Paieška Kaip „šerti“ akvariumo augaliją...

Kaip „šerti“ akvariumo augaliją...

Vacys PAULAUSKAS

 

Žuvų laikymas dirbtinėse talpyklose žinomas nuo senų laikų. Prieš 3500-3000 metų įrengti tvenkinukai su žuvelėmis puošdavo didikų sodus Egipte. Kaip valstybės galybės simbolį romėnai savo imperijoje laikė murenas. Akvariuminės žuvininkystės pradininkais laikomi kinai. Jie daugiau kaip prieš 1000 metų pradėjo auksinių žuvelių selekcijos darbus. Į juos savo indėlį įnešė japonai ir korėjiečiai.

Iki XIX amžiaus pradžios induose su auksinėmis žuvelėmis augalų nebuvo. 1797 metais prancūzų mokslininkas T. Sosiūras eksperimentais įrodė glaudų ryšį tarp augalų ir anglies dioksido, o anglas D. Vardas 1837 metais į indą su auksinėmis žuvelėmis pasodino vandenžolių.

Mūsų dienomis akvariumai darosi vis populiaresni ir estetiškesni. Tam naudojamos ne tik nuostabaus grožio žuvys, bet ir puošnūs augalai. Jų auginimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais išveisti kai kurias žuveles yra daug lengviau, nei užauginti lepų, įnoringą augalą. Tam reikalingos žinios ir trąšių medžiagų naudojimas.

Kaip tik padiskutuoti apie jas pas chemiką-analitiką, UAB „Vandens tyrimai“ vadovą Valdą Šimčiką laboratorijoje susirinko ichtiologas Rolandas Morkūnas, trąšų akvariumų augalams kūrėjas Viktoras Michailovas ir šių eilučių autorius.

 

Tik turint patirties...

 

Diskusijos pradžioje akcentuota, kad dabar akvariumuose įmanoma auginti daugelį pasaulio žuvų ir augalų, tačiau būtina žinoti, kiek į turimą talpą galima įkrauti biomasės. Kiek augalų galima pasodinti, kad jie be gudrių filtrų gerai augtų. Mažame tūryje galima auginti daugiau žuvų, bet žinotina, kokią filtraciją reika įrengti, kaip dažnai keisti vandenį. Nesidomint akvariumo veikimo principais, jį valdyti sudėtinga. Todėl būtina mokėti rasti informaciją ir atsirinkti teisingą. Tik turint patirties, galima gilinti žinias ir pradėti naudoti trąšas.

Viktoras, paklaustas, kodėl užsiima trąšų kūrimu akvariumuose auginamiems augalams, paaiškino:

„Anksčiau buvo teigiama, jog fosfatų ir nitratų buvimas akvariumo vandenyje yra nepageidaujamas. Manyta – dėl jų augalai auga skurdžiai. Olandai ir japonai seniai atrado, kad augalus reikia tręšti fosfatais, nitratais, o mikroelementai yra pagalbinė priemonė. Akvariumas – tai sudėtinga sistema. Čia svarbu apšvietimas, anglies dioksidas, nitratų ir fosfatų santykis, temperatūra, grunte vykstantys procesai, žuvys, augalai. Taigi yra daug dalykų, kurie įtakoja augalų augimą. Kai juos subalansuoji, viskas puiku. Tos trąšos, kurias aš rekomenduoju ir gaminu, padeda suderinti akvariume vykstančius procesus ir užauginti vešlius augalus. Jos optimizuoja vandenį, padeda sunaudoti amonį, dar nespėjus atsirasti nitratams. Tręšiamo akvariumo ekosistema daugiau efektyvesnė, geresnė žuvims ir krevetėms. Jos geriau dauginasi. Jeigu akvariumas ganėtinai didelis, sėkmingai dauginasi ir kažkurios probleminės žuvų rūšys.“

Vakarų ir japonų akvariumininkų pasiekimus aptarė Rolandas:

„Jie turėjo didesnes galimybes. Daugiau žmonių užsiėmė akvariumininkyste, daugiau turėjo iš viso pasaulio augalų. Jei tik yra paklausa, augalai gabenami iš visur ir į Olandiją, ir į Japoniją. Viskas vyksta greitai, nes rinka visai kita. Pamatę, kad kažkas neauga, jie pirmieji atliko rimtus tyrimus, nes tai verslas, tai pinigai. Jie investavo lėšas ir greitai suprato – norint greičiau, gražiau, efektyviau augalus užauginti, juos, kaip darže ar sode, galima tręšti. Pas mus gi anksčiau buvo kordonas ir naujausi akvariumininkystės laimėjimai buvo nepasiekiami. Dabar akvariumistika sparčiai vystosi, nes paklausa didžiulė ir čia sukasi dideli pinigai. Milžiniška konkurencija tarp gamintojų ir prekybos firmų. Kiekvienas nori patobulinti savo produktą, padaryti patrauklesnį dizainą, kažką sugalvoti nauja. Šiuo metu viskas pamatuojama. Žinant akvariume redukcijos-oksidacijos galimybes, galima per savaitę ar kelias sukurti kokias tik norime sąlygas ir turėti akvariumą.“

 

Mados, stiliai...

 

Augalinių akvariumų yra žinomi keli stiliai. Vienas jų išplėtotas japonų. Tai GAMTOS akvariumas. Anot Viktoro, šiuo stiliumi, pritaikant akvariumines priemones, siekiama perteikti kažkokį nepovandeninį gamtos vaizdą. Tai gali būti kalnai, tekantis upelis, miško proskyna ir visa kita, ką galima sukurti pritaikant piešiamo paveikslo kompozicijos principus. Pavyzdžiui, erdvinį įspūdį paryškina gale susodinti šviesesni, o priekyje tamsesni augalai. Daug priemonių padeda sukurti iliuziją, jog žiūrėdamas į akvariumą matai kraštovaizdį, gilesnį, o ne plokščią vaizdą.

Savo grožiu GAMTOS akvariumams nenusileidžia OLANDIŠKIEJI. Tai stilius, kai iš auginamų augalų kuriamos labai gražios kompozicijos. Jos neatspindi tikroviškų gamtos vaizdų ir, būdamos fantastiško grožio, susitapatina su fitodizainu. Tai įdomūs augaliniai paveikslai akvariume. Anot Rolando, kuriant OLANDIŠKUS akvariumus, laikomasi griežtų taisyklių ir priklausomybių. Anksčiau buvo teigiama, jeigu akvariume nėra 40-60 augalų rūšių, tai jis ne olandiškas. Dabar teko aptikti, kad užtenka 12 skirtingų rūšių. Vadinasi, taisyklės nėra pastovios ir jos laikui bėgant keičiasi. Paprastai visi reikalavimai OLANDIŠKAM akvariumui nuo senų laikų yra išdėstomi tarptautinių konkursų vertinimo taisyklėse. Tokie akvariumai tik gimė Olandijoje, o vystomi visame pasaulyje. Jie populiarūs tarp vokiečių, anglų, amerikiečių. Japoniškų akvariumų konkursai atsirado vėliau už olandiškus. Augalus suvaldyti, kad jie gerai atrodytų, pritaikyti kirpimo meną, suderinti trąšas, jog visi augalai vienodu greičiu augtų, yra labai sudėtinga. Vienam augalui reikia vienokio trąšų santykio, o kitam – kitokio.  Augalą norint pristabdyti, reikia mažinti nitratus. Antraip jis peraugs, neatskleis viso savo grožio ir jį nuolat reikės kirpti.

GAMTOS akvariumų negalima painioti su BIOTOPINIAIS. Jeigu biotopu nesidomi, tai grožio gali ir nepamatyti. Tokiuose akvariumuose, kaip ir gamtoje, gali būti tik kelios augalų rūšys. Štai, kuriant Amazonės biotopą, užtenka papilti smėliuko ar žvyriuko, patalpinti kelmą, šaknis, kerplėšas, pabarstyti nukritusių lapų, panaudoti humusu padažytą vandenį ir įleisti tame biotope gyvenančias žuveles. Tokiuose akvariumuose augalų vaidmuo kitoks nei anksčiau minėtuose. Kuriant Tanganikos ar Malavio ežerų biotopą su Afrikos cichlidais, augalams vietos nėra.  Užtenka akmenų, ant kurių turėtų augti dumbliai. Jie paprastai kituose akvariumuose nepageidaujami, nes gadina vaizdą, o čia dumbliai tinka, nes juos ir tarp jų tarpstančius vėžiagyvius mėgsta  tų ežerų žuvelės.

