Paieška Ar tai bus šventė?..

Ar tai bus šventė?..

Gegužės 24-ąją minėta Europos parkų diena

Augustas UKTVERIS

 

2010 05 24 Aplinkos ministerijoje būta daug svetelių, kurie lyg ir šeimininkais vadintini. Mat suvažiavo, sugužėjo iš visos Lietuvos regioninių ir nacionalinių parkų atstovai - Europos parkų dieną pirmąkart bendrame būryje minėti. Toji diena juk minima visoje Europoje – nuo Islandijos iki Rumunijos. Tiesa, kiekvienoje šalyje saugomos teritorijos gal ir vis kitokiais vardais (kraštovaizdžio, gamtos parkai ar pan.) įprasminamos, tačiau esmė ta pati. Išsaugoti gamtos bei kraštovaizdžio vertybes ateities kartoms. Šiemet ypatingas dėmesys – biologinės įvairovės išsaugojimui.

 

Šią dieną įvairiais renginiais pažymėjo ir valstybinių parkų direkcijos. Kuršių nerijos nacionaliniame parke jaunimui organizuotas dailės pleneras, Aukštaitijos nacionaliniame parke – žygis baidarėmis, Žemaitijos nacionaliniame parke buvo rodomi filmai apie gamtą, lankytojai kviečiami į nemokamas ekskursijas.
Europos parkų diena buvo pradėta minėti „EUROPARC“ federacijos, vienijančios daugiau kaip 300 Europos saugomų teritorijų, iniciatyva. Šiai federacijai priklauso ir keturi Lietuvos nacionaliniai parkai, o Valstybinių parkų ir rezervatų asociacija yra jos kolektyvinė narė.

... Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pradžioje pasiūlė visiems pasilabinti, pabendrauti kokią valandą tarpusavyje, apžiūrint įvairiausius stendus iš šalies saugomų teritorijų.

Europos parkų diena senajame kontinente švenčiama jau vienuolikti metai. Prisimenant, kad tą dieną 1909 m. Švedijoje buvo įsteigti pirmieji devyni Europos nacionaliniai parkai. Kadangi 2010-ieji yra paskelbti Biologinės įvairovės metais, šiemetinė Europos parkų diena skirta biologinės įvairovės apsaugai. Jos šūkis „Biologinė įvairovė ir žmonės: ar liko vietos gamtai?“ skamba kaip įspėjimas visai tarptautinei bendrijai.
„Lietuvos nacionaliniams ir regioniniams parkams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti biologinę įvairovę“, – prieš šį subuvimą kalbėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, tądien turėjęs būti Vyriausybės posėdyje.

Sambūrio dalyvius sveikino aplinkos ministro pavaduotojas Ramūnas Kalvaitis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Ramūnas Kalvaitis perskaitė aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, tądien buvusio Vyriausybės posėdyje, sveikinimo žodį, kuriame sakoma: „Europos parkų diena minima nuo 1920 metų ir kasmet švenčiama daugelyje Europos parkų. (...) Lietuvos nacionaliniai ir regioniniai parkai, be abejo, atlieka svarbų vaidmenį siekiant biologinės įvairovės. Skiriamas ypatingas dėmesys aplinkai, tinkamam gamtos išteklių naudojimui ir atkūrimui, gamtos pažinimui ir stebėjimui. Tam labai svarbi vietos bendruomenių pagalba. Todėl labai svarbu glaudesnis bendravimas tarp parkų direkcijų ir vietos bendruomenių.“

Europos parkų dieną aplinkos ministras išreiškė padėką Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai už indėlį bendraujant su visuomene, o Ramūnas Kalvaitis visiems linkėjo stiprybės svarbiuose darbuose.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas: „Pasijaučiau čia maloniai, nes ir pats puikiai prisimenu Lietuvoje esančių nacionalinių ir regioninių parkų steigimo etapą. O dabar matau, jog čia jau esama daug kvalifikuotų žmonių, nuoširdžiai dirbančių  specialistų.“

Jonas Šimėnas lyg ir filosofiškai užsiminė apie laisvės svarbą kiekvienam. Ne vien žmogui, o ir augalui, gyvūnui.

