Paieška Ilga kregždžių vasara

Ilga kregždžių vasara

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Ko gero – tik urvines kregždutes, perinčias upių ir ežerų atodangose, karjerų krantuose išraustuose urveliuose galima laikyti tikromis mūsų gamtos senbuvėmis. Gi pastatų viduje perinčios šelmeninės kregždės į šiaurę (ir į Lietuvą) iš pietų plito kartu su pastatais. Panašiai kūrėsi ir pastatų išorėje, pastogėse lizdus lipdančios langinės kregždės. Abi šios rūšys mūsų platumose neatsiejamos nuo žmogaus pastatų, jo aplinkos Nuo seno tikėta, kad kregždės, apsigyvenusios sodyboje, namams neša laimę. Profesorės P. Dundulienės studijoje apie paukščius senuosiuose mūsų tikėjimuose sakoma, kad mūsų protėviai tikėjo, jog kregždutėse apsigyvena vaikų vėlės. Todėl jas saugojo, globojo, jų niekas neskriaudė, nelinkėjo blogo.         

Pasikeitė mūsų namai, kregždėms ne taip lengva surasti vietas lizdams lipdyti. Antai – kažkada jos buvo įprastos miestuose, nes atviruose balkonuose buvo galima sukti lizdą. Įstiklinus balkonus, tokių perimviečių neliko. Ne taip lengva lipdyti ir pačius lizdus, nes grubaus mūro ūkinių pastatų nedaug, o prie dabar statyboms vis dažniau naudojamo plastiko ar metalo sienų dumblas nelimpa. Kregždės mielai kuriasi soduose esančių namų, kaime – visų pastatų pastogėse, čia jos laukiamos. Tačiau, žiūrėk, ne taip retai kai kas klausia: ką daryti, kad kregždės neatskristų, kad jos nesuktų lizdų. Tiesą sakant, aš užaugau negirdėjęs tokio klausimo...

Per vasarą kregždės peri du, kai kurios jų poros – net tris kartus, jų malonaus ulbėjimo klausomės ilgai. Kregždžių lizdai paukščių pasirinktose vietose gali būti sukami daug metų – kasmet atnaujinami, po kiekvieno perėjimo išklojami šviežiomis kieme surinktomis plunksnelėmis. Turime žinoti, kad šie lizdai ilgai laikosi ne visada – jeigu balutės, prie kurių kregždės renka jų lipdymui dumblą, yra smėlėtam dirvožemy, išdžiūvę jie gali subyrėti. Taip subyra nemažai lizdų, todėl kas vasarą sulaukiame klausimų: ką daryti, jeigu nukrito kregždės lizdas? Kaip auginti, globoti be namų likusius jauniklius?

Žinoma, galima laukti, kol kregždės lizdą sulipdys pačios, tačiau dabar jos užimtos kitu darbu ir kitais rūpesčiais  – jauniklių auginimu. Skubi pagalba kregždėms gali būti tokia: buvusio lizdo vietoje reikia kuo skubiau pritvirtinti plastmasinę ar metalinę atvirą dėžutę, ją iškloti žolėmis (tik ne vata ar audiniu, kurio siūluose paukščiukai gali susipainioti). Į šį lizdą įkeltus paukščiukus tėvai iš karto ims maitinti, galbūt – net netikrą lizdą apklijuos dumblu. Svarbiausias reikalavimas įkeliant tokį lizdą – nepakeisti jo vietos, nes net už metro esančio lizdo su jaunikliais paukščiai paprasčiausiai nepripažins. Iškritusius jauniklius patiems auginti nelengva  – vargu ar pavyks išauginti juos sveikus, galinčius vėl sugrįžti į gamtą. Geriau palikime šį darbą pačioms kregždėms.

Kad lizdai nenukristų, balutės pakraščiuose, kur kregždės ima statybinę medžiagą, galima padėti molio. Jeigu to padaryti negalite, langinių kregždžių lizdų sukimo vietose prie sienos įrenkite lentynėles. Tam tinka 20 cm ilgio ir 15 cm pločio lentutė, kuri prikalama ne žemiau kaip 13–15 cm nuo stogo, balkio ar kitos stogą atstojančios plokštumos. Tokias lentynėles kregždės vertina ir ant jų mielai lipdo lizdus. Beje, tokias lentynėles reikia įruošti pavasarį, o šiuo metu, vasaros viduryje – tik ten, kur kregždžių lizdas nukrito.

Panašias lentynėles galima pritaisyti ir tvartuose, daržinėse, kur lizdus suka šelmeninės kregždės. Nors jų pusiau atviri lizdai yra tvirtesni, o molyje ir žemėje paprastai būna įlipdoma ir šiengalių, tačiau tvirtas pagrindas galėtų juos apsaugoti nuo subyrėjimo.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"