Paieška Kas giružėse gyvena?

Kas giružėse gyvena?

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis BUDRYS atsako į „Žaliojo pasaulio“ redakcijos pasiteiravimus.

 

Aplinkos ministerija kiekvienais metais sudaro medžiojamų Lietuvoje gyvūnų sąvadą. Jis aiškiau rodo apie medžiojamųjų gyvūnų populiacijos būklę.

Kitas metodas, be abejo, yra medžiojamųjų gyvūnų apskaita. Ji nėra itin tiksli – atlieka patys medžiotojų būreliai, kai rengiami medžioklėtyros projektai. Toji apskaita priklauso ir nuo objektyvių faktorių. Na, tarkime, žiemą nėra sniego, tad pėdsakų ant sniego neturime, vadinasi, ir apskaitoje vadovaujamasi kitais faktoriais. Vienas jų – stebėjimas.

 

Sumedžiotieji gyvūnai yra gana objektyvus faktorius, liudijantis apie medžiojamų gyvūnų populiaciją, - sakė Laimutis BUDRYS. - Pagal praėjusių metų apskaitą (iš mūsų medžiojamųjų gyvūnų sąrašo) galėčiau teigti, jog skaičiai didėjo. Ypač tai sakytina apie šernus, kurių per praėjusį medžioklės sezoną (nuo gegužės 1 d. iki balandžio 1 d.) nušauta 41441. Tad sumedžiota 5627 šernais daugiau nei ankstesnio sezono metu.

Tradiciškai sumedžiota nedaug paukščių. Mažiau nei ankstesnį sezoną. Daugiausia – didžiųjų ančių (11,5 tūkst.). Kitų – po kelis šimtus. Slankų – 313, kurapkų – 214, želmeninių žąsų – 198, o baltakakčių žąsų – 73.

 

Tačiau žmonės, ypač ūkininkai, dėl šernų daromų „paslaugų“ ganėtinai skundžiasi...

 

Taip. Šernas yra toks gyvūnas, kurio galima priauginti tiek, kiek norima. Knyslių sumedžiojimo skaičius, deja, nėra ir pats geriausias medžioklės ūkio rodiklis. Lietuvos medžiotojų bei žvejų draugijos metiniame suvažiavimą buvo akcentuojama, jog medžiotojų klubai ir būreliai turi galvoti apie tai, kiek norime turėti šių miško kiaulių. Nevertėtų žavėtis, kad turime labai daug šernų. Kita vertus, gali knyslius tiesiog ir nušluoti kokia ūmi liga (vadinamasis maras), kaip jau buvo prieš porą dešimtmečių.

 

Didelė šernų gausa – juk ne tik ūkininkų, o ir biologinės įvairovės šalininkų galvos sopėjimo priežastis?..

 

Ypač saugomose teritorijose, kur esama retų vištinių paukščių perimviečių. Pro jas šernas abejingai nepraeina... Šernai ardo ir miško paklotę, daug ką išnaikindami, neminint jau žemės ūkio pasėlių niokojimo.

 

Žvelgiant į žvėrių ir paukščių, sumedžiotų iki 2010 m. balandžio 1 d. (2009-2010 metų medžioklės sezonas), apskaitos lentelę, į akis krenta ūgtelėję skaičiai, susieti ne vien su šernais...

 

Tauriojo elnio sumedžiota daugiau kaip 200 nei per praėjusį sezoną, stirnų – daugiau nei 1900, bebrų – daugiau nei 2630, mangutų – daugiau nei 3200...

Beje, norėčiau kiek išsamiau kalbėti apie bebrų medžioklę. Jų praėjusio sezono metu sumedžiota net 16231. Tiesa, bebrą gina Berno konvencija, tad Europoje – saugomas gyvūnas. Tačiau Lietuvoje – kitas vaizdas. Stojant į ES susilaukėme išimties dėl bebrų populiacijos reguliavimo, t.y. medžioklės. Bebrai jau yra gyvūnai, sudarantys problemų miškams, kai kuriems ūkininkams, hidrotechniniams įrenginiams. Prieš keletą metų buvo atliktas bebraviečių bonitavimas. Nustatytos perspektyviosios (ir neperspektyviosios) bebravietės, šių gyvūnų populiacijos reguliavimo tvarka. Konstatuota, jog neperspektyviose bebravietėse žemės ir miškų savininkai šių gyvūnų statomas užtvankas gali ardyti be kokių leidimų, atskirų raštų...

 

Sprogdintojų patirtis čia, be abejo, neteiktina...

