Paieška Tvaskančių ežerų pavilioti...

Tvaskančių ežerų pavilioti...

Išbandėme ekologinio žygio žirgais žavesį

Dana KURMILAVIČIŪTĖ

 

Neseniai į Janaslavo kaimą, esantį prie pat sienos su Lenkija, sugūžėjo gausus būrys žmonių, besidominčių ekologiniu turizmu. Mat čia buvo suorganizuota  tarptautinė konferencija „Ekoturizmas – tai turizmas darnaus vystymosi kontekste“ bei surengtas ekologinis žygis žirgais. Šis renginys – bendros Lietuvos–Lenkijos turistinių ryšių plėtojimo programos dalis. Abiejų šalių bendradarbiavimo pasienio regione programa buvo sukurta siekiant skatinti šio regiono ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Ją iš dalies finansuoja ES Europos regioninės plėtros fondas.

 

Ypač daug dėmesio konferencijoje sulaukė vilniečio geografo Ryto Šalnos pranešimas apie turizmo plėtrą pasauliniu mastu ir teigiamus bei neigiamus šios plėtros aspektus. Pranešėjas, apkeliavęs daugybę šalių, puikiai žino, kuria linkme vystosi šių dienų turizmas, su kokiomis problemomis susiduria jo organizatoriai ir kurias iš jų dera spręsti neatidėliojant.

Pasak Ryto Šalnos, šiandien Žemės rutulyje intensyviai keliauja maždaug 800 mln. žmonių, ir šis skaičius nuolat auga. Ateityje prognozuojama turistų skaičių išaugsiant iki 1,5 milijardo. Tą lemia ekonominiai veiksniai: žmonės daugiau uždirba, daugelis iš jų turi ilgesnes atostogas arba laisvesnį darbo grafiką, modernėja transportas ir kitos su turizmu susijusios sferos. Pagaliau turizmas tampa vis svarbesniu ekonominiu rodikliu, teikiančiu šalims gražių pajamų. Nuolat didėja turizmo sektoriuje užimtų asmenų skaičius. Esama valstybių, gyvenančių kone vien iš turizmo (Nepalas, Tanzanija, Kosta Rika).

„Tačiau turizmas nėra vien visuotinis gėris, - pabrėžė pranešėjas. – Jis pridaro ir nemažai žalos“.

Vardindamas neigiamas šios žmonių užimtumo sferos puses, Rytas Šalna pirmiausia pabrėžė per didelę turistaujančių žmonių invaziją į gamtą. To skverbimosi pasekmė – nykstanti miškų danga ir prastėjanti dirvožemio būklė, didėjanti oro ir vandens tarša, vis labiau jaučiamas vandens stygius, nykstančios gyvūnų bei paukščių rūšys, stiprėjantis triukšmas bei kiti neigiami veiksniai. Prelegentas rėmėsi konkrečiais pavyzdžiais. Pietiniuose Himalajų kalnų šlaituose greit nebeliksią medžių. Kol iki 1950–ųjų čia nebuvo plačiai vystomo alpinizmo ir turizmo, nepaliečiai gyveno slėniuose, netoli kalnų. Atsiradus masiniam keliautojų srautui, aptarnaujantysis personalas buvo priverstas persikelti arčiau kalnų. Norint prasimanyti kuro, tenka kirsti miškus. Dėl šios priežasties didėja žemės erozija, nyksta ištisos kažkada žmonių supiltos ir žemdirbystei pritaikytos terasos.

Iškirtus miškus dėl masinio turizmo poreikių, itin sugadintas Meksikos pietinės dalies plokščiakalnis. Labai atsigręžia prieš žmones miškų kirtimas Pietų Afrikos Respublikoje.

„Žmonių antplūdžiai trupina net Egipto piramides, - sakė Rytas Šalna, - tad ką bekalbėti apie tokius dalykus, kaip vizuali tarša. Gražiausiose vietose išdygsta viešbučiai ir kiti turistinės infrastruktūros objektai, gadinantys aplinkos vaizdą. Pelno siekiantiems verslininkams nė motais, kad jų statomi dangoraižiai užstoja, pavyzdžiui, kalnų grožį. Kai daug kas remiasi pelnu, užmirštami ir tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, atvykėlių kiekio reguliavimas. Ar kas apskaičiuoja šiandien, kokia turėtų būti optimali Didžiosios kinų sienos apkrova? Ja kasdien traukia tokia didžiulė masė žmonių, kad net alkūnėmis pasigrumdyti tenka. O Maču Pikču? Dėl nekontroliuojamo atvykėlių skaičiaus jau yra paveiktas gruntas ir skilinėja šventyklos sienos...