Verta paminėti, jog „Žuvų pavadinimų žodyne“ lietuviško žodžio cichlidai nėra. Šių žuvų šeima (Cichlidae), turinti apie 250 rūšių, lietuviškai pavadinta daugiaspalvėmis ešeržuvėmis. Žinia, tas ilgas ir nepatogus pavadinimas kol kas tarp akvariumininkų neprigijo. Visi vartoja trumpą, nuo seno įprastą šios žuvų šeimos pavadinimą cichlidai.

 

Sodo ir daržo trąšos – akvariumui?

 

Prakalbus vėl apie trąšas, parūpo, ar galima akvariumuose panaudoti sodo ir daržo trąšas? Tai aptarė Valdas:       

„Galima, jeigu žinai kaip. Įmanoma susipirkti chemines medžiagas ir tręšti. Būtina suprasti, kad skiriasi į trąšų sudėtį įeinančios medžiagos. Kas tinka augalams grunte, gali kenkti akvariume. Vienos gali būti nestabilios ir vandenyje iškristi nuosėdomis, kitos – skatinti dumblių augimą arba apnuodyti žuvis. Akvariumo trąšose medžiagų santykis visiškai kitoks, nei tręšiant agurkus ar pomidorus. Jeigu darysi nežinodamas, ką darai, gerų rezultatų nelauk, juk net parduotuvėse atskiroms gėlių rūšims būna skirtingos trąšos. Vejoms skirtose yra medžiagų, stabdančių samanų augimą. Yra lėtai tirpstančių ir ilgalaikių trąšų. Be to, augalus tręšia ir pačios žuvys. Akvariumų augalams skirtose trąšose nėra medžiagų, skatinančių dumblių augimą. Jas iš vandens lengvai įsisavina augalai, o dumbliams padaryti tai daug sunkiau. Superfosfato akvariume nepanaudosi, esantis jame kalcio sulfatas vandenį drums.“

Viską apibendrino Rolandas:

„Jeigu aš nieko nežinau apie daržą, tai einu į trąšų parduotuvę. Akvariuminių trąšų aš ieškosiu tik akvariumų parduotuvėje. Ten jų teirausiuos ir pirksiu.“          

O Viktoras papildė:

„Norint naudoti trąšas akvariume, visų pirma reikia pradėti domėtis jų veikimu. Tik tada, kai supranti, jog trąšų tikrai reikia, verta jų įsigyti. Kitokiu atveju galima apsirikti. Trąšos leidžia augalui greitai augti, bet vien jų neužtenka. Reikia tirpinti anglies dioksidą. Reikalingas tam tikras apšvietimas, kurio intensyvumas kelis ar keliolika kartų gali skirtis nuo paprasto akvariumo. Jeigu žmogus - pradedantis akvariumininkas, tai jokiu būdu nereikia akvariumo tręšti. Būtina susipažinti, kaip viskas vyksta, pradėti rinkti informaciją, išgirsti daug įvairių nuomonių. Tik tada, kai supras, jog nori gražių augalų, ir įsivaizduos, ką jam maždaug reikia daryti, galima užsiimti auginamų augalų tręšimu.“

Aiškumo dėlei Valdas priminė, jog tręšimo principus suformulavo vokiečių chemikas Justus Lybigas. Jis 1840 m. sukūrė mineralinės augalų mitybos teoriją. Rekomenduodamas vartoti mineralines trąšas, visus jose esančius komponentus jis palygino su iš skirtingo ilgio šulų padaryta statine. Į tokią vandens galima pripilti tiek, kiek leidžia žemiausias šulas. Augalams gali trūkti tik vieno elemento, kiti gali būti aukšti kiek nori, o „vandens nepripilsi“. Šį teiginį Viktoras įvertino praktiškai:

„Trūksta azoto – augalai neaugs, trūksta anglies dioksido – augalai neaugs, trūksta kalio ar fosfatų – rezultatas tas pats. Trąšų netyčia perdozavus, po savaitės, pakeitus pusę akvariumo vandens, jos išsiplauna. Mano nuomone, augalų augimą galima stabdyti vien – šviesa. Viso kito augalui turi užtekti. Tik šviesa – augimą limituojantis faktorius.“

 

Apie „maitinimo“ intensyvumą

 

