Paieška Gyvenimas gandrams pakalbinant

Gyvenimas gandrams pakalbinant

Arba - žaliasis Aldonos ir Albino Vaižmužių pasaulis

Jeronimas ČIELYS

Kupiškio r.

 

Antašava miela ir sava Aldonos ir Albino Vaižmužių šeimai tapo nuo 1981 metų, kada Albinas buvo išrinktas šio kolūkio pirmininku. Aldona buvo paskirta aštuonmetės mokyklos direktore. Tačiau šįkart - ne apie Vaižmužių nuopelnus Antašavos krašto žmonėms.

Žavi Vaižmužių gyvenamos sodybos žalioji aplinka. Štai ir prie įvažiavimo į kiemą tarsi sargybiniai stovi senosios liepos, per beveik tris dešimtmečius neįtikėtinai aukštą ūgį pasiekę beržai, tarsi pečius surėmę auga eglės, nuo pietinės sodybos pusės kaimynus skiria tanki tujų siena, gausu ir kitų rūšių medžių ir krūmų. Tanki vijoklinė augalija dengia ūkinio pastato, garažo ir pavėsinės sienas ir stogą. Sodybos šeimininkės Aldonos rūpesčio dėka kiemo aplinką puošia žaliuojančios ir žydinčios gėlės (vyrauja daugiametės). Gėlės auga visur - palei takus, prie šulinio, įkomponuotos šienaujamoje pievoje, prie fontano. Čia pat kas antri metai derantis obelų sodas, auga kiti vaismedžiai ir vaiskrūmiai.

Sodybos šeimininkų pasididžiavimas – 5 arų žemės plote iškasta kūdra, kurioje žydi vandens lelijos, auga nendrės. Kūdros vėsiame vandenyje mėgsta pasipliuškenti netik visi Vaižmužių šeimos nariai – nedraudžiama joje maudytis ir kitiems šeimos draugams. Smagu į šį kūdros vandenį sušokti išsipėrus kaimiškoje pirtyje.

Originaliai ir ūkiškai buvo panaudotos žemės iškasus kūdrą. Pamūrijus sienas, jas pridengus gelžbetonine plokšte, buvo įrengtas vėsus rūsys. Čia per žiemą puikiausiai išsilaiko sodo derlius – obuoliai. Žvilgtelėjęs neitin suvoksi, jog šalia kūdros stūkso rūsys – labiau panašu į žaliuojantį kalnelį, ant kurio auga kalninės pušaitės.

... Užeikime į gyvenamojo būsto vidų. Čia išvysime nemažai paveikslų - irgi gamtos tematika. Šie paveikslai piešti Geležiuose (Panevėžio r.) gyvenančios mokytojos Aldonos Pocienės (Aldonai ir Albinui padovanoti įvairiomis progomis). Kambarių sienas puošia „Tėviškės sodyba su gandralizdžiu“ (Albino gimtinė Prūselių k., Panevėžio r.), „Saulėgrąžos“, „Berželiai“, „Pušynas“. Yra ir paveikslas gyvūnijos tematika - „Tetervinai“... Iš paveikslo „Žirgas“ atrodo, jog tuoj žmogaus talkininkas iššoks ir lyg vėjas pasileis laukais...

Vaižmužių butų sienas Antašavoje ir Kupiškyje taip pat puošia Veronikos Šleivytės pieštų ir padovanotų 10 natiurmortų, kaip padėkos ženklas už A. Vaižmužio įdėtas pastangas organizuojant dailininkės paveikslų parodas Lietuvoje ir įrengiant V. Šleivytės paveikslų galeriją Viktariškiuose. (Paveikslai dovanoti dailininkei dar gyvai esant.)

 

Miškas – parkas

 

Iš šiaurinės sodybos pusės kurį laiką plytėjo 1,69 ha šienaujamos pievos plotas. Tačiau palei kelią į Darsiškių kaimą 1 ha pievos pakraštys neduodavo jokios naudos – karštesnėmis vasaromis žolė išdžiūdavo, paruduodavo, nes čia podirvis – daugiausia žvyras ir smėlis. Prieš 12 metų sodybos šeimininkams kilo idėja tame žvyringame plote įrengti parką. Kone hektarą buvo paskirta apsodinti pušaitėmis, likusį – lapuočiais.

Pirmais metais lygioje dirvoje buvo pasodinta 4 tūkstančiai pušų sodinukų. Sodinimo darbuose talkinę miškininkai garantavo, jog turėtų prigyti apie 95 % sodinukų, tačiau po metų rezultatas buvo atvirkštinis – prigijo tik 5% pušaičių. Tada Albinas traktoriniu plūgu išarė atitinkamais atstumais ir atitinkamo gylio vagas ir į jas vėl buvo sodinamos pušaitės, lapuočiai – pakrikai. Šįkart sodinimo darbuose dalyvavo daugelis Vaižmužių giminės narių – apie 20 žmonių. Kasmet buvo atsodinama ne viena dešimtis pušaičių, ypač sunkiai į žvyringą žemę kabinosi lapuočiai – ąžuoliukai, berželiai, liepaitės, lazdynai, kaštonai ir kiti retesni medeliai (putinai, ožekšniai).

