Paieška Kerinčioji Olandija

Kerinčioji Olandija

Nijolė RIAUBAITĖ

 

Ne veltui sakoma, kad Dievas sukūrė žemę, o olandai – Olandiją. Olandija neįtikėtina: pažabojusi jūrą ir nusausinusi tūkstančius kilometrų, ji jūros dugną pavertė dirbamais laukais ir miestais. To pasiekti pirmiausia, be abejonės, jiems padėjo patriotizmas ir meilė gamtai.

Iš visų Olandijos kerų, turbūt, įspūdingiausias būtų Keukenhofas. Šis, sunkiai mums tariamas, Lisso miestelyje įkurto gėlių parko pavadinimas, yra kilęs iš labai proziško dalyko ir reiškia virtuvės daržą.

Kadaise šioje vietoje gyvenusi grafienė buvo įveisusi maisto pagardinimui skirtų prieskonių daržą. XIX amžiuje aplink Teylingeno rūmus kraštovaizdžio architektas Janas Davidas Zocheris įrengė anglišką parką, o dabar didžiausias Europoje gėlių sodas, įkurtas tik 1949 metais, tebesaugo seną pavadinimą. Prieskoniai nebeauginami – sumaniai ir išradingai manipuliuodami gėlių įvairove, olandai visam pasauliui rodo, kaip galima sukurti gamtos ir žmogaus fantazijos kūrinius. Sako, kad 31 ha sode pavasarį pražysta šeši ar septyni milijonai tulpių, narcizų, hiacintų ir kitų pavasarinių gėlių, bet jų vis vien nesuskaičiuosi. Geriau - patikėti. Šiame sode galima aptikti visų rūšių tulpių, tarp jų ir Almos Adamkienės vardu pavadintąją.   

Stebina ne tik olandų simboliu tapusių tulpių auginimo menas, kasmetiniai gėlių kompozicijų ir puokščių paradai (šiųmečio tema – „Kelionė per Europą“), bet labiausiai – jų gebėjimas gyventi gražiai, puoselėti ir puošti savo aplinką, taip mažai turint žemės. Jie visur suranda, kaip pagyvinti ir paįvairinti gyvenamąją vietą. Žiūri į aplink namus, net ir pačiuose atokiausiuose šalies kampeliuose ar salose įsikūrusiuose kaimeliuose išpuoselėtus gėlynus, ornamentines gyvatvores, skulptūrėles, fontanėlius ir atrodo, kad jie pasiruošė gražiausios aplinkos tvarkymo konkursui. Jeigu tektų dalyvauti tokio konkurso įvertinimo komisijoje, tikrai neįmanoma būtų išrinkti gražiausią, nes viskas savita, gražu ir nepakartojama. Olandijoje, kaip pasakoje: visi miesteliai gražūs, tvarkingi, namai pasipuošę valstybinėmis vėliavomis ar vėliavų spalvų vėliavėlėmis, lemputėmis, blizga šviežiais dažais. Žemė ten labai branginama – ne taip lengva ją „atimti“ iš jūros, – gal todėl gėlės sodinamos net ir siauriausiuose žemės ruoželiuose apie namus.

O sugebėjimas statyti dambas?!. Net miestų pavadinimai susiję su dambomis, ką rodo priesaga „dam“, pvz., Amsterdamas (Amstės upės damba) ir kt. Nepaprastai nustembi važiuodamas autostrada, kai staiga iš abiejų kelio pusių atsiranda bekraščio vandens marios ir tik vėliau sužinai, kad tas kelias pastatytas ant 32 km ilgio dambos, skiriančios Šiaurės jūrą nuo įlankos, siekiant apsaugoti žemiau jūros lygio esančias Olandijos žemes nuo potvynių.

Olandijoje galima pastebėti nemaža panašumų su Lietuva: lygios pievos, karvių bandos, vėjo malūnai, klumpės... Svarbiausias maisto produktas čia visada buvo bulvės, o nacionalinis patiekalas – žirnių sriuba. O sūriai?! Bet kaip viskas pateikiama. Atrodo, kad daugiau niekas pasaulyje nesugeba daryti nei klumpių, nei sūrių.

Tačiau iš jų galime pasimokyti ne tik meilės gamtai. Mes neprilygstame olandų sugebėjimui racionaliai, išradingai ir taupiai panaudoti esamas galimybes ir iš to gauti nemažą pelną. Turistams čia rodomas sūrių gaminimo procesas, galima čia pat jų paskanauti ir patikusį įsigyti. Galima nusipirkti ir savo dydžio klumpių, nekalbant apie gausybę ta tema sukurtų suvenyrų. Vėjo malūnai čia ne girnas suka ir miltus mala, o sumanių inžinierių dėka varo vandenį ir taip apsaugo kanalus nuo užpelkėjimo. Juose įrengtus muziejus taip pat galima aplankyti, viską apžiūrėti, bet neįmanoma susilaikyti ir neįsigyti sumaniai, išradingai ir viliojančiai pateikiamų suvenyrų. Jų gausu visur, kiekvienoje vietovėje juose įkūnijamas tai vietai būdingas savitumas.

Olandai labai vertina sveiką gyvenimo būdą. Nors daug kas turi automobilius, dviratis yra populiariausia susisiekimo priemonė – sveika, patogu, pigu. Visur nutiesti dviračių takai, visur matosi kalnai pristatytų dviračių, o Amsterdame prie geležinkelio stoties net įrengtas trijų aukštų dviračių parkingas. Dviratininkas yra Olandijos kelių karalius, jam suteikta eismo pirmenybė, net ir susidūrimo su automobiliu atveju, visada kaltas liks automobilio vairuotojas. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"