Paklaustas apie tręšimo intensyvumą, Viktoras paaiškino: „Jeigu sistema sukurta augalų auginimui, yra daug šviesos, anglies dioksido, tai tu privalai nuolat duoti maisto. Aš savo akvariumus tręšiu kasdien. Kiekvieną rytą supilu tam tikrą normą makro- ir mikroelementų. Tarkim, į 40 litrų akvariumą įlašinu apie pusę mililitro mikrotrąšų ir mililitrą makro-. Jeigu augalus apkirpau, tai trąšų pilu mažiau. Kirpimas yra ilgastiebių, galinčių šakotis, augalų patrumpinimas. Kerpamas augalas sutankėja, nes šakojasi kiekviena nukirpta atšaka ir gaunamas gražus keras. Tačiau daug kirpimų augalas neatlaiko. Jis kiekvieną kartą regeneruoja vis lėčiau. Tada verta iš nukirptų viršūnių augalą persodinti. Kirpimas būdingas OLANDIŠKO stiliaus akvariumuose. Kerpama tam tikrais intervalais ir sekama, kada akvariumas įgaus geriausią fotografinę išvaizdą. Tada akvariumas fotografuojamas ir nuotrauka siunčiama konkursui. Praėjus kiek laiko, kai vaizdas akvariumininko nebetenkina, viskas kartojama iš naujo.“

Paklaustas, ką mano apie netręšiamus akvariumus, Viktoras sako:

„Tai pats seniausias akvariuminių augalų auginimo būdas, kai naudojamas mažas natūralus apšvietimas, nėra filtracijos, trąšų, labai silpna aeracija ir nedaug žuvų. Tokių  augalų pasirinkimas nedidelis. Jie nelepūs ir nereiklūs šviesai. Taip augalai buvo auginami ilgą laiką ir apie tręšimą niekas nesuko galvos, nes užtekdavo trąšų iš žuvų maisto ir jų ekskrementų. Tręšima tik tam, kad galėtum užsiauginti augalus, kurie kitaip neauga. Tai dažniausiai raudoni, puošnūs, lepūs augalai. Svarbiausia - akvariumą neperkrauti žuvimis. Netręšiamuose akvariumuose iš pradžių reikia, kad susikauptų dumblas. Tik tada augalai pradeda augti. Peršokti šią stadiją galima panaudojant pogruntines trąšas. Būdų auginti augalus yra daug, bet reikia suprasti, kaip augalai auga ir ko jiems reikia, kad jie bujotų. Pogruntinis tręšimas yra gerai. Augalas turi dar vieną alternatyvą – gauti maistingas medžiagas iš grunto. Tai lėto greičio akvariumas.“

Rolandas tokį akvariumą palygino su ežero sukcesija. Tai laipsniškas augalijų bendrijų pasikeitimas kitomis dėl aplinkos kitimo ir dėl pačios bendrijos individų gyvybinės veiklos. Jis sakė:

„Įsivaizduokime ežerą, kuriame iš pradžių nieko nėra. Nėra maisto medžiagų – niekas ir neauga. Pamažu, pamažu atsiranda kažkokios nuokritos, kaupiasi organinės medžiagos ir, jeigu temperatūrinis bei šviesos režimas tinkami, randasi nendrės ir švendrės. Suaugus joms, vėl krenta nuokritos, sistema toliau kaupia maisto medžiagas, atsiranda lūgnės, lelijos, pelkiniai augalai ir, prasidėjus eutrofizacijai, subujoja tik derlingoje terpėje augantys augalai. Lygiai tas pats vyksta ir lėto greičio akvariumuose. Gryname smėlyje neauginsime kriptokorinų. Sunku joms bus. Pradėsime nuo ilgastiebių, tokių kaip nertis, ir kitokių augalų, kurie neturi šaknų ir maistingas medžiagas pasisavina iš vandens. Dabar su pogruntinėmis trąšomis ir kitais priedais galime sukurti kriptokorinoms ir kitiems augalams tinkamas sąlygas, kurios atsirastų natūraliame lėto greičio akvariume po dvejų trejų metų.“

Viktoras akcentavo, jog dabar parduodami specialūs gruntai augalams auginti. Jų pagrindą sudaro molis ir organika. Tai tas pats dumblas ir kiti priedai, kurių gamintojai neviešina. Tai leidžia iš karto akvariume pasodinti norimus augalus.