Sunkiai prigiję medeliai jau gerokai praaugo žmogaus ūgį – iškilios pušaitės siekia iki 6–7 m aukštį, suaugo į tankų pušyną, užtikrintai sodybą saugo nuo šiaurinių rudenio vėjų, akį džiugina įvairių lapuočių ir spygliuočių medžių augalija.

 

Ir gandrai, ir...

 

Baigus parko augalijos sodinimo darbus, buvo imtasi gandralizdžio įrengimo – pastatytas gelžbetoninis stulpas, užkeltas metalinis karkasas. Gandrams šis įrenginys patiko - jau 10 metų kasmet porelė išperi po 3–4 jauniklius.

Tačiau baltasparniai sparnuočiai, pasak sodybos šeimininkų, pateikė štai ir tokių siurprizų. Prieš keletą metų į šeimininkų kiemą pėsčiomis įžygiavo 5 gandrų šeimyna, sutartinai sukleketavo atsisveikinimo serenadą, suplasnoją sparnais pakilo, apsuko ratą aplink svetingą sodybą ir paliko Antašavos padangę. Įsiminė ir tai, jog prieš trejetą metų gandrai pasigavo aplink gandralizdį slampinėjantį katiną. Jį „įsikėlė“ į lizdą ir ėmėsi egzekucijos.... Tačiau katino būta ne pėsčio – ryžosi šokti iš aukšto gandralizdžio. Sėkmingai pasiekė žemę, tačiau vienas iš gandrų vargšą katiną sumanė pribaigti žemėje. Čia jau įsikišo netoliese buvęs sodybos šeimininkas Albinas – išsigandusį rainį gelbėjo nuo ilgasparnio atakų.

Praėjusią vasarą ramiai jauniklius auginančią gandrų šeimyną nei iš šio nei iš to užpuolė atskridęs 10 gandrų būrys. Užkapojo 3 jau gerokai ūgtelėjusius gandriukus, išvaikė gandralizdžio šeimininkus ir pasitraukė. Vienas iš senbuvių, gal iš sielvarto dėl žuvusių vaikų, ištiestais sparnais susidegino ant aukštos įtampos elektros laidų. Šis neeilinis gandrų išpuolis prieš savo gentainius labai sukrėtė sodybos šeimininkus ir šią egzekuciją mačiusius antašaviečius.

Šiemet gandrų pora išperėjo 4 gandriukus, tačiau užaugino tik tris.

... Gandrai - ne vieninteliai parko ir sodybos gyventojai. Pušyno teritorijoje saugiai jaučiasi, gyvena ir medų neša trys bičių šeimynos, ypač gausiai medučio prinešė bitutės šią vasarą.

Šiuo metu bičių globotoja Aldona jau pradeda ruošti ryškiaspalvių avilių gyventojas žiemai. Pušyno aplinkoje skoningai įkomponuotas, žaliai dažytas stovi „bičių namelis“ – būstas medui išsukti, bitininkystės inventoriui laikyti.

Ir dar... Parko teritorijoje, slapstydamasis tarp medžių, jau gal trečius metus gyvena vienišas zuikis. Jis nepagaunamas ir nesumedžiojamas (nei gandrų, nei seno medžiotojo Albino), nors praėjusią šaltą žiemą, gelbėdamasis nuo bado, sodyboje apgraužė keletą jaunesnių obelaičių. Gal ir dėl to, jog sodybos kambariuose lyderiauja išdidus, tik šeimininkus pripažįstantis 13 metų katinas Tigris.

 

Įstojimo į Europos Sąjungą proga – kaštonų alėja

 

Du Antašavos senbuviai, du kolegos agronomai Bronius Baginskas ir Albinas Vaižmužis sugalvojo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga gyvenvietės centrinėje aikštėje pasodinti 27 kaštonų alėją – tiek, kiek Sąjungoje yra narių–valstybių. Šį sumanymą Albinas ir Bronius nesunkiai įgyvendino – kaštonai buvo pasodinti. Alėjos sodinimo darbuose aktyviai prisidėjo Antašavos pagrindinės mokyklos mokiniai. Kaštonai irgi sunkiai įsikabino į žemę, nes ir čia neitin derlingas dirvožemis. Šiemet dalį kaštonų vėl teko atsodinti. Dalis buvo išdžiuvę, dalis buvo išrauti ar nulaužti – niekdarių, pasirodo, yra ir Antašavoje. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"