„Jei mes galvosime, jog žmogus yra aukščiau visko, tada panašių parkų, kalbų apie biologinę įvairovę kaip ir nebelieka. O turi laisvę gyventi ir augalas, ir žvėris, ir žmogus. Priešingu atveju nuosavybe valstybei patampa ir žmogus“, - šventiškai nusiteikęs kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, primindamas, jog su žmogumi taipogi reikia elgtis atsargiai, reikia suteikti galimybę gyventi be konfliktų...

Žinia, tatai sunkiai pasiekiama, tačiau ir konfliktai (prisiminkime ir Krekenavą) kai ką atveria, kai ką išsprendžia.

Vitas Mačiulis, Verslo darbdavių konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas:

„Atstovauju žaliuosius verslininkus, kurie yra aplankę saugomas teritorijas, džiaugiasi jomis. Turiu pasakyti, jog verslininkai pernelyg mažai myli jus, čia visus susirinkusius, kurie Lietuvai teikia tiek daug gero ir gražaus. Stebina saugomose teritorijose dirbančių žmonių profesionalumas, gebėjimai... Žmonės visa tai pastebi, dėl to dar labiau vertina. Dirbkime ir toliau kartu – vardan tos Lietuvos!

*  *  *

Sueigoje pranešimus skaitė Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Gruzdytė, Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas ir Valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos prezidentas Apolinaras Nicius. Taip pat parodyti filmai apie šalies valstybinius parkus ir biologinę įvairovę.

Vidmantas Bezaras paakino: „Pasaulis labai keičiasi, turime keistis ir mes, kad ateinančioms kartoms išsaugotume vertybes. Tuo mes esame svarbūs visam pasauliui. Saugomų teritorijų direkcijos juk įsteigtos visai neseniai, tad keblu, kai norime, jog visuomenė kiek kitaip vertintų saugomas teritorijas. Gal tam reikia kur kas didesnės laiko atkarpos?.. Juk 1872 m. atsirado JAV Jeloustono nacionalinis parkas. Mes tik kitąmet minėsime 35 metų jubiliejų, kai buvo įsteigtas dabartinis Aukštaitijos nacionalinis parkas.“

Vieni nacionaliniai parkai skirti unikumų išsaugojimui, kiti – kur kas mažesnio gamtinio paveldo turtus. Tačiau neretai tik svečias mums pasako, jog išsaugojome tikrai unikalias vertybes, augalus, gyvūnus... Europiečiai stebisi, jog Lietuvoje būna, ko gero, daugiausiai (pagal plotą) baltųjų gandrų. Kita vertus, reikia prisiminti, jog esame ir europinių vertybių saugotojai.

„Dar reikia daug darbo, kad ir visuomenė mūsų šalyje geriau suvoktų saugomų teritorijų misiją. Jei gebame įrodyti Europai, galime tai padaryti ir Lietuvai. Jei gyventume pagal darnios plėtros teoriją ir praktiką, ko gero, nereikėtų ir nacionalinių parkų, nei draustinių – viskas būtų natūraliai saugoma. Deja, kol kas darni plėtra – tik siekiamybė“, - tarsi konstatavo Vidmantas Bezaras.

Jis parodė nuotrauką iš Švedijos, fiksuojančia gražią šventę, kurioje dalyvauja net ir karalius, neminint jau kokių šventinių flotilijų, atrakcijų žemėje ir ore... Kada tai bus Lietuvoje? Kai įsteigsime dar vieną nacionalinį parką, kaip buvo šventiškai padaryta Švedijoje?..  Ar tai bus šventė? Ar tik priešpriešos?..

 

Mūsų šalyje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų,6 rezervatai ir apie 300 draustinių. Saugomos teritorijos užima 15,4 proc. visos Lietuvos ploto. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"