Paieška Pagalba urvuose perintiems paukščiams

Pagalba urvuose perintiems paukščiams

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Lietuvoje gyvena keletas paukščių rūšių, kurie peri ir jauniklius augina stačiuose upių krantuose, karjerų skardžiuose, atodangose išraustuose urvuose. Juos jie įsirengia patys, tai – jų biologijos ir gyvenimo būdo dalis. Taip gyvena tulžiai, bitininkai, urvinės kregždės, urvinės antys. Tačiau neretai jau gatavus šių paukščių urvelius užima ir juose peri karklažvirbliai, kuosos, varnėnai. Į pietus nuo Lietuvos, Ukrainoje, pietiniuose Rusijos regionuose stačiuose upių krantuose urvuose ir nišose peri ir žalvarnės, kukučiai, uoliniai (laukiniai) karveliai.

Daugelio šių paukščių lizdavietės biriame ir nuolat eroduojančiame upės krante ar atodangoje yra trumpaamžės, jas ardo ne tik laikas, bet ir plėšrūnai ar žmonės. Maža to, esant vietų, tinkamų urveliams rausti, stygiui, seni urveliai trukdo kurti naujas lizdavietes. Senuose urveliuose paprastai būna daug parazitų, tad paukščiai jų nemėgsta, be to, per perėjimo sezoną siauras urvelis tampa platus, lengvai prieinamas plėšrūnams, net – varniniams paukščiams, kiaunėms, šeškams. Žinomi atvejai, kai urvinių kregždžių urvelius plėšė mangutai ir lapės.

Kuo ir kaip galima padėti urviniams paukščiams?

Supilti, suformuoti naujas smėlio „sienas“, tinkamas urveliams rausti yra labai sunku. Tačiau galima surasti vietas – pavyzdžiui, senus nedidelius karjerus, kurių stačiuose šlaituose seniau perėjo urvinės kregždės. Apleisto karjero šlaitai apauga žole, nubyra ir tampa nuožulnūs, žemi. Nukasus  (su savininkų žinia ir leidimu) tokio šlaito dalį ir jį atnaujinus, galima privilioti urvines kregždes. Nors tulžiai upių krantuose kai kada peri labai fragmentiškose atsivėrusiose sienose, tačiau galima jų aplinkoje nuvalyti žolę, pašalinti krūmus. Kai kada paukščiai patys mums parodo, ką galima jiems padaryti naudinga. Štai vidury laukų įrengta poros metrų aukščio smėlėto grunto siena (pavyzdžiui – tiesiant naują kelią) gali privilioti urvines kregždes, Lietuvoje jau pradedančius kurtis bitininkus, o po to į jų urvelius skubančius kūltupius, baltasias kieles, karklažvirblius.

Kai kada nieko naujo kurti nereikia – atvirkščiai, tereikia sustabdyti ekskavatorių, ardantį karjero šlaitą su kregždžių lizdais, paprašyti meškeriotojų, kad jie nestoviniuotų ten, kur peri tulžiai. Gamtai reikia visko: ir mūsų rankų, ir geros širdies. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"