paukšteliams?

Tad su tėte nuėjau į daržinę, paėmėme dar nuo praeitos žiemos esančią lesyklėlę ir pritvirtinome ją prie stulpo. Atbėgęs į virtuvę, nuo stalo paėmiau duonos riekelę, pusryčiams paruoštos varškės indelį. Nustebusiai mamai pasakęs, kad valgyti nenoriu, - atgal prie lesyklėlės. Tai pamatęs tėtis atnešė ir pakabino nesūdytų lašinukų bryzelį. Pradėjus snigti nuėjau į kambarį. Visą dieną sėdėjau prie lango ir žiūrėjau kaip pietauja paukšteliai.

Vakare tėtis papasakojo mums, kaip jis, būdamas vaikas, padėdavo miško gyventojams. Pažadėjo rytojaus dieną išvyką į mišką visai šeimai su pietų patiekalais alkaniems žvėreliams. Sudaręs patiekalų sąrašą kiškiams, stirnoms, šernams, nuėjau miegoti, vildamasis rytą pamatyti dar daugiau sniego.

*  *  *

Ne vienas pasauly esi

Rimgailė KRILAVIČIŪTĖ

Prienų r. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ketvirtokė

           

Vieną šaltą žiemos dieną žiūrėjau pro langą. Pamačiau ant takelio striksinčius paukštelius. Pagailo man jų. Širdyje kilo begalinis noras jiems padėti.

Su tėveliais padarėme lesyklą. Kiekvieną dieną paberiu grūdelių.

Smagu žiūrėti į atskridusius paukštelius, stebėti, kaip jie šeimininkauja lesykloje.

Taip gera padėti kitiems – juk ne vienas pasauly gyveni.

*  *  *

Genys

Matas BLAŽUKAS

Prienų r. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ketvirtokas

 

Man labai patinka paukščiai, bet labiausiai – genys. Jis gražus, stiprus, darbštus, gydo medžius.

Visada galvojau, kad geniai gyvena miške. Nustebau tą margaspalvį matydamas kiekvieną dieną savo kieme. Jis kalė medį snapu ieškodamas kirmėlių.

Kai žiemą pakabinu paukšteliams lašinukų ir paberiu grūdelių, genys atskrenda, nuvaiko mažesniuosius... Pasisotinęs nuskrenda. Taip jis maitinasi jau kelintą žiemą.

Štai su kokiu geniu aš susipažinau. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"