 

Trąšas platina internetu

 

Paklaustas, kada tapo akvariumininku, Viktoras suabejojo:

„Nelabai ir atsimenu. Kai brolis atsinešė pirmą akvariumą, buvau kokių trejų ketverių metukų. Kiek atsimenu (man dabar trisdešimt vieneri), tai visą laiką akvariumus turėjau. Pirmas buvo apvalus, kitas kabinamas ant sienos. Vėliau – šimto litrų iš organinio stiklo ir kiti. Visko buvo. Daug kas auginta, naršinta. Taip visą gyvenimą einu su akvariumais. Aš esu statybininkas-ekonomistas. Kodėl mane patraukė tas augalinis akvariumas? Trąšomis seniai domiuosi, jas naudoju, todėl ir pagalvojau, kodėl jų nepasiūlius rinkoje kitiems. Be to, pamačiau, kad to, ką aš naudoju, kiti nežino. Dabar yra firma (su partneriais), per kurią tas trąšas platiname internetu. Jas pristatome paštu. Visa informacija yra puslapyje www.vimi.webs.com. Prie skirtingų apšvietimo būdų tas trąšas reikia skirtingai naudoti. Jos yra labai koncentruotų tirpalų pavidalo. Mudu su mano pagalbininku ir konsultantu Valdu tas trąšas kūrėme, kad žmogus,  įsigijęs nedidelį kiekį, jų ilgam užtektų. Šiuo metu Lietuvoje dar nėra populiaru tokiu būdu puoselėti akvariumus.“

Su šiuo teiginiu nesutiko Rolandas:

„Kas supranta, paklausa didžiulė, nes kokybė tikrai labai gera. Efektas yra, rezultatai nuostabūs, o kadangi produktas naujas, tai dar mažokai žinomas.“

Valdas patikslino:

„Būtina pasakyti, kad panašių produktų pagal išvaizdą daug yra ir daug kas jų siūlo, nes tai atrodo labai paprasta. Bet Viktoro produktas tikrai labai kokybiškas, labai ilgai buvo prie jo dirbta ir eksperimentuota.“

Paklausus apie rinkos kainą, paaiškėjo, jog ji nei didelė, nei maža.

„Mano tikslas, – sako Viktoras, –  kad jų įsigijęs žmogus ilgam jų užtektų. 100 litrų akvariumui sunaudojama apie du-keturis litus per mėnesį. Be abejo, priklauso nuo akvariumo. Jeigu jis labai, labai puošnus, su daug augalų, gali išlaidos litu būti didesnės. Bet dauguma akvariumininkų išleidžia apie du litus per mėnesį, nes nedidelio buteliuko užtenka metams. O įrodymas, kad trąšos „dirba“, yra tai, jog vienas iš mano akvariumų  Europos parodoje NANO kategorijoje užėmė penktą vietą. Vadinasi, sistema, kurią aš naudoju, veikia. Tręšiant akvariumą būtina suderinti visus parametrus: apšvietimą, anglies dioksido padavimą ir kitus. Tik po to galima pradėti naudoti trąšas. Žmogui, neišmanančiam visų akvariume vykstančių procesų, naudoti trąšų nepatariu. Vietoje naudos gali atsirasti papildomų problemų.

Šiuo metu viename iš mano akvariumų plaukioja neseniai atrastos, vienos mažiausių pasaulyje žuvų (Boraras brigittae). Turiu Tanganikos ežero Afrikos cichlidus (Tropheus moorei) „Bemba“.
Tos žuvys bendrame akvariume puikiai veisiasi. Iš septynių žuvų prisiveisė keli šimtai. Mat buvo sudarytos geros, joms tinkamos, sąlygos: dažnas vandens keitimas, aktyvi jo filtracija. Jos ikrus inkubuoja burnoje. Turiu akvariumus su įvairiausiais augalais. Su jais aš dalyvauju varžybose. Lietuvoje vyksta tik akvariumų parodos, o konkursai, kur internete varžytųsi nuotraukos, – ne. Konkursams nuotraukos negali būti apdorotos skaitmeniniu ar kitokiu būdu.“

Paklaustas, iš kur atsirado meilė akvariumo grožiui, Viktoras prisipažino:

„Šilutės 1-je vidurinėje mokykloje buvau vienas iš geriausių klasės mokinių. 12 metų mokiausi dailės sustiprintoje klasėje. Visi penktadieniai buvo skirti tik jos pamokoms. Iš jų ypač daug sužinojau apie meną, kas man dabar ir padeda. Esu įgijęs Vilniaus universitete statybos bakalaurą ir Vilniaus Gedimino technikos universitete – ekonomikos magistrą. Man vidaus akvariumo įrengimas yra tiesiog didžiulė pramoga ir smagu, kad ir kiti tai vertina. Esu dėkingas Valdui už kantrybę, patarimus, žinias ir pagalbą, tiriant kuriamas trąšas.“ 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"