Paieška Keisti žmogų...

Keisti žmogų...

Paminėta Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Augustas UKTVERIS

 

2010 m. birželio 4-ąją, Aplinkos ministerijos pakviesti, neabejingieji Lietuvos gamtai rinkosi į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, į Šokio teatrą, kur buvo paminėta Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Gaila, jog 400 vietų turinti salė nebuvo suvis sausakimša, kaip būdavo ankstesniais metais kur kas ir erdvesnėse salėse. Gal ir čia kokia krizė?..

Žinia, Pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima kasmet, birželio 5-ąją. Tačiau šįmet toji diena – šeštadienis, tad grafikas kiek kito. Nekito tik prisiminimas, jog Pasaulinė aplinkos apsaugos diena imta paminėti nuo 1972 metų, po pasaulinės aplinkosaugininkų konferencijos, vykusios Stokholme, kur buvo išreikštas didis rūpestis dėl aplinkos apsaugos problemų. Tai daryta siekiant atkreipti visuomenės, valdžios ir politikų dėmesį į aplinkosaugos svariuosius nešmenis... Tiek visame pasaulyje, tiek kiekvienoje konkrečioje vietovėje.

Šiųmetė Pasaulinė aplinkos apsaugos diena paminėta šūkiu: „Daug rūšių. Viena planeta. Bendra ateitis“. Ir tatai susiejama su biologine įvairove mūsų Planetoje.

Šalies valdžiai tądien Šokio teatre atstovavęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas kalbėjo:

„Žemėje jau išnyko tūkstančiai augalijos ir gyvūnijos rūšių. Pagrindinė priežastis – neapgalvota ir egoistinė žmogaus veikla. Metas atėjo keistis žmonėms – mums patiems. (...) Nuo 1972 metų praėjo jau ne vieneri metai. Keičiasi ir aplinkosaugoje, gamtosaugoje dirbantys žmonės, specialistai. Nepasikeičia tik požiūris: išsaugoti gamtos turtus, jos paveldą. Džiaugiuosi, jog čia esantys ne vien dirba aplinkosaugininko, gamtosaugininko darbą, o ir propaguoja visuomenėje vertybes, kurias mes siekiame išsaugoti. Tai yra tiesiog būtinybė. (...) Žmogus turi keistis. Vadinasi, reikia keisti ir savo vartotojiškuosius įpročius. Tiesiog galime geriau rūšiuoti atliekas, mažiau važiuoti automobiliu, vietoj jo renkantis dviratį ar vaikščioti pėsčiomis, kada tai tik galima...“

 

Jau tapo tradicija per Pasaulinės aplinkos apsaugos dieną teikti prestižinę Česlovo Kudabos premiją. Ši Aplinkos ministerijos įsteigta premija skiriama kas dveji metai už nevyriausybinių organizacijų ar jų narių, taip pat kitų asmenų nuopelnus šalies aplinkosaugai. Šiemet ją pelnė žymus gamtininkas prof. Ričardas Kazlauskas. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre netrukus susirinkusieji sveikino garbųjį Profesorių, kai Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas įteikė prestižinę Česlovo Kudabos premiją. Nuo scenos Ričardas Kazlauskas kalbėjo:

„Visas mano gyvenimas buvo skirtas gamtai. Propagavau ją pirmiausia atsižvelgdamas į vaikus. Jei jie gerbs gamtos vertybes, daugiau turėsime.“

Profesorius prisiminė, jog Kazimieras Giniūnas, tuometinis sovietinės Lietuvos Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, iš Vyriausybės posėdžio skambino ir teiravosi: „Čia ministrai nori sužinoti: ar įsteigus draustinį drugelių apsaugai tie drugeliai neišskris kur nors kitur?“ Tokia buvo pradžia, tačiau ar ir dabar taip neatsitinka?.. Kartu Ričardas Kazlauskas prisiminė kai kurias keliones po tuometinę Sovietų sąjungą, pažįstant gamtines vertybes.

„Džiaugiuosi, kad daug kur esama mano mokinių. Iš jų tarpo esama ir dirbančių Aplinkos ministerijoje, ir profesoriais jau tapusių... Džiaugiuosi, kad teko tiek daug pasitarnauti Lietuvos gamtai, tačiau ir apgailestauju, jog du draustiniai, kurie man buvo itin brangūs, jau nebeegzistuoja... Dėl to norėčiau kaltinti ir valdininkus... Tad dirbame visi, problemų esama, pabandykime susitelkti, kad jų būtų mažiau...“, - kalbėjo 2010 metų Česlovo Kudabos premijos laureatas profesorius Ričardas Kazlauskas.