 

Jokiu būdų! Sprogmenų naudojimas čia neleistinas, nors tokių atvejų ir būta. Dėl sprogmenų naudojimo šioje srityje numatyta ir administracinė atsakomybė.

Žinoma, bonituoti visas bebravietes, visas bebrų statomas užtvankas yra gana sudėtinga. O ir tas patvankas suardyti nėra taip jau paprasta – žvėreliai tuoj naują pastato. Nedidelės oazės kokiuose krūmynuose, kurias sukuria bebrai vandens paukščiams ir kitiems biologinės įvairovės atstovams, yra net ir skatintina.

 

Anksčiau medžiotojai į bebrą nenorėjo žvilgčioti – menkavertis... Ar jau pasikeitė nuomonė?

 

Jei niekas nenorėtų medžioti bebrų, nebūtų jų suguldyta per 16 tūkstančių. Nė vienais metais šitiek nebuvo. Kita vertus, bebrai medžiojami metų pradžioje, pavasarį (nors galima pradėti medžioklę nuo rugpjūčio, tačiau rudenį pričiupti bebrą kur kas sunkiau, nes slepiasi augmenijoje).

 

Pilkojo kiškelio pozicijas, regis, medžiokliai lyg ir gintų, nes sumedžiota net 732 mažiau nei praėjusio sezono metu. Ar priežastys čia sudėtingesnės?

 

Dabar intensyviai diskutuojama: kodėl pilkųjų kiškių skaičius vis mažėja (mąžta čia ir medžioklės laimikiai – sumedžiota tik 4273). Siekiama gausinti pilkųjų kiškių būrius. Ir pasitelkus medžioklės taisykles (dabartinėse numatyti atvejai, kai medžioti galima ne daugiau kaip keturis kartus per sezoną; nemedžioti atviruose kraštovaizdžio plotuose). Tačiau mokslininkai teigia, jog medžioklės šių žvėrelių populiacijos gausai nė neturi įtakos. Dėl to šiemet pilkieji kiškiai bus gausinami ir dirbtiniu veisimu (tai daroma kaimyninėje Lenkijoje, Danijoje, kur pasiekti geri rezultatai) aptvaruose. Esama čia atskiros metodikos, nes reikia po to gyvūnus paleisti į laisvę, turi augti atitinkamomis sąlygomis. Per vienerius metus padėties nepagerinsime, reikia tęstinio projekto.

 

Kas tuo užsiims? Miškininkai? 

 

Bus skelbiamas konkursas (pagal viešųjų pirkimų įstatymą). Kas laimės, tas ir užsiims. Gali tuo užsiimti ir kokia visuomeninė organizacija, juk kiškeliui didelių plotų nereikia.

 

Kiškių nepamalonina ir laputaičių gausa?

 

Apie tai daug diskutuojame – ir su miškininkais, ir su medžiotojais, ir su kitais specialistais. Būta ir mokslinių tyrimų, tad galėčiau teigti, jog priežasties dėl kiškelių skaičiaus mažėjimo esama ne vienos. Lapė – ne vienintelis priešas. Čia – ir plėšrieji paukščiai, ir mūsų lepinamas, kaipo nacionalinis paukštis, baltasis gandras, ypač mėgstantis mažus kiškelius. Jų nedraugai yra net ir gervės – gamtoje kaip ir gamtoje. Tad vargšas mažas kiškelis priešų turi užtektinai. Kita vertus, sumažėjo Lietuvoje ir dirbamų laukų, kuriuos mėgsta kiškeliai, plotai. Šabakštynai, krūmynai nėra tinkama veisimosi teritorija. Pačiuose laukuose, kai ūkininkai gauna išmokas už tvarkingą ūkininkavimą, nebepaliekama kai kurių oazių kiškeliams ar kurapkoms. Cheminės taršos, nuo kurios kenčia ilgaausiai, lyg ir nebėra. Manoma, jog veikia šiuos gyvūnus ir trumpos, šiltos žiemos. Tai kiškių populiacijai turi neigiamą įtaką.

 

Dar ir didesnių nei šernas miško gyventojų būklė, regis, nėra tokia gera?..

 

Iš tikro, mes lyg ir pamiršome girių karalių briedį. 1989-1990 metų periode buvo aiškus vajus: šaudykime briedžius! Būta jų daug, tačiau pasielgta neadekvačiai, nes briedis nėra toks jau didis kenkėjas miškui, o sumedžioti nėra sudėtinga. Tad netrukus jau reikėjo uždrausti briedžių medžioklę. Dabar briedžių populiacija nebloga, tad sumedžiota 35 daugiau, nei ankstesniu medžioklės periodu. Tačiau briedžius leidžiama medžioti dar ne visuose regionuose.