Iš to, kas pasakyta, išvada tegali būti viena: ateities turizmas privalės būti plėtojamas planingai, pirmiausia atsižvelgiant į ekologinius principus. Ekologinis turizmas – tai darnios plėtros dėsniais besiremiantis turizmas. Vystant jį, būtinai atsižvelgiama į subalansuotą atvykstančių žmonių skaičių, į jų daromą poveikį aplinkai ir į esamų gamtos turtų išsaugojimą ateities kartoms. Žinoma, neužmirštant ir vietos gyventojų atsakomybės bei poreikio saugoti savo gyvenamąją teritoriją.  

Kasdien vis daugiau šalių įsitraukia į ekologinio turizmo vystymo sferą. Užrašas „Ecotourism“ tampa prekiniu ženklu. Ekologinio turizmo šalimis skelbiasi esanti Australija, Kenija, Namibija... Taip, ekoturizmas šiandien – brangus malonumas. Minimalus poveikis gamtai daug kur pasiekiamas didžiulėmis materialinėmis sąnaudomis. Štai ekologinio turizmo kaimuose naudojamasi vietoje gaminama elektra, vietoje valomu vandeniu, o tai kainuoja labai nepigiai. Neveltui ekoturizmas paprastai organizuojamas nedidelėms žmonių grupėms, kurios pinigus moka ne už komfortą. Ir dalis surinktų lėšų atitenka gamtosaugos reikmėms.

Rytas Šalna savo kalboje pabrėžė būtinybę ateityje riboti atvykstančių žmonių srautą masinio turizmo vietose (tą, pavyzdžiui, jau daro Kenija, priimdama tik iki 1,7 mln. turistų per metus), įvesti privalomąją išankstinę turistų registraciją (tarkim, traukiant į kokius nors žygius), plėtoti atokesnėse vietovėse būtiną infrastruktūrą (įrengti sanitarinius mazgus, poilsio aikšteles ir kt.). Dalis iš turizmo gautų pajamų privalės būti skiriamos gamtos apsaugai.

Kaip plėtoti turizmą, nepakenkiant gamtai ir padedant gimtojo krašto ekonomikai? Apie tai seminare dalijosi mintimis ir mūsų kaimynai lenkai. Kalbėta apie Suvalkų krašto gamtos vertybes ir apie tai, kokį vaidmenį jos atlieka, skatinant turistus atvykti būtent į šį regioną. Suvalkų žemės ūkio–turizmo rūmai buvo suorganizavę turizmo rinkos tyrimus Suvalkų, Seinų ir Augustavo apskrityse. Tyrimai atskleidė, jog pagrindinė svečių lankymosi šiame regione priežastis yra nepaprastai gražūs gamtovaizdžiai, puiki gamtinė aplinka, ypač laukinė gamta, švarūs ežerai ir upės. Kaip labiausiai patikusias vietas svečiai vardijo būtent regione stropiai saugomas gamtines teritorijas: Vygrių nacionalinį parką ir Vygrių vienuolyną, Suvalkų kraštovaizdžio parką, Ančios ežerą, Augustavo girią, Stančikų tiltus. Atvykusieji mielai lanko senovės paminklus bei šventoves ir užsiima aktyviuoju turizmu: plaukiojimu baidarėmis ir valtimis, važinėjimu dviračiais, jodinėjimu žirgais, meškeriojimu. Aišku, atlikti tyrimai padėjo atskleisti ir silpnesnius turizmo vystymo aspektus, tai, ką mūsų kaimynams nedelsiant teks taisyti.

