Paieška Gydyti gali ir akmenys

Gydyti gali ir akmenys

 

Jau tūkstančius metų žmonės žino apie brangiųjų ir pusbrangių akmenų gydomąsias galias. Jos užrašytos ir ant senovinių papirusų bei molio lentelių. Deja, tik nedažnas gali atsakyti, kas yra „litoterapija“, nors gydomoji priemonė „litos“ – akmuo – šiandien išgyvena savo antrąjį gimimą. Koks gi yra litoterapijos poveikis žmonėms? Kokias galimybes atveria šis gydymo būdas? Į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti įvairių pasaulio šalių medikai, neseniai susirinkę į Latvijoje vykusią tarptautinę konferenciją. Šio forumo darbe dalyvavo ir rygietis gydytojas Aleksandras Matisonas, sutikęs pakomentuoti konferencijos metu svarstytus klausimus.

*  *  *

Senovės ir viduramžių medikai, gydę akmenimis, paliko savo įpėdiniams patarimų visiems gyvenimo atvejams. Štai ištrauka iš indiško traktato: „Perlai, safyrai padeda gydyti inkstus, diabetą, epilepsiją, egzemą... Smaragdas, rubinas, katės akis mažina kraujospūdį“. Egipto valdovės Nefertitės vaistinėlėje buvo saugojamas malachitas, kuriuo ji gydydavosi nuo reumatizmo ir akių ligų, nuo choleros ir depresijos, taip pat jaspis, padėdavęs valdovei nuo moteriškų negalavimų, bei lazuritas, linksmindavęs jos širdį geriau už bet kokius vaistus... Turėjo valdovė ir serdoliką, kaip laimingo santuokinio gyvenimo simbolį. Kaipgi žvelgia į visą šį gydymosi priemonių arsenalą dabartiniai medikai?

 

Šie faktai akivaizdžiai atskleidžia Senovės pasaulio žmonių įsivaizdavimą apie gydomąsias akmenų savybes. Šis įsivaizdavimas vėliau tapo pagrindu, kuriuos remiasi dabarties medicina: juk akmenys ištisus amžius buvo stebimi, lyginami tarpusavyje, išbandomi. Dabar mes galime specialiais prietaisais patikrinti protėvių sukauptas žinias: kaip akmuo veikia, kokį organą, kokiam susirgimui esant... Ir ką gi, dažnai senovės medikų sukaupta patirtis pasitvirtina.

 

Ir ką gi, prirašote ligoniui „grūstų perlų su pienu“ – veido odai gydyti? Patariate visada po ranka turėti chrizolito akmenį – nuo nerimo ir depresijos?

 

Naivu, taip? Bet, įsivaizduokite, kartais nieko kita ir neįmanoma sugalvoti. Štai pavyzdys, paremtas ne mokslinių ieškojimų išvadomis, o liaudiškais prietarais. Per karą daugelio šalių ligoninėse, ten, kur žaizdų ir lūžių gydymui buvo plačiai naudojamas serdolikas, kariai sveikdavo 2-3 kartus greičiau. Kai šį dalyką vėliau ištyrė mokslininkai, paaiškėjo: serdoliko plokštelė, uždėta ant pažeistos vietos, momentaliai sumažina skausmą, ir gijimo procesas žymiai paspartėja. Mat serdolikas, kūno šilumos veikiamas, pradeda skleisti spindulius, sužadinančius biologiškai aktyvius paciento kūno taškus ir harmonizuojančius jo energetiką.

 

O kaip šiuolaikinis mokslas traktuoja pačią akmens prigimtį?

 

Kai Avicena grūsdavo mineralus ir duodavo ligoniams jų išgerti, jis vadovaudavosi vidine intuicija. Ir akmenys, ir žmogus – dalis gamtos, kurioje viskas tarpusavyje susiję. Šiandien kiekvienas mokinys žino Periodinę Mendelejevo sistemą ir yra girdėjęs, kaip plačiai ji atstovaujama mūsų organizme. Gamta pati nustatė, ko ir kiek reikia žmogui. Iš tų mūsų protėvių grūstų akmenų vėliau ir gimė homeopatija – panašaus gydymas panašiu. O naujas požiūris į litoterapiją grindžiamas informacinių laukų teorijomis. Mūsų kūnas skleidžia atitinkamo ilgio bangas. Skleidžia jas ir akmenys. Šis spinduliavimas gali būti žmogui palankus, ir tada mes kalbame apie gydomąjį mineralo poveikį, o gali būti ir negatyvus – pažeisti žmogaus energetiką, pabloginti jo savijautą, sukelti įvairius organizmo sutrikimus.

