Paieška Kaimynas sakė: šiukšlink Antakalnyje!..

Kaimynas sakė: šiukšlink Antakalnyje!..

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Viena iš didžiausių ir daugiausia žaliųjų plotų turinčių Vilniaus miesto seniūnijų yra Antakalnio gyvenamasis rajonas su vaizdingomis apylinkėmis. Seniūnijai jau dešimtus metus vadovauja Algimantas VAITKUS, anksčiau buvęs Naujosios Vilnios seniūnu, taigi turintis didelę šio darbo patirtį.

 

Tai džiaugsmas, tai rūpesčiai...

 

Seniūnijoje labai daug žalumos. Apie du trečdaliai viso ploto – žalieji masyvai. Tarp jų įsikūrusios net septyniasdešimt dvi sodininkų bendrijos, o tai seniūnijos administracijai ne vien džiaugsmas, bet ir rūpestis.

„Daug savų gyventojų, daug sodininkų turime, o per vasarą, sakyčiau, du trečdaliai vilniečių iš kitų miesto rajonų lankosi mūsų seniūnijoje, – pasakojo seniūnas. – Taigi vyksta gyvas sodininkų judėjimas, o vasarą poilsiaviečių zonoje susirenka būriai iš kitų miesto rajonų atvykusių žmonių. Poilsiautojus vilioja Valakampių paplūdimiai, Šilo ir Tapelio ežerų pakrantės. Be to, seniūnijos teritorijoje nemaža kapinių. Didžiausios – Antakalnio, Rokantiškių, Kairėnų, bet yra ir kuklesnių, pavyzdžiui, Saulės kapinės Antakalnio centre, Mildos gatvės aplinkoje. Tiesa, jos jau uždarytos. Tačiau į visas kapines daug žmonių atvyksta aplankyti artimųjų kapų.

Mūsų seniūnija – žalias miesto rajonas, nėra didelių gamyklų, išskyrus Dvarčionių keramikos įmonę. Pagal gyventojų skaičių iš sostinės seniūnijų yra antroje vietoje (pirmoje – Žirmūnai). O pagal plotą didesnė už mūsiškę tik Panerių seniūnija. Vyraujančios įstaigos mūsų seniūnijoje – švietimo, sveikatos. Saulėtekio gatvėje – aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto, Gedimino technikos universiteto – pastatai, taigi ten nuolat juda studentai. Yra ir kitų mokymo, švietimo įstaigų, pavyzdžiui, Vilniaus dizaino kolegija, dvi vidurinės mokyklos. Keletas ligoninių bei poliklinikų: Antakalnio universitetinė ligoninė, klinikinė ligoninė su poliklinika, vaikų poliklinika, Sapiegos ligoninė. Žolyno gatvėje įrengtas ir pirmas vadinamasis „gyvybės langelis“.

 

Pratinant prie deramos tvarkos

 

Suprantama, dėl tų nuolatinių žmonių srautų kyla tam tikrų problemų. Pasak seniūno, labiausiai tenka kovoti su kai kurių gatvių, kitų vietų šiukšlinimu. Iki šiol nemaža įstaigų, įmonių ir gyventojų nėra sudarę sutarčių su atliekų tvarkytojais.