Tauriojo elnio populiacija gerėja, sumedžiota 222 daugiau. Esama dėl šio žvėries, kaip ir dėl briedžio, ir konfliktinių situacijų su miškininkais (dėl daromos žalos). Licencijuojami medžiojami žvėrys – briedis, taurusis elnias, stirna ir danielius. Tad viską čia apsprendžia ir atitinkamas medžiotojų būrelis.

 

Esama visuomenėje nusiskundimų dėl įvairių kitų žvėrelių, vadinamųjų plėšrūnų – manguto, kanadinės audinės, kiaunės...

 

Akmeninė kiaunė yra tikrai paplitusi urbanizuotose teritorijose. Ir sumedžioti keblu. Galima tik gręžtis į medžiotojų sąžinę... Reikia spąstų, reikia tam ir pasirengimo, žinių. Toks užsiėmimas nėra ir pigus, kaip ir medžiojimas pasitelkus medžioklei tinkamus šunis. Kai kuriose saugomose teritorijose išgaudant kanadines audines įmanoma panaudoti ir ES lėšas (tai buvo daryta Žuvinto biosferos rezervate, tai bus daroma Karšuvos girioje - prieš išleidžiant į laivę kurtinius). Lietuvoje esama apie 900 medžiotojų būrelių, esama daug medžiotojų, turinčių mažesnio kalibro ginklą vien mažiesiems žvėreliams. Tad lapių (sumedžiota per praėjusį sezoną 20776), mangutų (10290) nušaunama nemažai. Tačiau kaip priversi sumedžioti kiaunę (853). Vien aplinkos apsaugos inspektoriaus privalomuoju nurodymu čia problemos neišspręsi...

Lapių skaičius kiek mažėja, tačiau mangutų - didėja.

Turiu pasakyti, jog anksčiau šie plėšrūnai buvo medžiojami vien dėl kailio. (Štai sovietiniais laikais manguto kailis buvo įvertinamas inžinieriaus vieno mėnesio alga.) Tad raginti medžioti šių plėšrūnų nereikėjo.

 

Medžioklės plotuose siekiama įveisti naujas žvėrių ir paukščių populiacijas. Na, tarkime, lūšių, kurtinių... Vykstantis į Karšuvos girią (kur numatoma paleisti į laisvę veisiamus kurtinius) medžiotojas ar jau ir nemano, jog pasipuoš savo skrybėlę kurtinio plunksna? O kiek lūšių Lietuvoje turėtų būti, kai skelbsime: medžioklės metas atėjo?..

 

Skaičiai... Žinome ir situaciją dėl vilkų. Prieš kokius septynerius metus vilkų skaičius buvo Lietuvai pernelyg menkas. O ir duomenys buvo neaiškūs: vieni teigė, jog yra apie 600, kokia visuomeninė organizacija – 50 liko. Buvo likę gal apie 100-150. Mažai. Tad dėl vilkų buvo nustatyta kitokia medžioklės tvarka. Medžiojimo ribojimas labai greitai vilkų populiaciją pagausino. Dabar turime pilkių pakankamai, tad praėjusį sezoną sumedžiota 41 (vieną nušovė brakonieriai). Latviai sumedžioja kasmet 180 vilkų, lūšių – ne vieną šimtą. Lietuvoje lūšių skaičius taipogi didėja, nors kol kas nemedžiojami, tačiau didelės sensacijos išvydus lūšį nebėra.

 

Medžiojamus žvėris ir paukščius „skaičiuoja“ ir brakonieriai...

 

Deja, negyvename visuomenėje, kurioje nesama brakonierių. Esama ir sunkmečio rezultato, ir noro žudyti gyvūnus, kai „kupiūros plėšo kišenes“. Per praėjusius metus gyvosios gamtos pažeidimų (žvejybos, medžioklės srityje) padidėjo net 15 proc. Tai – tik išaiškinti faktai. Tad brakonierystė, kaip reiškinys, niekur nedingo... Beje, ir mūsų teisinė sistema yra tiek nužengusi, jog aiškiausio fakto brakonieryste neįteisina. Tai – didžiulis barjeras gamtos vertybių saugotojams.

 

Teisėjų gretose juk taipogi esama tipų, mėgstančių savo malonumui retinti žvėrių ir paukščių gretas – gamtosaugininkai su savosiomis licencijomis yra tikri nedorėliai...

 

Visur visko esama... Vadinamieji „juodieji brakonieriai“ savomis lėšomis geba „atidaryti“ ne vienerias duris...

 

Dėkojame už pokalbį.

 

Kalbėjosi Augustas UKTVERIS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"