 

Bet juk šiuos spinduliavimus netgi ne kiekvienas prietaisas registruoja, tokie jie maži!

 

Akmenys energetiką kaupė ištisais amžiais. Jų informacinis imlumas tiesiog stulbinantis: į vieną kvarco kristalą, kurio plotis viso labo centimetras, galima įrašyti viską, kas saugoma bibliotekoje! O kompiuteris? Juk ir jo „smegenys“ – tai mažytis kristalas, į kurį ir įrašoma informacija. Arba šviesolaidiniai prietaisai, galintys perduoti energiją didžiausiais atstumais, - jie taip pat paremti kristalais. Todėl gydymas kristalais ir tapo laikmečio gydymu. Jam priklauso ateitis.

 

O kas yra litoterapija šiandien?

 

Kaip ir anksčiau, mineralai naudojami homeopatinių preparatų gamybai. Bet ant homeopatinių priemonės galima užrašyti tiktai akmens spinduliuotę, ir tiktai tą, kuri reikalinga tik šiam konkrečiam susirgimui gydyti būtent šiam pacientui. Dar didesnį efektą duoda homeopatijos ir grynai informacinių preparatų derinimas. Tačiau perspektyviausia yra naudoti akmenis derinyje su biorezonansine terapija – čia gydytojo kūrybiškumui atsiskleidžia tiesiog neribotos galimybės. Kai gydytojas gydo šviesa, spalva, magnetais, mineralais, metalais, tokia terapija jau vadinama multirezonansine. Kodėl ji naudojama? Ogi tam, kad greičiau būtų įveiktas negalavimas. Pavyzdžiui, kelio sąnario uždegimą pavyksta išgydyti per trejetą dienų, naudojant specialią aparatūrą ir akmens skleidžiamus spindulius. Šių dienų medicininė technika, beje, leidžia „atsijoti“ tuos akmens spindulių spektrus, kurie veikia negatyviai. Galima padaryti ir taip, kad atitinkami spinduliai bus nukreipti tik į atitinkamą organą. Galima, pagaliau, iš anksto „užkoduoti“ akmenį atitinkamai energetikos rūšiai.

 

Bet juk brangieji akmenys ne visiems pagal kišenę. Imkime, kad ir smaragdą. Jūs jį vadinate universaliu: padeda daugeliu atvejų, ypač tuomet, kai gydytojas neturi daug laiko apmąstymams. O jei pacientas tokio akmens neturi?

 

Tada smaragdo „duomenys“ pernešami ant kvarco, kalnų krištolo – šie akmenys labai gerai sugeria informaciją.

 

Akmenų terapija nuo seno labai plačiai paplitusi Pietų Korėjoje...

 

Akmenimis korėjiečiai veikia rankų plaštakų reflektorinius taškus, o per juos – žmogaus organus. Perėmę jų patirtį, mes šiam tikslui naudojame nefritą, jaspį, serdoliką, gintarą... Gydant labai svarbu tinkamai pasirinkti spaudimo jėgą, medžiagą, akmens formą. Naudojame mes ir „akmenines tabletes“. Jos taip pat gaminamos iš įvairių akmenų ir esti įvairios formos – priklausomai nuo ligos.

 

Juk šių tablečių niekas negeria?

 

Aišku, ne! Tokios tabletės uždedamos ant atitinkamų kūno taškų. Tai taip pat duoda gerą efektą.

 

Sakėte, jog mūsų kūno poveikyje akmuo pradeda skleisti bangas. Išeina, kad ir papuošalai, kuriuos mes nešiojame, taip pat gali veikti kaip vaistai? Arba, jeigu akmens spinduliuotė šeimininkui nepriimtina, gali pablogėti sveikata?

 

Taip. Aš siūlyčiau papuošalus rinktis itin atsargiai. Pats susidūriau su tokiu atveju: jauna moteris sparčiai sveiko po ligos, jau galima buvo nustoti vartoti visus mūsų skirtus preparatus, bet štai ateina į priėmimą, ir jos būsena tokia, tarsi visiškai nebūtų gydoma. Patikrinau viską, ką ji pastaruoju metu vartojo, vėl ir vėl „peržiūrėjau“ visus organus ir sistemas. Pagaliau atkreipiau dėmesį: juk ji paprastai nenešioja papuošalų, o čia ant kaklo – perlų karoliai. Pasirodo – perlai šiai moteriai absoliučiai netinka.

