Paieška Medžiai milžinai – gamtos paveldo objektai

Medžiai milžinai – gamtos paveldo objektai

Arūnas ČERKAUSKAS

Gražutės regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas

 

Medis - ilgaamžiškumo, dvasinės stiprybės simbolis, estetikos objektas. Ką jauti, stovėdamas prie mūsų tūkstantmečio senuko – Stelmužės ąžuolo? Jauti, koks esi menkas padarėlis šioje žemėje. Anksčiau nei viena kaimo sodyba ar vienkiemis buvo neįsivaizduojami be galingų medžių apsupties. Sunku paaiškinti, kas vyksta pastaraisiais dešimtmečiais. Ar tai sovietinės savimonės pasekmė, kai buvo „šluojami“ vienkiemiai su želdiniais, seni pavieniai medžiai ir jų grupės laukuose? Ar nauja mada gyventi pilkumoje be medžių? Čia nekalbama apie tuos medžius, kuriuos būtina nukirsti, nes jų šaknys ardo pastatų pamatus. Kyla grėsmė, kad jie nulūš ant statinių, nes yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonių saugumui bei turtui. Kad ir kaip ten būtų, yra sudarytos teisinės sąlygos išsaugoti medžius senolius nuo iškirtimo. Dažniausiai tokiems medžiams, jei jie atitinka specialius kriterijus, suteikiamas gamtos paveldo objekto statusas.

Paveldo objektus reglamentuoja ir apibrėžia šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628, 2 str., 25 dalis); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. D1-393 „Dėl gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“.

Pagal saugomų teritorijų įstatymą paveldo objektai – tai atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia naikinti ir žaloti paveldo objektus, kasti, arti žemę, judinti paveldo objektą (jei tai nesusiję su jo tvarkymu), statyti statinius, nesusijusius su paveldo objekto eksponavimu ir tvarkymu. Jis taip pat nustato paveldo objekto buferinę apsaugos zoną, o jos viduje ir fizinės bei vizualinės apsaugos pozonius, kuriuose reglamentuojama veikla.

Gamtos paveldo objektais gali būti geologiniai (rieduliai, atodangos, uolos, konglomeratai, smegduobės, olos, fosilijų ir mineralų radvietės), geomorfologiniai (kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai), hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės), hidrografiniai (ežerai, rėvos, salos, pusiasaliai, senvagės), botaniniai (medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų buveinės bei unikalios bendrijos, unikalūs parkai, skverai, dendrologiniai rinkiniai), zoologiniai (saugomų gyvūnų rūšių buveinės, unikalūs lizdai, kolonijos) objektai.

Medžiai, atitinkantys gamtos paveldo kriterijus, pagal galiojančius teisės aktus gali būti fizinių ar juridinių asmenų inicijuojami skelbti gamtos paveldo objektais. Medžiai, skelbtini gamtos paveldo objektais, vertinami pagal matmenis (aukštis, apimtis 1,3 m aukštyje), amžių, estetinę vertę (kamieno struktūra, lajos, lapų forma, dydis ir pan.), tinkamumą būti demonstraciniu objektu, aplinkos būklę. Medžiai (ir kiti paveldo objektai), smarkiai viršijantys nustatytus kriterijus ir pasižymintys ypatingais parametrais, gali būti skelbiami gamtos paminklais. Visus medžius atitinkančius kriterijus, kurie amžiaus ir matmenų atžvilgiu yra aukšti, priimta vadinti medžiais milžinais (kartais medžiais–vilkais).

Medžiai milžinai iš karto išsiskiria iš aplinkos savo įspūdingais matmenimis. Tinkamai sutvarkyta aplinka tą įspūdį dar pagilina, tad medžiai milžinai turi didelę estetinę reikšmę.

