Paieška Suteikus teisę į žemę...

Suteikus teisę į žemę...

Žvilgsnis į „Gajos“ vasaros šventę-konferenciją

Prof. Dalia Marija BRAZAUSKIENĖ

 

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja“, kartu su Zarasų krašto ekologiniais ūkiais, šiais metais savo tradicinei vasaros šventei (konferencijai) pasirinko ežeringą Šiaurės rytų Lietuvą. Liepos 3-ąją gajiečiai rinkosi Antazavėje. Tai jaukus Zarasų rajono miestelis, pirmą kartą paminėtas dar 1560 metais.

Pradžioje susirinkusieji prasmingai susikaupė įspūdingoje barokinėje bazilikinėje medinėje bažnytėlėje, statytoje 1794 m., kurioje Šv. Mišias aukojo klebonas Stasys Tamulionis. Savo pamoksle jis kalbėjo apie ekologiškai ūkininkaujančiųjų veiklos reikšmę, kalbėjo, kad Biblijoje minima Dievo suteikta teisė žmogui valdyti žemę reiškia ir jos priežiūrą. Žmogus, pasitelkęs kai kuriuos mokslo pasiekimus, jau įnešė daug nedarnos į visą jį supančią aplinką. Mokslas neturi griauti harmonijos Žemėje, mokslas turi padėti Kūrėjui išlaikyti darną gamtoje.

Po mišių - į konferenciją. Kelelis vedė Aukštaitijos laukais, per vešlų mišką į Dūburio ežero salą. Didžiulis, daugiau nei 40 ha vešlia žole apaugęs plotas tebevadinamas sala, nors praėjusio šimtmečio penktajame dešimtmetyje supiltu siauru keleliu sala buvo sujunta su ežero pakrante. Taip tapę lengviau vasarą į salą perkelti galvijus ganiavai, negu juos plukdyti. Dabar sala pritaikyta atvykstančių turistų reikmėms, įrengtos pavėsinės, suolai. Tad šiame nuostabios gamtos prieglobstyje dalijosi „Gajos‘ asociacijos nariai ir savo džiaugsmais, ir rūpesčiais. Šventę rūpestingai globojo Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas, kurio ekologinis ūkis pernai pripažintas pažangiausiu Zarasų krašte.

Šie metai „Gajai“ - jubiliejiniai. Gruodžio mėnesio 15 d. sukaks 20 metų, kai būrelis entuziastų mokslininkų ir ūkininkų įsteigė ekologinės žemdirbystės bendriją. Šios bendrijos, dabar jau tapusios asociacija, praeitį, dabartį ir ateitį konferencijoje išsamiai nušvietė jos prezidentė prof. Vanda Žekonienė.

Šiuo metu Lietuvoje yra 2800 ekologinių ūkių, nors „Gajai“ priklauso ne visi. Sunkumų ir problemų nemažėja. Labai svarbu ugdyti pasitikėjimą ekologiškai ūkininkaujančiais, o tai nėra lengva, kai tokį ūkininkavimo būdą lemia ne vien ekologinis sąmoningumas, bet ir materialinis suinteresuotumas, gaunamos išmokos. Tačiau jos būtinos įvertinant tokiame ūkyje žymiai didesnes darbo sąnaudas. Ateityje asociacijos nariai savo veikloje daugiau dėmesio turėtų skirti visuomenės sveikatinimo problemoms. Svarbu propaguoti saugų, ekologišką maistą, kurio paklausa auga.

Kaip nepasidžiaugti „Gajos“ siela, šventės organizatore, ištikima nare nuo pirmųjų bendrijos egzistavimo dienų, alantiške Elena Grajauskiene. Molėtų rajone ji vadovauja „Gajos“ padaliniui „Gojeliui“, į šį judėjimą sugebėjusi įtraukti visą gausią savo šeimą: šventėje dalyvavo jos vyras Stanislovas, dukra Ramunė ir vaikaitė Gabrielė. O sūnus Julius sėkmingai vadovauja ekologinės produkcijos kooperatyvui „Padegsnys“. E.Grajauskienės pastangų dėka ženkliai pagausėjo ekologinių ūkių skaičius ne tik Molėtų rajone, o ir visoje Rytų Lietuvoje. Jos organizuojami mokymai, skaitomos paskaitos tapo didele paskata ūkininkams.

... Gajiečių susirinko iš visos Lietuvos. Vien iš Zarasų rajono - 19 ūkių atstovai; Jonas ir Regina Rašickai - iš Prienų rajono; iš Šventežerio (Lazdijų rajone) – Jastremskai; molėtiškiai - Masėnai, Kazakauskai, Glumbakai, Gecevičiai; garsioji žolininkė Jadvyga Balvočiūtė delegavo (su kvapniomis žolelėmis) visą būrį savo atstovų; Alina Rimševičienė - iš Panevėžio, Daiva Baltramaitytė - iš Klaipėdos krašto... Dalyvavo ir ūkininkai iš Utenos, Telšių, Kavarsko... Visų čia ir nesuminėsi. Apie kiekvieno jų darbus, rūpesčius ir džiaugsmus reikėtų atskirai kalbėti ir rašyti.

Konferencijoje prof. Bronius Bakutis, kaip visada, gvildeno ekologinės gyvulininkystės problemas, ragino daugiau auginti gyvulių, perspėjo apie genetiškai modifikuotų pašarų pavojų. Vertingų patarimų išsakė prof. Antanas Svirskis, pirmasis Lietuvoje apie ekologinį žemės ūkį prabilęs savo knyga „Alternatyvi žemdirbystė“ (1990), su kuria jis atėjo į „Gajos“ steigiamąjį susirinkimą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Skulskis pasakojo apie ekologiškai ūkininkaujančių motyvacijos tyrimus: 35 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia materialinei paskatai. Šių eilučių autorė, LŽŪU docentas Algirdas Gavenauskas, kaip visada, gvildeno ekologiniame judėjime svarbų dvasinį pradą. Ūkininkai guodėsi sudėtingais santykiais su kontroliuojančia organizacija Všį „Ekoagros“, Nacionaline mokėjimo agentūra. Bendraujant dažnai pasigendama nuoširdumo, geranoriškumo, valdininkiškai vadovaujamasi vien sausomis instrukcijomis. Įdomu buvo išgirsti ekskursijoje po Švedijos ekologinius ūkius dalyvavusių įspūdžius, ten esą paprasčiau sprendžiamos ūkių inspektavimo, sertifikavimo problemos.

Po visų pokalbių antazaviškė Onutė Vidrickienė pakvietė pietų: išvirta nepaprastai skani žuvienė, ypatingai iškeptas lynas liudijo, kad susirinkome prie ežero. Ant stalų - suvežtinės vaišės, netyla bendraminčių pokalbiai. O čia dar užgrojo ir uždainavo Antazavės kaimo kapela, vadovaujama Dalios Deinienės. Kapela garsi, matyta ir TV laidoje „Duokim garo!“.

... Daug minčių kaupiasi po tokios šventės. Juk ekologinė žemdirbystė – tai ne tik darnos gamtoje atstatymas ir saugojimas, tai darnos tarp žmonių diegimas, tai ir kiekvieno savo vidinės darnos puoselėjimas. Tiek gražių, taurių žmonių ir jų darbų yra Lietuvoje, ar pakankamai pagarsiname juos, ar rodome juos pavyzdžiu perdėm pragmatiškai, vartotojiškajai visuomenės daliai? Privalome būti optimistais šiame pilname sumaišties pasaulyje: turime sveikas šaknis, turime puikių žmonių, saugokime, globokime juos, matykime juos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"