„Metų pradžioje per du mėnesius patikrinome apie aštuonis tūkstančius fizinių bei juridinių asmenų, ar turi sutartis su atliekų tvarkytojais. Kurie tuo dar nepasirūpino, tuos kviečiamės, aiškinamės. Dažnas atsiprašinėja, sako, kad sutartis baigėsi, o naujos dar nespėjo sudaryti ir t.t. Yra ir tokių, kurie iš viso dar nebuvo sudarę tokių sutarčių. Tikrinti visus – milžiniškas darbas. Bet reikia. Šis darbas jau kuris laikas vykdomas ir nenuleisime rankų, nes kito būdo pripratinti žmones prie tinkamo atliekų tvarkymo nėra. Sodininkai pyksta, girdi, mokame už atliekų išvežimą iš namų ir dar turime mokėti už šiukšlių išgabenimą iš sodų... Bet nereikalaujame, kad prie kiekvieno sodo stovėtų po konteinerį. Sodininkas juk lankosi savo sode nebūtinai kasdien, tad išvežti atliekas iš sodų galima ir, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, taigi mokestis nebus didelis. Svarbu, kad apskritai prie sodininkų bendrijų sklypų būtų konteineriai. Tai numatyta ir Vilniaus miesto administracijos patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse. Šiuo atžvilgiu neketiname taikyti jokių lengvatų. Jei kai kurie gyventojai įsiregistravę ir po kelias namų valdas, vis tiek kiekviena valda privalo turėti atliekų išgabenimo grafiką, svarbu, kad šiukšlės būtų išvežamos, tegul ir rečiau. Negalima daryti jokių išimčių ir lengvatų, nes miškeliuose iki šiol šiukšlių paliekama daug. Nespėjame jų surinkti ir išvežti. Bet stengiamės ir šį darbą daryti. Ypač naudojamės žmonių, kurie priimti dirbti viešuosius darbus, paslaugomis. Tuos darbus ne žiemos sezonu atlieka maždaug dešimt asmenų. Tai vis dėlto didelė jėga, kuri gali  gerokai prisidėti prie seniūnijos tvarkymo. Kartu - gera proga pašalinti sausus medžius, nereikalingus krūmokšnius. Tie darbai vyksta jau nuo pernai, o šiemet bus dar aktyvesni. Manau, svarbiausi mūsų rūpesčiai yra dėl miškų, jų prieigų švaros, jau nekalbant apie kelių, ypač Nemenčinės plento, kuriuo įvažiuoja į miestą daugybė automobilių, aplinkos tvarkymą“, – kalbėjo Algimantas Vaitkus.

 

Šimtai nuolatinių talkininkų

 

Dabar Vilniaus miestas šiaurės rytų kryptimi baigiasi net už Antavilių, bet ir visa teritorija abipus plento, kaip sako seniūnas, bus prižiūrima. Gerai, kad pavasarį tvarkymosi talkose moksleiviai labai aktyviai dalyvauja. Tad jau beveik tradiciškai tie darbai vyksta kasmet. Susidarė maždaug 300–350 nuolatinių talkininkų būrys. Tai mokiniai ir pedagogai, pensininkų susivienijimo „Bočiai“, kitų  pagyvenusių žmonių organizacijų nariai. Ir politinių partijų Antakalnio skyriai gana aktyvūs. Noriai talkose dalyvauja jaunimas. Būna, jog ir aplink namus žmonės organizuojasi talkas, kartais prašo, kad seniūnija parūpintų jiems specialių šiukšlėms rinkti maišų, pirštinių. Taigi gerai, kai pirmiausia žmonės savo gyvenamąja aplinka rūpinasi, surenka šiukšles.

Priekin juda vadinamųjų „Spalvotųjų šaltinių“ projektas. Ši už Antakalnio troleibusų žiedo esanti šaltiniuota vieta taip pavadinta todėl, kad iš kelių lygių subėgantis vanduo saulėje spindi visa vaivorykštės spalvų gama. Studentai ten įrengė savotiškas medines kaskadas – „rėmus“, per kuriuos tekėdamas vanduo sukuria tą nuostabų efektą. Todėl ir prigijo šioms vandens srovelėms „Spalvotųjų šaltinių“ pavadinimas.

Seniūnas sako, kad aplink šaltinius numatoma sukurti ekstremalaus sporto, nuotykių parką, lyg ir tarzaniško gyvenimo būdo imitaciją – su lipynėmis į medžius, virvėmis ir t.t. Kad būtų galima ir per Nerį lynu perčiuožti. Mat kai kur užsienyje tokie parkai labai populiarūs. Todėl sparčiai judama ta linkme, o pirmieji ekstremalaus sporto priemonių elementai jau galėtų atsirasti šių metų vasarą. Tikriausiai toks parkas būtų įdomus ir miestiečiams, ir miesto svečiams, ypač jaunimui.  

