Paieška Įveikus ir Lūšio bangas...

Vasaros žygius menant 

Įveikus ir Lūšio bangas...

Marija MAŠANAUSKIENĖ

Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos etikos mokytoja metodininkė

 

Projektas ,,Švarinkime Lietuvą“: ugdyti mokinių ekologiškumo jausmą; stiprinti pilietiškumą, tautiškumą, meilę Lietuvai; ugdyti draugiškumą, atsakingumą, kolektyviškumą. 

 

Saugodamas gamtą žmogus išsaugo ir save. Meilę savo kraštui, jo gamtai geriausiai ugdo betarpiškas prisilietimas prie jos. Ne tik žmogus keičia gamtą, bet ir bendravimas su gamta pakeičia žmogų. Kelionėse pasisemti įspūdžiai, žinios - dažnai tik išorinė vertybių pusė. Mokėjimas suvokti, jausti, pažinti ir įveikti supantį gamtos pasaulį išmoko žmogų teisingai orientuotis savo viduje - sverti ir vertinti kitų žmonių dvasines savybes.

Kelionėse išbandoma ir užgrūdinama fizinė ištvermė, bet dar dažniau išbandoma ir užgrūdinama dvasinė ištvermė, žmogaus vertybių visuma, o ypač gražiausia iš jų - kolektyviškumo, bendradarbiavimo jausmas.

Jau treti metai Vilniaus J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos mokiniai noriai plaukia Ignalinos ežerais, stengdamiesi išsaugoti upelių ir ežerų pakrančių grožį, surinkdami ten paliktas nevalyvųjų poilsiautojų šiukšles.

... Prieš kelis metus, būdami dar šeštokai, mokinukai nedrąsiai brido pakrantėmis, su siaubu aptikdami įvairias plastikines, celofanines ir kitokias atliekas. O dabar - jau aštuntokai, devintokai (net šeštokai) jautėsi drąsūs, atlikdami teisingą ir reikalingą darbą. Net orai buvo palankūs - tada kaip tik buvo pirmos dienos, kai laikėsi 30 laipsnių karštis ir liūtys (naktį - su žaibais). Tai nenugąsdino. (Ir niekas net neįtarė, kad ir toliau bus karšta, galvojome, jog pasisekė tik mums.)

Šio trijų dienų žygio maršrutas buvo nelengvas: nuo Lūšio ežero plaukėme Asalnais, Asalnykščiu, Linkmeno, Asėko ežerais iki Almajo gale esančios poilsiavietės. Ypač sunku buvo irtis  „amazonkėmis“ - upeliais prieš srovę. Labai vandeninga ir srauni Almajos upelė privertė net stumti valtis, nes irkluotojai nesugebėjo irtis prieš smarkią srovę. Tuo pačiu nemažai niekdarių paliktojo „turto“ brisdami ir surinkome Almajos upelio vagoje, įstrigusio tarp švendrų, nendrių. Net sunkiai prieinamose pakrantėse žmonės įsigudrino „pareikšti panieką gamtai“. Tik jos nemylintys gali taip kvailai elgtis.

... Palūšės valtinės darbuotojai labai malonūs ir geranoriški (ačiū jiems!), mūsų dalyvavimui švaros žygyje paruošė 7 valtis. Šį kartą plaukėme 19 mokinių ir 8 suaugę (vadovai). Dvi dienas žygis ežerais vyko sklandžiai, bangos mažos, dienos gražios. Aplankėme Stripeikių senovinės bitininkystės muziejų, džiaugėmės gražiais vaizdais. Kiekvienos valties įgulos buvo patikimos, visi plaukė ir dirbo atsakingai, draugiškai.

Vis tik patirtis daug ką reiškia.

Ekstremaliausius pojūčius pajuto Giedrė - norėdama išlipti į krantą surinkti šiukšles, net du kartus įkrito į vandenį upelyje, nulūžus sausam medžiui, į kurį įsikibo. Gerai tik tai, jog vanduo buvo šiltas. Tai suteikė net malonumo - sušlapus uodai ne taip puolė...

Kai visi jau išmoko geriau irkluoti, paskutinė diena siuntė išbandymus - kilo vėjas, Lūšio ežero bangos jau gerokai mus išgąsdino. Gerai, kad toks plaukimas truko tik apie valandą. Visi sveiki, užsigrūdinę irklavimo sunkumuose grįžome į namus.

Po iškylų užrašų knygutėje dauguma parašė: norėčiau kitąmet tai pakartoti...

Vadinasi, žygio tikslai įgyvendinti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"