Beje, po premijos įteikimo sveikinant Profesorių, šių eilučių autoriui buvo pasakyta, jog dėl to kaltas ir... „Žaliasis pasaulis“. Mat garbusis gamtininkas skelbimą dėl šios premijos pastebėjęs būtent „Žaliajame pasaulyje“ ir reikalai pajudėję būtent šitaip...

 

Šiemetinis laureatas prof. Ričardas Kazlauskas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos gamtos tyrimams ir jos vertingiausioms vietovėms išsaugoti. 1952 metais baigęs Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, jis įsitraukė į Lietuvos upių hidrofaunos tyrimus, kurie patvirtino mūsų upių gyvūnijos sąsajas su senovine tarpledynmečio fauna.

Viena svarbiausių profesoriaus veiklos sričių – Lietuvos drugių tyrinėjimai. Pokariu jis buvo vienintelis šios srities specialistas šalyje. R. Kazlausko pastangomis įsteigtas pirmasis (Dukstinos) entomologinis draustinis. 1979-1984 m. su prof. P. Kavaliausku buvo pakviestas steigti draustinius Lietuvoje nykstantiems gyvūnams apsaugoti. Jo tyrimų ir rekomendacijų dėka šalyje buvo įsteigta zoologinių, ornitologininių, herpetologinių, entomologinių, telmologinių ir hidrobiologinių draustinių. 1992 m. tyrė buvusius sovietų kariuomenės Ruklos, Rūdininkų ir Gudų girios karinius poligonus. Šie tyrimai lėmė, kad tose teritorijose buvo įsteigti telmologiniai draustiniai reliktiniams vabzdžiams ir nykstantiems paukščiams išsaugoti.

Ričardas Kazlauskas – vienas iš Lietuvos raudonosios knygos iniciatorių. Profesorius ne tik tyrė Lietuvos gamtą, bet ir įgytas žinias stengėsi perteikti žmonėms. Dėstydamas Vilniaus universitete, tūkstančiams studentų skiepijo meilę gamtai. 135 jo diplomantai tyrė Lietuvos fauną. Dar tuo metu, kai nebuvo gyvūnų globos draugijų, R. Kazlauskui iš visos Lietuvos žmonės nešė, vežė paliegusius gyvūnus, kuriuos jis išgydydavo ir paleisdavo į laisvę. Jo bute vien paukščių pabuvojo 111 rūšių. Sparnuočiai, kurių nebuvo galima paleisti į laisvę, profesoriaus namuose išgyvendavo dešimtis metų.

Savo tyrimų duomenis R. Kazlauskas skelbė moksliniuose leidiniuose ir knygose, rašė vadovėlius vaikams ir studentams. Neliko užmiršti ir žmonės, besidomintys gamta. Profesorių žino nemažai šalies gyventojų – jis keturiasdešimt metų (1964-2004) vedė gamtai skirtas radijo ir televizijos laidas.

Tądien Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre taipogi buvo pagerbti pilietinių aplinkosauginių akcijų iniciatoriai, aktyvūs gamtosaugininkai, ekologiško gyvenimo būdo propaguotojai. Apdovanojimai įteikti visuomeninam judėjimui „Klaipėdieti, atgaivink savo miesto parką“ (Jolantai Norkienei), akcijos „Žvejoji – nešiukšlink“ organizatoriui Mindaugui Skirmontui, Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos būreliui „Miško meistreliai“ (mokytojui Romui Kupčinskui, moksleiviams Justinui Mikėnui, Dovydui Špokauskui, Vytautui Kurlavičiui), Kėdainių miesto verslininkui Ruslanui Linevui, Klaipėdos ekologų klubui „Žalioji žemė“, „Lutučiukų“ klubui (Linai Snitkienei) ir kt.

Šiemet už bendradarbiavimą ginant viešąjį interesą aplinkos srityje apdovanojimais buvo pažymėti ir prokurorai. Tai Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Irma Zaikienė, Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir prokurorai Rolandas Kruopis, Jonas Rinkevičius, Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė, Aušrinė Račkauskienė ir Gytis Normantas.

Nuolat auga verslo bendruomenės atsakomybė už aplinką, rodo tradicinis verslo įmonių konkursas „Pasiekimai aplinkosaugoje“. Jį kasmet rengia Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Aplinkos vadybos ir audito institutas bei Inžinerinės ekologijos asociacija. Konkurso tikslas – parodyti verslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei pažangias, mažiausiai aplinką veikiančias įmones, skatinti šalies gamintojus ir paslaugų teikėjus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti palankesnius aplinkai gaminius, taikyti naujausias technologijas. Šiemet nugalėtojų laurai atiteko keturioms bendrovėms. Tai „Šiaulių vandenys“, „EMP recycling“,„Traidenis“ ir „Rokvesta“. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"