Paieška Keisti žmogų...

Keisti žmogų...

XVI nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“ (2010 m. balandžio 23-24, Anykščiai, Antano Baranausko vidurinė mokykla)

Augustas UKTVERIS

 

Gal žmogus taip jau ir sutvertas, jog nė kiek nepanašus į arklį ir nenori periodiškai purenti tą patį lauką. Šitaip juk galvoja kokių pramogų kurpėjai, šį tą sumanantys, šį tą kiekvieno dvasioje pradanginantys. Jei jau nesimetei pramogų pasaulio link, jei jau esi iš tų, kuriuos vilioja pastoviosios regimybės (ar tik žodžiai), puiku yra organizuoti kokias bičiulių sueigas, į kurias ateina ir ne vien bičiuliai. Pabūna, pabūna tie naujokai bičiulių gretose – žiū, naujų bičiulių atsirado!..

Šitaip ar ir neatsitiko su jau šešioliktuosius metus organizuota gamtos draugų (ir ne vien) konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“. „Žaliajam pasauliui“, jei jau kiek suuodus, jog renkasi kokie gamtai nesvetimieji, taipogi yra ūpas visa aprašyti, metraštininku būti.

Tokia artima mūsų leidiniui (gal ir jo skaitytojams) galėtų būti ir šiųmetinio renginio šeimininkė Ona Repečkienė, Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos direktorė, tarusi, jog „... neatsitiktinai ši konferencija vyksta mūsų mokykloje“ - dar nuo 1995 metų šį mokymo įstaiga vadinama gamtamoksline.

„Mūsų mokykla tarsi atsiremia į Anykščių šilelį. Gal ir todėl vykdome įvairius projektus, susietus su gamta. Sukviečiančius dalyvius ne vien iš rajono, o ir iš visos Lietuvos. O šį kartą turime atstovų ne vien iš įvairių Lietuvos vietų, o ir iš kitų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Latvijos“, - kalbėjo malonioji mokyklos direktorė. Užsiminusi ir apie tai, jog žmogus siekia keisti gamtą, tačiau juk ir patį žmogų reikia keisti, kad jis suvoktų dermę tarp savęs ir aplinkos, gamtos.

„Gamta mus skatina eiti dvasingumo keliu. Tegu tatai įrodo ir mūsų moksleivių atliekama muzika, šokis...“, - kalbėjo vietos moksleivių (kuriems vadovavo mokytoja Jūratė Ūselienė) sveikinimams (daina, šokiu, eilėmis) sceną atvėrusi guvioji anykštėnė mergaičiukė.

Jaunųjų pianistų tarptautinio konkurso laureatas trečiokas Dominykas Jurevičius sėdo prie muzikos instrumento ir suvis nevaikiškai kvietė į subtilųjį muzikos pasaulį.

Po to jau buvo metas žodį tartį esminiam šių renginių kaltininkui prof. Vincentui Lamanauskui (Šiaulių pedagoginis universitetas). Jis, prieš pradedant plenarinį posėdį, nuoširdžiai dėkojo anykštėnams už po Lietuvą „klaidžiojančios“ tradicinės konferencijos priėmimą: „Buvo numatyta, atsisakius anykštėnams, šiemet konferenciją surengti gal ir Plungėje, tačiau Antano Baranausko krašto žmonės mus kvietė ir štai gražiai globoja“.

Be abejo, puiku, kai tokia konferencija kasmet organizuojama vis kitame Lietuvos mieste, tačiau ir dėkoti reikia, kai esama gerų galvų ir širdžių, kurios pritaria gražioms idėjoms.

„Regis, ir sunkmetis kažkur prapuolė, kiek daug šioje konferencijoje ir jau gerai pažįstamų, ir naujų veidų... Esame tarsi piligrimai, kurie renkasi šešioliktąjį kartą. 1995-ais ši konferencija vyko Upytės pagrindinėje mokykloje, dalyvavo tada ir garbūs profesoriai, ir garbūs pedagogai praktikai“, - tarsi sumavo, tarsi ir reziumavo Vincentas Lamanauskas.

