Paieška Skardinės dainelė

Konkursui "Gamtos pasaka"

Gintarė KAMINSKAITĖ

Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija, 1Gb klasė (mokytoja Laima Jonušaitė)


Skardinės dainelė

Guli pievoje skardinė
Šypsos saulėje plačiai:
„Juk esu aš metalinė,
Nesunyksiu taip lengvai.

Štai graužtukas draugas buvo
Na, vyrutis toks neblogas,
Bet štai ėmė ir supuvo,
Nors ir buvo storas storas.

Dar čionai aš išgulėsiu
Porą šimtmečių ilgų.
Graužkit mane, rūdys, ėskit,
Kad išleiščiau teršalų!“

Bet nutilo ši dainelė,
Dingo juokas metalinis -
Klasės draugė Izabelė
Įmetė maišan skardinę.

 

Laikraščio dejonė

Senas laikraštis dejuoja
Tyliai, tarp žolių krūmynuos.
Kad vaitoja, aimanuoja
Balsas storas šabakštynuos:
„Neteisybė šiam pasauly
Bent jau šitaip aš manau -
Išgulės tuščia skardinė
Už mane net dar ilgiau!
Kiek metalų, kiek dažų
Žody išspaustam paslėpta.
Ir kodėl jis toks pigus,
Juk medienos tiek sudėta..?“
Pagalvojo taip ir Rokas,
Laikraštį sugriebęs storą:

„Medžių tiek iškirst ne juokas,
Miškas, juk išvalo orą!“

O kai perdirbame – taupom
Mišką, augaliją, gamtą.

Pilna krūtine kvėpuokim,
Saugokim tyrumą šventą.

 

 Butelio serenada

 

Švilpia vėjas neramus,
Ramunes prie žemės lenkia.
Garsas ūbauja duslus –

Butelis šioj pievoj knarkia.

Apvalutis toks, gražus,
Pasipūtęs net labai:
„Tik aš vienas toks šaunus!“
Teigia butelis tvirtai.

„Juk vienintelis stiklinis
Pievoje esu šitoj,
Ne koks kriošena medinis,
Kaip antai dėžė dauboj.
Pametė mane seniai
Ir, nors pilnas dar giros,
Paliktas buvau čionai
Švilpti vėjui šios dainos.“
Serenadą šiems laukams
Jis niūniuoja naktį, dieną.

O nutils visiems laikams,
Vos paėmus šiukšlę vieną... 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"