Paieška Miestas – siurbėlė

Miestas – siurbėlė

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kinijoje vyksta pati įspūdingiausia pasaulinė EXPO serijos paroda, kurios devizą galima apibūdinti taip – „Geras miestas“.

Geras, žinoma, mums, žmonėms. Nes miestas, paprastai šnekant, yra žmonių skruzdėlynas. Kuo jis didesnis – tuo sudėtingesnis.

Toje parodoje gausybė įdomiausių architektų, inžinierių, planuotojų idėjų, darbų pavyzdžių. Modernaus miesto namai, patogios gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, daugybė tobuliausios elektronikos, saugi aplinka.

Tuo galima džiaugtis, su tuo galima sutikti, tačiau vienas gero miesto apibūdinimo elementas yra klaidinantis. O jis vis iškišamas paviršiun – žiūrėkite, ir miestas gali būti geras gamtai. Taip, aplinka gali būti saugi žmogui, bet miestas niekada nebuvo ir nebus geranoriškas gamtinei aplinkai. Jame gali žaliuoti skverai, parkai parkeliai, gatves galime apsodinti įdomiausiais medžiais ir gėlynais, bet visa tai – tik labai tolimas gamtos atspindys. Tiesiog akcentas, pamaloninantis mūsų akį. Ir apgaulingas, nes tada pasakome – miestas skęsta žalumoje, gamtoje. Iš tikrųjų gamtos jame nedaug. Gal kur dar likę lopinėliai iš senųjų laikų. O šiandieniniame moderniame mieste – tik akių apgaulė.

Miestas priešiškas gamtinei aplinkai ne tik pats savyje. Jis čiulpia viską iš plačios apylinkės. Norite pamatyti tikrą dykumą? Suraskite didelį miško skruzdėlyną ir apsidairykite. Mažiausia dvidešimties metrų spinduliu ir plytės ta dykuma. Išskyrus keletą augalėlių kitos gyvybės ten nerasite. Viską kaipmat sudoroja skruzdėlės. Todėl jos į medžioklę keliauja vis toliau ir toliau nuo skruzdėlyno.

Žinoma, pravėrę skruzdėlyno duris rasite ten keistų vabzdžių, vabalėlių. Skruzdės jiems leidžia ten gyventi, net ėsti savo vaikus. Atrodytų keista – parazitai, o taip gerbiami. Pažiūrėję, ką tie parazitai daro, suprasite, kodėl jie žino savo vertę. Vienas pagamina saldumyno gardumyno lašelį, kitas – dar geriau – narkotizuojančių medžiagų. Už visa tai skruzdės parazitus gina ir net leidžia jiems savo vaikus ėsti.

Tačiau pačiam skruzdėlynui priekaištų nepadarysi. Viskas tobulai apskaičiuota, suplanuota, pastatyta. Minimalios energetinės sąnaudos, puiki ventiliacija, gerai sutvarkytas eismas net judriausiose gatvėse. Žvalgai, sargybiniai, darbininkai, auklės, vaikų darželiai ir mokyklos – viskas kaip ir mūsų miestuose. Tik daug geriau. Bet aplinkui – dykuma.

Štai ką reikėtų atsiminti apsilankius parodoje, kurios devizas – geras miestas. Bet miestas nuo skruzdėlyno skiriasi tuo, kad už miesto tuoj prasideda arba šviesūs miškeliai, arba ariamos žemės, pievos, šen ten driekiasi gražių sodybų sodybėlių eilės. Taigi ne dykuma?

Ne dykuma, bet jau perdirbta gamta. Čia tas pat, kaip kiaulę lyginti su dešra. Dešra irgi kiaulė, bet jau perdirbta.

Kuri man mielesnė?

Nemeluosiu – dešra. Į kiaulę ji nebepanaši, nors šiaip – kiaulė. Ir kartais dar sukriuksi. Bet kriuksi ne ji, o aš, iš malonumo bekrimsdamas. Štai toks modernaus miesto ir natūralios gamtos panašumas ir telieka. Gamta, sukimšta į dešrą. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"