Medžiai milžinai labai svarbūs biologinei įvairovei. Pavyzdžiui vien su ąžuolu, kaip rūšimi, susiję 284 bestuburių, 324 kerpių rūšys, o ant vieno ąžuolo milžino gali būti net iki ketvirčio visų su juo susijusių kerpių rūšių. Nemaža jų dalis būna retos ir saugomos rūšys. Labai dažnai medžiai milžinai dėl savo amžiaus būna drevėti, tad juose, vien Lietuvoje, įsikuria apie 28 paukščių ir virš 20 žinduolių rūšių. Drevėtų medžių stoka labai nepalankiai veikia daugumos pelėdų, šikšnosparnių rūšių gausą. Ypač biologinei įvairovei svarbios tokių medžių grupės, kurios atlieka miško gyvūnų migracinių koridorių funkcijas.

Gyvenamose vietovėse augantys medžiai sulaiko triukšmą, ore esančias teršalų daleles, sukuria mikroklimatą, apsaugo nuo vėjo.

Zarasų rajone šiuo metu yra 10 valstybinės reikšmės saugomų medžių-gamtos paveldo objektų. Ilgašilio, Pažemio ir Salako pušys, Pakerių kadagiai, Pakerniškių juodalksnis, eglės „Sesės“, Balčių, Kalniukų, Mukulių ir Stelmužės ąžuolai. Pastarasis paskelbtas gamtos paminklu. Gražutės regionine parke yra net 4 gamtos paveldo objektais paskelbti medžiai milžinai.

Salakiškiai didžiuojasi Salako pušimi – tai 28 metrų aukščio, 3,35 metrų apimties 200 metų medis. Ant jos prikaltas kryžius mena, kaip 1927 metais Luodžių dvaro grafas Jurgis Žiunėnas dovanojo savo valstiečiams po keletą hektarų žemės. Prie šios pušies grafas įteikė valstiečiams nuosavybės dokumentus. Valstiečiai atsidėkodami suruošė puotą. Šiam įvykiui atminti ir buvo prie pušies prikaltas kryžius. Kitas labai įdomus gamtos paveldo objektas – eglės sesės. Jos stebina lankytojus neįprastai suaugusios savo liemenimis. Veprio kraštovaizdžio draustinyje prie Balčio ežero auga Balčių ąžuolas – 19 metrų aukščio, 4,55 metrų pločio, 300 metų senolis. Įspūdingas yra 110 metų Pakerniškių juodalksnis, taip pat augantis Gražutės regioniniame parke.

Norisi paminėti, kad visi ne miško žemėje esantys želdiniai yra saugotini (išskyrus namų valdas, individualius sodo sklypus ir medelius iki 20 cm skersmens deklaruotuose laukuose). Norint kirsti šiuos želdinius beveik visais atvejais būtinas leidimas, kurį išduoda seniūnijos. Teisės aktuose kai kuriais numatytais atvejais leidimo nereikia. Visa detali tvarka aprašyta Lietuvos Respublikos nutarime „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskirimo saugotiniems“ (2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87). Nors šiuose teisės aktuose nenumatytas kirtimo laikas, tačiau atlikti darbus rekomenduotina lapkričio–vasario mėnesiais.

Jungtinės Tautos iškėlė tikslą – iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Deja, to padaryti nepavyko. Norint atkreipti pasaulio dėmesio 2010 metai paskelbti biologinės įvairovės metais. Mūsų kaimų, vienkiemių medžių rūšys nėra nykstančios, tačiau saugodami želdinius galbūt išsaugosime retą grybą, kerpę, vabalą, pelėdą ar šikšnosparnį. Išsaugosime žalią aplinką, nes nuo jos priklauso ir žmogaus gerovė.

Gražutės regioninio parko direkcija, siekdama ugdyti ekologinį vaikų ir jaunimo sąmoningumą, inicijuoti naujų ir esamų gamtos paminklų pažinimą bei išsaugojimą, kviečia moksleivius ir mokytojus, gamtininkus ir miško bičiulius, dalyvauti medžių senolių išsaugojimo akcijoje „Jievarėlis“. Akcijoje „Jievarėlis“ gali dalyvauti visa klasė, arba savarankiški žingeidūs moksleiviai.  Akcijos dalyviai gali atlikti fenologinius medžių stebėjimus, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir ieškoti dar nepaskelbtų gamtos paminklų. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"