Daug edukacinių bei turistinių pasiūlymų pateikė Lenkijos Vygrių nacionalinio parko darbuotojai. Šis parkas išties gali pasigirti puikiais gamtos paminklais: po jį driekiasi Augustavo giria su savo įžymiuoju kanalu, vandenis plukdo Juodosios Ančios upė, tyvuliuoja 32 ežerai... Čia - visos sąlygos plėtotis ekologiniam turizmui, ypač individualiam, ne masiniam. Mūsų kaimynai labai propaguoja keliavimą dviračiais ir pėsčiomis, plaukimą baidarėmis. Vygrių nacionalinio parko teritorijoje įrengti patogūs dviračių takai, sudaryti dviračių ir pėsčiųjų maršrutai. Visuose pažintinio pobūdžio takuose keliautojus pasitinka kelrodžiai ir nuorodos, kur kokį objektą galima pamatyti ir kuo jis įdomus. Kad parką pamėgtų vandens turizmo mėgėjai, Juodosios Ančios maršruto ruože įrengtos patogios stovyklavietės, maršrutą žymi informaciniai žymekliai, o ir pats vandens turizmo sezono laikas pailgintas nuo gegužės 1–osios iki spalio 31–osios. Sunkiau prieinamose vietose įrengta gausybė lieptų, lieptelių ir trapų, nuvargusius po žygių atgauti jėgas kviečia patogios poilsiavietės, o po apylinkes pasižvalgyti galima ir iš vienuolikos apžvalgos bokštų bei platformų. Vygriu ežeru plaukioja turistiniai laiveliai, daug ką galima pamatyti ir keliaujant Vygrių siaurojo geležinkelio maršrutu.

Mūsų kaimynai suskaičiavo, jog praėjusiais metais Vygrių nacionalinio parko darbuotojai aptarnavo per 7 tūkst. lankytojų. Didžioji jų dalis – jaunimas. Jis mielai naudojasi parko siūlomais edukaciniais maršrutais. Jų esama penkių, ir kiekvienas – skirtingas. Pažintinis takas „Miškas“ pritaikytas savarankiškam gamtos pažinimui ir pamokoms; Augustavo giria traukia pirmaprade gamta ir įdomia istorija; biologijos mėgėjai čia turi galimybę susipažinti su retomis roplių rūšimis, ir pan. Vygrių nacionalinis parkas intensyviai bendrauja su mokyklomis, neretai jo teritorijoje vyksta gyvosios gamtos pamokos, ypač daug pažintinių programų parko darbuotojai yra parengę jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Dalis kaimo turizmo verslą plėtojančių šios vietovės žmonių pakviečia moksleivius susipažinti, kaip vystomi tradiciniai amatai: žiedžiami puodai, kepama duona, gaminami sūriai, audžiama senovinėmis staklėmis.

Konferencijos metu apie ekoturizmą prabilta pačiais įvairiausiais aspektais. Didelio dėmesio sulaukė VŠĮ „Turizmo plėtros institutas“ darbuotojos Rasuolės Andriulienės pranešimas apie darnaus turizmo plėtrą turizmo traukos vietovėse. Darnaus turizmo marketingo problemas nagrinėjo ir Ieva Pernavaitė (iš to paties instituto), apie ekoturizmą saugojamose teritorijose pasakojo Lina Černiauskienė (iš Dzūkijos nacionalinio parko)... ... Ateina laikas, kai žmogus itin ima branginti aplinką, kurioje gyvena. Suvokdamas, kad tai yra jo namai ir jo vaikų namai, jis taupiai naudoja vietos resursus ir vardan trumpalaikės naudos niekuomet neaukoja to, ką jam dosniai atseikėja vietos gamta.

*  *  *

Konferencijos dalyviams buvo suorganizuota įdomi pažintinė programa. Seminarui pasibaigus, prie Lazdijų turizmo informacinio centro buvo pasodintas ąžuoliukas. Vėliau apžiūrėtas labai gražiai sutvarkytas Veisiejų miestelis. Pasibaigus ekskursijai po jį, visi gėrėjosi įspūdingu vandens, muzikos ir šviesos šou Veisiejų ežere.

Na, o per kitas dvi dienas seminaro dalyviai patys išbandė ekologinio žygio žirgais žavesį. Įsėdę į žirgais traukiamus vežimaičius Lazdijų rajono Akmenių kaime, visi išvyko Punsko link. Jau Lenkijos teritorijai priklausančiuose Žagariuose susitikta su Punsko žirgininkais. Po valandėlės atokvėpio pasiektas gražus lietuviškas Kampuočių kaimas, kuriame taip pat oš žygio dalyvių pasodintas ąžuolėlis.

Nors saulė kepino negailestingai, pasiekus nakvynės vietą Punsko savivaldybei priklausančiame Ožkinių kaime, visų nuotaika buvo puiki. Mat laukė linksma vakaronė ir smalsumą itin žadinantis rytdienos žygis į netoliese esančią XIII amžiaus sūduvių (jotvingių) ir prūsų gyvenvietę. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"