Prie tokių jo žodžių reikėtų pridurti, jog toje „piligrimystėje“ (dar nuo Upytės, kur pagrindinei mokyklai tuomet ir vadovavo Vincentas Lamanauskas) teko dalyvauti kasmet (regis) ir šių eilučių autoriui, ir rengti šią konferenciją sostinėje (bent porą metų). Tad lyg ir privalu skaitytojus informuoti, jog esu gal ir suiteresuotas asmuo.

Na, tas dėmesys yra suvis nelaukiant dividentų, greičiau gal atsitinka ir taip, kaip šiemet iš Minsko atvykusiai docentei Margaritai Šišonok. Ji juk smagų nuotykį patyrė, mat atvyko į Anykščius renginio išvakarėse, buvo užsisakiusi kambarį, tačiau ne mieste, o lyg ir užeigos namuose (tolėliau už Anykščių, miške, apie kurio ošimą viešnia nė nepagalvojo, gal greičiau – apie litukus). Ir ganėtinai nusigando, kai taksistas nakčia vežė į mišką, kai prie to motelio pasitiko tyla. Mat viešnia iš Baltarusijos buvo tik vienužė nakvotoja, kurią pasitiko miške telefoninis pranešimas: „Vairuotojas tegu važiuoja, būsiu po penkių minučių...“ Juokelia, bra, mažutėliukai, ypač moteriškei...

Tačiau Anykščių mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis tuoj suskumba viešnios atsiprašyti, su švelniu humoru papriekaištaujant: „Kam atvykus iš Baltarusijos reikėjo vykti į mišką, juk ir Anykščiuose esama kur pernakvoti...“

Donatas Krikštaponis spaudė ranką profesoriui Vincentui Lamanauskui, dėkodamas už teisingą pasirinkimą, už vykimą į Anykščius, o ne į Plungę.

„Juk Anykščiai – ir mūsų šalies kurortas. Graži čia gamtą, turtinga ir istorija, puikūs čia ir žmonės...“, - kalbėjo mero pavaduotojas, kviesdamas visus aplankyti Anykščių krašto spalvingas vieteles. Tiesa, ir primindamas kuriozą su Puntuku, kurį vis rodydavo švedams. Jie tą mūsų Puntuką vertinę gana santūriai („hmm... didokas akmuo...“), kol tą santūrumą anykštėnai suvokė apsilankę Švedijoje. Toje šalyje panašūs (neretai net triskart didesni) puntukai puošia kone kiekvieno ūkininko sodybą.

Smagiai nusiteikęs Donatas Krikštaponis apgailestavo, kad pirmojoje konferencijos darbo dienoje negalėjo dalyvauti rajono meras Sigutis Obelevičius, žinomas ne vien mūsų šalyje gamtininkas, kuriam tądien reikėjo atlikti mero regalijas kitame Lietuvos kurorte – Druskininkuose.

Nuoširdi konferencijos viena iš organizatorių, Anykščių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė, lyg ir kiek nusigręžė nuo pakylėtosios plenarinio konferencijos sambūvio dvasios: „Neseniai Kultūros ministerijoje teko dalyvauti diskusijoje dėl negatyvaus kultūrinio lauko įtakos mūsų gyvensenai. Manyčiau, jog gali gelbėti tik konkreti kiekvieno veikla. Ir kaip čia neprisiminsiu žinomo JAV žmogaus, rašytojo, visuomenės veikėjo Bendžamino Franklino istorijos apie vaikystėje platintą brolio leistą laikraštį Bostone, apie parašytą ir išspausdintą feljetoną, pasišaipant dėl šio miesto apleistųjų gatvių. Žmonės pradžioje juokėsi skaitydami feljetoną, tačiau po to suvokė, jog vien juoktis nepakanka. Ir visi nusprendė, jog reikia ateitį kurti drauge. Drauge surengsime šią konferencija, drauge padarysime dar vieną laiptelį ateities link.“

... Po plenarinio posėdžio prasidėjo darbas dviejose sekcijose. Veiklą jose apžvelgti – pakankamai keblu. Liktų pridurti, jog visi konferencijos laipteliai-pranešimai, kaip ir kasmet, gražiai sugulė į šiųmetinį leidinį (daugiau nei 200 puslapių, kuriame – 32 autorių publikacijos) „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje – 2010“. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"