Paieška Žavioji „Sofijevka“

Žavioji „Sofijevka“

Žvilgsnis į gamtos ir žmogaus kai kuriuos kūrinius Ukrainoje

Augustas UKTVERIS

 

Čerkasų srities Umanės miestas, esantis dar piečiau nei Baltosios Cerkvės, mus pasitiko švelnia vakaro vėsa. Tad laikas buvo surengti, šeimininkams leidus, puikią vakaronę po atviru dangum. Ir ne kur nors kitur, o pačiame Umanės perle, parko „Sofijevka“ tarsi kokiame parteryje esančiame nuostabiajame rožyne.

Parko plotas - 168 ha, pradėtas formuoti 18 amžiaus pabaigoje – 19 amžiaus pradžioje. Oficialiai įsteigtas 1796 metais (o gimtadienį minėjęs 1802-ais) lenkų grafo Stanislavo Potockio, pavadinusio naująjį tvarinį savo žmonos Sofijos garbei. Vėliau parkas buvo vadinamas ir „Carienes sodu“, „Karalienės parku“, „Mokyklos parku“, „Trečiojo internacionalo parku“ – pagal laiko tėkmę...

Be abejo, keblu tatai ir parku vadinti, juk oficialiau – Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Nacionalinis dedrologinis parkas „Sofijevka“ (nuo 1955 metų).

... Lietuvaičių vakaronė tarp nuostabiųjų rožių buvo tiesiog puiki!.. Na, o kas yra puiku, tatai ir žodžiais nenusakoma...

Nebent šių eilučių autorių kiek į realybę sugrąžinantys vietos jaunuolių-bardų kalbos, pritariant gitarai, kalbančiai, jog Ukrainoje gyventi tiesiog nepakeliama... Dieve, kokiame priešingybių, paradoksų pasaulyje mes gyvename...

Tačiau kitądien vėl viskas atrodė taip, jog iš tikro atvykome į pasakišką oazę.

... „Sofijevką“ juosia kaltinė ketaus tvora su prašmatniais vartais ir klasicistinio stiliaus bokštais. Įėjęs į parką patrauki ūksmingomis alėjomis, atrodančiomis kaip ištisinė žalia topolių, kaštonų, liepų siena, išgirsti tylų iš po akmenų išsiveržusio Kamenkos upelio čiurlenimą. Netrukus akys užkliūva už keistų uolų, triukšmingų vandens kaskadų, lenktų ažūrinių tiltelių su tapybiškomis pavėsinėmis...

Po parką mus vedžiojusi „Sofijevkos“ muziejaus bei bibliotekos vedėja Galina Nikitiuk (visą mūsų keliavimo parku metu deklamavo ar iliustravo pateikiamą sausąją informaciją įvairių poetų eilėmis) pabrėžė, jog ekskursijas pavasarį čia veda 150 gidų, nes šis parkas yra Ukrainos centre, tad lankytojų čia nestokojama, kasmet aplanko apie 0,5 mln. turistų, jog šį parką verta lankyti visais metų laikais, nes visada esama nuostabiųjų vaizdų..

Gidė priminė, jog Potockis šį sodą padovanojo savo mylimajai Sofijai, kurios pilnas vardas esą buvęs Sofija de Čiliči Klevone Skarlatos Mavrokardatos de Vite-Potocka... (Vardas skamba lyg ir sudėtingiau, nei neseniai europiečius „kalbinęs“ Islandijos vulkanas Ejafjadlajokudlis... Tačiau toji Sofija, esą, savo charakteriu kiek vulkaną ir primindavusi – ko tik nebūna su damomis...) Nes Sofija prisistatydavo tai graikų, tai italų, tai... kilmės. Žodžiu, būta itin spalvingos asmenybės, tačiau atvykėlio akiai vis dėlto čia spalvingesnė gamta, žmogaus rankomis paryškinusi savo spalvas, bruožus. Dėkingas ir kraštovaizdis, vandens telkiniai, įvairios grotos (erdvės uolose), savitai apdoroti didžiuliai akmenys, primenantys įvairius siluetus.

Be abejo, žaviai atrodo ir fontanai, iš kurių didžiausias pavadintas „Gyvate“, gal dėl to, jog įkurdintas priešais paviljoną „Flora“... Netoliese esama įvairiausių vietelių, pavadintų skambiais vardais: „Eliziejaus laukai“, „Poseidono šventykla“, „Veneros maudyklės“, šalia kurių iškilusios statulos Odisėjui, Aristoteliui, Apolonui, Amūrui, Merkurijui... Ganėtinai viliojanti „mišrainė“... (Parko kūrimo pradžioje architektu buvo artilerijos inžinierius Liudvikas Metzelis. Tai jo vadovaujami čia triūsė daugiau kaip 800 žmonių. Jų rankos sukūrė ir grotas, ir dirbtinius vandens telkinius, ir krioklius, atrodančius taip natūraliai, tarsi juos būtų surikiavusi tik pati gamta...) Esama ir obeliskų, ir kinietiškųjų bei kitokių altanų... Visa tai liudija, jog buvo kurta iš peties, su didžiuliu pinigų kapšu „vanojantis“ jau antrą šimtą metelių...

Keliaudami sutikome ir reiklųjį parko „Sofijevka“ direktorių Ivaną Kosenką, kuris, pasak mūsų iškiliosios gidės Galinos, kiekvieną rytą pats kone bėgte „apsiuva“ valdas – ar viskas gerai...

Neatsitiktinai...

Juk dar 1980 metais „Amerikos balsas“ pranešė, jog  parkas „Sofijevka“ nuplautas nuo žemės paviršiaus užtvanką pralaužusios upės Kamenka. Iš tiesų, buvo daug prarasta. Tačiau daug buvo ir sukurta ar atkurta. Tad ne šiaip jau nūnai parkas „Sofijevka“ prašosi į UNESCO globą, kaipo puošnusis dendroparkas.

... Sofijevka – tai ne tik XVIII a. pab. – XIX a. pradžios sodų – parkų meno šedevras, tai – atgijusi dviejų šimtmečių istorija, tvirtais saitais sujungianti praeitį su dabartimi, apipinta legendomis ir padavimais.

Parko gidai, vedžiojantys ekskursantus po šį pačios gamtos ir žmogaus rankų sukurtą nepaprasto grožio pasaulį, skuba pabrėžti, kad jis gimė kaip Paminklas Meilei.

... 1996 metais atšventusi garbingą 200 metų jubiliejų, Sofijevka dar gali pasididžiuoti ir tuo, kad jos vardu yra pavadinta mažytė, 1971 metais atrasta planeta, paženklinta 2259–uoju numeriu. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"