 

Bet kaip nustatyti savo akmenį? Juvelyrinėse parduotuvėse siūlomos lentelės, tariamai Tarptautinės juvelyrų asociacijos patvirtintos. Ar galima jomis remtis?

 

Čia reikia būti kritiškiems. Vienąsyk ėmiau ir iš visos man prieinamos literatūros išrašiau, koks akmuo kokiam Zodiako ženklui tinka. Išėjo, jog visiems galima viską! Pirma, yra senesnių lentelių, yra naujesnių – jau jos skiriasi. Be to, dauguma horoskopų buvo sudarinėjami Indijoje ir yra skirti būtent šios šalies gyventojams. Dar esama egiptietiškų, kiniškų mokyklų, šiais klausimais šiek tiek užsiiminėjo vokiečiai. O Lietuvoje jokių horoskopų seniau nebūta. Pagaliau, lentelės, siūlomos parduotuvėse, buvo sudarytos anksčiau, o mes praktiškai gyvename jau kitoje – Vandenio – eroje. Kitais žodžiais tariant, akmens savybės liko tokios pačios, o štai kosminė įtaka, zodiakiniai planai pasikeitė. Taigi galite įsigyti visai ne tą akmenį, kuris jums reikalingas.

 

Tad ką gi daryti?

 

Daugelyje medicinos centrų dabar atliekama diagnostika pagal Folio metodą. Ji leidžia testuoti papuošalus, kosmetiką, produktus ir nustatyti, ar jie savo energetine sudėtimi yra jums tinkami. Galima pasinaudoti biolokacijos metodu – švytuokle ar rėmeliu. O galima pasikliauti ir asmenine intuicija. Juk jūs ne paprasčiausiai žvelgiate į akmenį, bet ir nukreipiate į jį savo energiją. Jei jis jums ne itin simpatingas, jūs susierzinsite be jokios priežasties ir jausite nuolatinį diskomfortą. Tam tikrą vaidmenį vaidina ir akmens forma, ir kur jis nešiojamas. Vienais atvejais daugiau naudos atneš žiedas, kitais – sagė, trečiais – karoliai. Svarbu netgi tai, ant kokio piršto žiedą mūvėsite, todėl, kad pirštų galiukais eina energetiniai meridianai, „atsakantys“ už skirtingus organus. Gali atsitikti ir taip, kad jūs bandote paveikti širdį akmenėliu, kuris tinka tik kepenims.

 

Kalbama, kad nusipirktas akmuo pradeda „veikti“ ne išsyk – su juo reikia susigyventi...

 

Tiesa. Ir aš nepatarčiau pirkti papuošalų komiso parduotuvėse. Juk ne iš gero gyvenimo žmonės juos parduoda. Būna ten ir vogtų daiktų, ir jėga atimtų. Jie nesuteiks naujajam šeimininkui nei laimės, nei sveikatos, kadangi saugo savyje neigiamą informaciją. Ypač tai sakytina apie briliantus: nuimti nuo jų informaciją, kurią jie yra sukaupę, itin sunku, gal net neįmanoma. Briliantas apskritai nėra paprastas akmuo: jis nedraugauja su kuo papuola ir tik po dešimties metų susigyvena su naujuoju šeimininku. Daugumai žmonių briliantas – negeras akmuo, tai yra prastai veikia jų energetiką. Geriau jo nepirkti, o gauti dovanų ar kaip palikimą. Bet ir šiuo atveju geriausia jį perduoti žmogui dar gyvam esant, su nuoširdžiais linkėjimais. Tada akmuo perteiks šeimininkui visą gerąją giminės energetiką.

 

Ir jau taps talismanu?

 

Taip, jis jus saugos. Beje, apie talismanus. Jie, jeigu tai akmenys, „išlygina“ žmogaus energetinį foną, ir jis pradeda geriau jaustis.

 

O ar esama profesinių talismanų?

 

Tai greičiau amuletai: akmuo apsaugo, perspėja šeimininką dėl gresiančių nesėkmių. Kokiu būdu? Žiedas „įsigraužia“ į odą, braižo ją, spaudžia – žmogus pradeda jausti diskomfortą. Akmuo gali pakeisti spalvą, sueižėti. Bet čia jau kita, energoinformacinės kaitos tema...

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"