Paieška Reklamos paunksmėje

Reklamos paunksmėje

 

Dėl vizualinės reklamos taršos Lietuvos kraštovaizdyje

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Vyriausybei


 

Lietuvos menininkai ir aktyvioji visuomenė susirūpinę dėl nuolat didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, vitrinų, stendų) sklaida Lietuvos greitkeliuose. automagistralėse bei jų apsaugos zonose. Dažnas pastebėjo, kad lankantis išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, važiuojant automagistralėmis, be kelio ženklų galima pamatyti tik informaciją apie vertingus gamtos, kraštovaizdžio ar kultūros paveldo objektus, t.y. tai, kuo to krašto žmonės didžiuojasi, ką nori pristatyti kaip vertybę ir ką kviečia pažinti. Gausią prekybos ženklų, įvairių prekių ir gaminių reklamą matome Lenkijoje ir tai, mūsų nuomone, tikrai nėra sektinas pavyzdys.

Problemą vaizdžiai iliustruoja automagistralė Vilnius-Klaipėda, kuri turi vienos svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų reikšmę ir kuri yra Lietuvos vizitinė kortelė pažįstant mūsų kraštą. Pagrindiniais akcentais tapę gausūs gigantiški, įvairių matmenų, skirtingų konstrukcijų reklaminiai statiniai yra vizualinė tarša. Jie trukdo apžvelgti kraštovaizdį, kai kuriuos vertingus jo ruožus uždengia aklinai. Žala ne tik estetinė, kraštovaizdyje dominuojanti prekių ir paslaugų reklama piliečių pasąmonėje nuosekliai įtvirtina materialias vertybes, tuo pačiu formuoja nereprezentatyvų ir vartotojišką šalies įvaizdį, galų gale tai blogina eismo saugumo sąlygas.

Nepatenkinamą vaizdą automagistralės kraštovaizdyje sąlygoja tai, kad reklamos skydų sklaidos nereglamentuoja jokie įstatymai ar teisės aktai. Faktiškai už greitkelio apsauginės juostos, kurią prižiūri Kelių direkcija ir kurioje draudžiama statyba, susitarus su žemės savininku galima bet kokia veikla. Nors galiojančiame LR Statybos įstatyme yra nuostata apie tai, kad „ … statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“, ji, dėl savo nekonkretumo ir subjektyvaus traktavimo, nesunkiai apeinama arba apskritai ignoruojama. Analogiška padėtis klostosi ir kituose svarbiuose Lietuvos keliuose, taip pat miestuose. Dėl nepatenkinamai koordinuojamos ir administruojamos reklaminės informacijos skydų bei stendų statymo miestų viešųjų erdvių vaizdas tampa chaotiškas ir estetiškai nepatrauklus.

Negalime taikstytis su minėtu kraštovaizdžio naikinimu ir bjaurojimu. Prašome pareikalauti atitinkamų LR Vyriausybės institucijų veiksmų ir atsakomybės įgyvendinant tvarką įvedančias priemones, kurios galėtų būti šios:

1) Suformuota kraštovaizdžio apsaugos ir estetikos politika, paruošiant „Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje reglamentus“;

2) Apskričių, savivaldybių administracijos turi būti įpareigotos nedelsiant sustabdyti ir uždrausti naujų reklamos statinių derinimą bei statybą teritorijose šalia greitkelių, automagistralių apsauginių zonų. Nepratęsti leidimų jau pastatytiems reklamos statiniams neurbanizuotose užmiesčio teritorijose.

 

Šį kreipimąsi (stilius ir kalba - autentiški) pasirašė šios organizacijos (jų vadovai): Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga.

 

Reklamos stendo statytoją, ko gero, įtikintų tik vienas faktas: jei pastatė galingą reklaminį skydą, kviečiantį į greta esančia alinę, jei po tuo stendu alinės jau ir nebematyti – blogai. O visa kita...

