Paieška Paukščių pelkėje

Paukščių pelkėje

Lidija UMBRASIENĖ

 

Saulėtą gegužės rytą, iš autobuso išlipus prie Būtingės bažnyčios, mus pasveikino savo giesmele pilkoji pečialinda, ragindama „eik, eik, eik...“. Ėjome per pušynėlį jūros link. Čia giedojo kikiliai, miškiniai kalviukai. Kiksėdama garsinosi grąžiagalvė. Tai margas, genių šeimos, tačiau silpnu snapu paukštelis, perintis uoksuose. Plėšrūnei lendant į drevę, grąžiagalvė gąsdina šnypšdama ir sukiodama kaklą. Nuo to ir pavadinimas.

Už miškelio, virš plačių pievų čyreno vieversiai, ore nardė šelmeninės kregždės. Priėjome užžėlusius, apleistus, krūmais priaugusius tvenkinius. Pylimu bridome per rasotą žolę. Griovyje skleidėsi karklų krūmai, už jų geltonavo didžiuliai pernykščių nendrynų, aukštai iškėlusių pilkas žiedynų šluoteles, plotai. Vandens pakraščiuose žydėjo purienų puokštės. Per sprindį pasistiepė dilgėlės, builiai, vingiorykštės, vilkdalgiai. Įsaulyje vėjyje suposi raktažolių varpeliai. Ant žvynuotų stiebelių savo rudą varpelę iškėlė asiūkliai.

Per pylimą prakasti bebrų takai iš pelkės į kanalą. Čia pat - jų nugraužtų karklų kamienai su dantų žymėmis.

Krūmuose suokė lakštingalos. Viena - kairėje, o kita Jurgutį kvietė „kinkyti, paplakti, važiuoti“ kitoje pusėje. Priėjome prie solistės visai arti. Ruda paukštytė tupėjo ant žemutinės šakelės ir vinguriavo savo nuostabią melodiją. Deja, greit nutilusi, nėrė į nendryną. Įkyriai syreno žiogelis. Tai ne zvimbiantis vabzdys, o pilkas sparnuotis, laipiojantis nendrių stiebais.

Netilo nendrynų gyventojos krakšlės – mažoji ir didžioji. Staiga pasigirdo pratisas „cy-y-y“ - praskrido mažas paukštelis. Kanalo pakrašty esančiame juodalksnyje pastebėjome kabantį pilką maišelį su apvalia skyle viršuje - remezos lizdelis. Šį maišelį paukštytė pina iš augalinių plaušų, įkomponuodama švendrų, tuopų, karklų pūkus. Pradedant pynimą patinėlis ir gieda, ieškodamas poros. Po piršlybų abu kartu užbaigia lizdo statybą.

... Pro nendrių sieną atsivėrė atviro vandens plotelis. Virš pelkės sušvitravo plėšrūno sparnai. Pilkas nendrinės lingės patinėlis atnešė maisto perinčiai rudos spalvos patelei. Lingė pakilo nuo lizdo pasitikti ir, pasivarčiusi ore, pradingo augalų sąžalyne.

Kitoje kelio pusėje, nendrių įrėmintas, tyvuliavo mažas „ežeriukas“. Jo pakrašty, pro geltonstiebes užuolaidas, baltavo aukštame lizde perinti gulbė.

Lydimi didžiosios krakšlės giesmės, gegutės kukavimo palikome pelkę – skambančią, žaliuojančią, žydinčią, laukiančią naujosios sparnuočių kartos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"