Šį sumanymą finansuoti yra suinteresuoti verslininkai, tad seniūnijai gal net nereikės naudoti savų lėšų. Tačiau svarbu, sako seniūnas, kad įgyvendinant projektą, būtų užtikrintas jo vykdytojų pasirinkimo, lėšų panaudojimo skaidrumas. Ir labai didelė svajonė – naujai sutvarkyti Vileišio gatvę, Neries upės visą krantinę. Dideles viltis seniūnas sieja su tuo, kad Neries krantine, Vileišio gatve driekiasi tarptautinė maratono trasa, tad tikimasi sulaukti pagalbos ir tvarkant Vileišio gatvę. Be to, planuojama, kad Nerimi plaukios nedideli laivai, lyg ir vandens taksi – nuo Turniškių iki Lazdynų. Tad numatyta prieplaukėlė ir prie Šilo tilto. Būtų gerai, jei atsigautų vandens turizmas, pramoginės ekskursijos Nerimi. Taigi įžvelgiama ir tokia ateities perspektyva.

 

Pamėgo svetimus konteinerius

 

Ūkinę veiklą seniūnijoje vykdo įmonė „Antakalnio ūkis“, kuri rūpinasi ir gatvių valymu, tvarkymu. Per žiemos šalčius kokių nors avarijų šioje miesto dalyje nebuvo. Tiesa, šiokių tokių problemų kilo dėl Gvazdikų gatvės, kuri driekiasi tarp sodų, nes rečiau buvo valoma.

Problemiška yra ir P. Vileišio gatvė, kuri nutįsusi Neries pakrante. Prie šios gatvės išdėlioti atliekų konteineriai, nes kiemuose jiems trūksta vietos. Tad į šiuos konteinerius meta šiukšles ir pravažiuojantys kitų miesto rajonų gyventojai. Netgi atvažiuoja automobiliais su priekabomis, atsiveža išmesti ir statybinio laužo, ir kitų šiukšlių.

„Klausiu vieną tokį, kodėl čia atvežė išmesti atliekas, o jis: man kaimynas iš Šeškinės pasakė, kad čia yra daug konteinerių, – prisiminė neseną susitikimą su tokiu „svečiu“ seniūnas. – Girdi, gabenk ten, labai patogu privažiuoti. Taigi jam buvo iš tiesų patogu: išvertė šiukšles, ir tiek. O antakalniečiai piktinasi, jog jiems tenka mokėti ir už tą vilnietį, kuris iš Šeškinės jiems atvežė savų atliekų. Tokių gudruolių pasitaiko ne vienas. Mums tai labai nepatinka. Tad apskritai norėtume Vileišio gatvę – visą krantinę, nuo Šilo tilto iki Valakampių pirmojo paplūdimio, naujai sutvarkyti, suprojektuoti žaliąją zoną, numatyti, kokių želdinių turi būti krantinėje, o atliekų konteinerius, ko gera, įrengti po žeme. Tada gal šiukšlinimas sumažės. Juk, kaip rodo praktika, tokios požeminės talpyklos ir geriau atrodo. Panaši padėtis taip pat Šilo gatvėje, kur prie gatvės konteineriai išrikiuoti. Ir į juos pravažiuojantys gyventojai, atvykę iš kitų miesto rajonų, savų atliekų primėto. Gal nė nepagalvoja, kad už jų šiukšlių tvarkymą tenka mokėti kitiems.“

Seniūnijoje gyvuoja tokia tradicija: priešais Petro ir Pauliaus bažnyčią puošiama kalėdinė eglutė. Ir vis eglaitę pasiūlydavo koks nors sodininkas ar kitas gyventojas, kuriam ji užaugo jau per didelė. Girdi trukdo, norime atiduoti, kad būtų papuošta Kalėdoms. Todėl kasmet vis buvo puošiama nauja eglutė, kurios iliuminaciją tradiciškai įžiebdavo seniūnija drauge su parapijos klebonu.

„Praeitą pavasarį drauge su Antakalnio bendruomenės atstovais pasodinome apie dviejų metrų aukščio sidabrinę eglaitę prie bažnyčios Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio garbei. Labai išgyvenome: ar medelis prigis. Prigijo, paūgėjo šiek tiek per vasarą. Per praėjusias Kalėdas įžiebėme jau tą gyvąją eglutę. Manom, kad iki kitų Kalėdų ji dar paūgės ir atrodys įspūdingesnė“, – džiaugėsi seniūnas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"