Neatsitiktinai 2010-07-16 Aplinkos ministerijoje susirinkę įvairių žinybų (Susisiekimo, Ūkio ministerijų bei kitų įvairių organizacijų) atstovai aptarė dėl vizualinės taršos Lietuvos kraštovaizdyje susidariusią problematiką. Po šio posėdžio pakalbintas minėtos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras „Žaliojo pasaulio“ žurnalistui sakė:

„Ši problema, manyčiau, išryškėjo per paskutinį dešimtmetį. 1999-2000 metais, rengiant Saugomų teritorijų įstatymą, specialistai jau atkreipė dėmesį: vienas svarbių dalykų, akcentuotinų saugomose teritorijose, yra reklamos naudojimas. Tai Saugomų teritorijų įstatyme, manyčiau, pakankamai aiškiai nusakyta: draudžiama statyti įvairius reklaminius stendus ir visa kita, išskyrus tai, kas siejama su saugomos teritorijos vertybėmis, apsaugos tikslais (projektas juk derinamas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijoje). O tie tikslai – tradicinės gyvensenos išsaugojimas, kraštovaizdžio vertybių akcentavimas ir pan. Žodžiu, saugomose teritorijose šioje srityje problemų tikrai nėra. Tačiau kitoje Lietuvos dalyje (tarkime, prie magistralinių kelių) statomi didžiuliai reklaminiai skydai, užstojantys kraštovaizdį. Tai ir erzina kai kuriuos keliautojus. Esama viename kilometre po 10 reklamai skirtųjų statinių (apie 10-30 metrų pločio), kurie tampa pagrindine dominante kraštovaizdyje. Tarp Vilniaus ir Kauno panašių didžiulių stendų esama apie 160.

Reklamos tikslas – informuoti. Naudos kažkam gal ir esama, tačiau didžioji keliautojų dalis tuo tik praranda galimybę apžvelgti kraštovaizdį. Žinoma, kai kuriose vietose tie reklamos skydai gali ir pridengti kai kurias savotiškas kraštovaizdyje esamas žaizdas (apleisti sandėliai, įvairios saugyklos ir pan.). Žodžiu, reklamos stendas yra statinys, kuris kraštovaizdyje gali būti ir šašu, ir uždanga. Kita vertus, statiniui kylant esama jam atitinkamų reikalavimų, derinimų. Glumina, jog labiausiai tie didžiuliai reklaminiai skydai „dygsta“ gražiausiose vietose. Štai prie Žiežmarių (Vilniaus-Kauno greitkelis) atsiveria nuostabus Strėvos slėnis, tačiau greitai reklaminiai stendai tą vaizdą aptemdys.

Neatsitiktinai tokia padėtis papiktina ne vien kraštovaizdžio specialistus, o ir įvairių organizacijų atstovus. Tai įtikina ir jų kreipimasis į šalies Prezidentę, Vyriausybę.

Iš tikro, padėtis nėra patenkinanti. Kitaip tariant, tokia padėtis, kai reklamos stendai statomi bet kur, bet kaip, rodo, jog šalyje nesama šioje srityje elementarios tvarkos. Tiesa, reikia gal ir pasidžiaugti, jog stabdis - kelių apsaugos juostos, kur nieko negalima statyti. Tačiau esama ir paradokso: kuo toliau statomas nuo kelio stendas, tuo didesnių gabaritų... Kone daugiabučio namo dydžio!

Kaip reguliuoti tą sferą? Be abejo, kiekvieno rajono savivaldybėje juk yra architektai, kurie kraštovaizdžio dalykuose – ne kokie naujokai. Savivaldybių architektui, kraštovaizdžio specialistui, suvokiu, visada esama spaudimo, juk reklamos stendų statytojai įstatymus taipogi skaito, spragomis naudojasi.

Posėdyje apie tai ir kalbėtasi, akcentuojant, jog Lietuva yra pasirašiusi Europos kraštovaizdžio konvenciją. Už jos įgyvendinimą yra atsakinga ir kiekviena Lietuvos savivaldybė, kurios specialistas, žinoma, atsidurti teisme dėl nepasirašyto dokumento, susieto su reklaminiu stendu, taipogi nenori. Tad šioje srityje visiems dar reikia sutelkti pajėgas, susitikti, aptarti, bendrai veikti, vertinant įstatyminius bei poįstatyminius dokumentus.

Ta pačia proga norėčiau atkreipti dėmesį, jog būtina dar kartą aptarti ir prie kelių esančių išskirtinių medžių apsaugos bei priežiūros problematiką. O susirūpinusiems dėl eismo nesaugumo, kai greta kelio auga medžiai, kai jie yra patapę to krašto savastimi, galėčiau teigti šitaip: nutrūktgalviui vairuotojui galite ir pasitarnauti, nukirsdami senolius medžius, tačiau tada vis tiek įsibėgėjusiam automobiliui bus kliūtis - greta esantis griovys. Ar ir jį šalinsite?“

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"