Paieška Prisėskim po Žeimelio ąžuolu...

Prisėskim po Žeimelio ąžuolu...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Apie vienos iš Pakruojo rajono seniūnijų centrą – Žeimelį – nemaža girdėjau dar studentaudamas. Vėliau, dar sovietmečiu, važiuodamas per šį miestelį, buvau trumpai sustojęs. Tad dabar, pasitaikius naujai progai po Lietuvos šiaurinį pakraštį pakeliauti, pirmiausia nusprendžiau užsukti į Žeimelio seniūniją, kuri yra viena iš didžiausių rajone, o jos centras – priskirtinas prie pačių įdomiausių mūsų šalies miestelių.

 

Stebina architektūros paminklai

 

Diena pasitaikė šviesi, saulėta. Gražiai atrodė ir Žeimelis, kurį pasiekiau gerai įdienojus. Prisimenu, kadaise čia pirmąkart atsidūrus, atrodė keistoka, kad Žeimelis dažnai pavadinamas nedideliu miesteliu. Juk iš tiesų būtų kaip ir atvirkščiai. Tai gana didelė urbanizuota gyvenvietė, su nemažu skaičiumi mūrinių pastatų, nors iki tikro miesto nepriaugusi. Ypatingą įspūdį darė, žinoma, miestelio aikštė su istoriniais pastatais. Kai kurie iš jų – gana originalių formų, su įvairiomis architektūrinėmis puošmenomis. Mūsų dienomis Žeimelis yra seniūnijos centras, turintis apie 1100 gyventojų. Pagal dabartinį administracinį skirstymą, priklauso Pakruojo rajonui, tačiau nuo jo yra tolokai. Išsidėstęs rajono pačioje šiaurinėje dalyje, prie Latvijos sienos. Žeimelio centrinė dalis, susiformavusi XVII–XIX a., beveik nepakitusi liko iki šiol. Buvo kadaise tai labai gyvas miestelis, itin svarbus šiame krašte. Ir jo istorija, prasidėjusi daugiau kaip prieš pusę tūkstančio metų, tikrai neeilinė.

Rašytiniuose šaltiniuose miestelis, kuris ilgai buvo vadinamas Žeimiu (mažybinė forma galutinai įsitvirtino tik XX a.), minimas bent jau nuo 1500 metų. Centre esanti aikštė, kuriai būdingi gotikiniai ar bent gotikos elementų turintys pastatai, mūsų laikais pakito tik tiek, kiek reikėjo ją pritaikyti gyventojų patogumui – iš dalies grįsta betono plokštėmis, apželdyta veja. O kadaise tai buvo tiesiog paprasta aikštė, kurioje vyko įvairūs miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų susibūrimai, šventiniai renginiai.

Įspūdingai atrodo ir kiti Žeimelio architektūros paminklai – katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios.

Apskritai visa miestelio centrinė dalis – sakytum vientisas praėjusių amžių architektūros ansamblis, tad ne veltui jam suteiktas urbanistikos paminklo statusas. Nedaug esama miestelių ir net miestų Lietuvoje, kurie galėtų didžiuotis taip gerai išsilaikiusiais istoriniais pastatais. Tačiau daugelio jų būklė jau dabar kelia nerimą, prašyte prašosi restauratorių pagalbos.

Senieji pastatai aplink centrinę aikštę man pasirodė per tuos metus lyg sumažėję, papilkėję, jau ir šiek tiek sukrypę, bet vis tiek savotiškai patrauklūs. Aišku, nenumaldomas laikas visur palieka savo pėdsakų, visi statiniai sensta, o prastai prižiūrimi gana greitai pradeda irti. Ir šiuos namus reikėtų remontuoti, sutvarkyti, tada visa plati aikštė tarsi atgytų. Žinoma, tam reikia didelių pinigų... Tačiau siaura, taip pat istorine gatve važiuodamas per miestelio centrą, gali pamatyti ir prošvaisčių. Kai kurie istoriniai pastatai jau tvarkomi. Kaip ir beveik visur dabartinėje Lietuvoje, Žeimelyje irgi pastebima naujųjų laikų ženklų, atsiranda gražiai atrodančių šiuolaikiškų pastatų. Tik miestelio senoji aikštė liko iš esmės nepakitusi, tarsi saugodama praėjusių laikų dvasią.

 

Naudoja tyrą vandenį

 

Sužinojęs, kad mane domina aplinkosaugos, ekologijos reikalai, seniūnas Algirdas Budnikas, kilęs nuo Ukmergės, bet jau ilgai gyvenantis šiame krašte ir net Žeimelio seniūnijos vadovo pareigas einantis nuo 1992 metų, mielai pasakojo ir apie senąsias miestelio įžymybes, ir apie gyventojams svarbias naujoves. O jų tikrai nemažai.

Seniūnas priminė, kad Žeimelis yra unikalus miestelis. Be savitų istorinių pastatų, jame yra ir įspūdingas gamtos paminklas – apie penkis šimtus metų miestelio centre žaliuojantis ąžuolas. Taigi jo amžius toks pats, kaip ir paties miestelio! Tikrai šią žaliąją puošmeną būtų galima laikyti Žeimelio istoriniu simboliu. Juk mūsų laikus pasiekę mūriniai pastatai atsirado kur kas vėliau už šį medį... Gerai sutvarkyta, žalia veja papuošta labai erdvi centrinė aikštė – miestelėnų pasididžiavimas. Šalia jos yra, galima sakyti, unikali urbanistinė įžymybė – kreiva gatvių sankryža. Pasak seniūno, tokios sankryžos Lietuvos miesteliuose tik dvi. Kitą galima pamatyti Žiežmariuose. Tokia sankryža atsirado ne atsitiktinai, o buvo specialiai sumanyta miestelio gynybos sumetimais.

Kadaise Žeimelyje gyveno tris religijas išpažįstantys žmonės – katalikai, liuteronai ir žydai. Sinagoga neišliko, buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo, bet liuteronų bei katalikų bažnyčios veikia, yra prižiūrimos ir dabar. Miestelis, galima sakyt, internacionalinis, be lietuvių gyvena ir latvių, nors jų bendruomenė nedidelė.

Kadaise miestelis su apylinkėmis buvo ginčytina teritorija. Nesutarta, ar Žeimelis turi priklausyti Latvijai, ar Lietuvai. Pagaliau tarpukariu siena pakoreguota taip, kad dalis Pasvalio krašto žemės atiteko Latvijai, o Žeimelis su apylinkėmis liko Lietuvai. Beje, kad Žeimelis liktų Lietuvai, daugiausia nulėmė žydai. Jų gyveno čia daug, Smetonos laikais net vienuolika karčemų turėjo. Kai vyko balsavimas, lyg tam tikras referendumas, čia gyvenusių žydų balsai ir nusvėrė...

Kaip pastebėjo A. Budnikas, yra miestelyje ir apleistų privačių pastatų, bet centras – gražus. Žeimelis turi savo vėliavą, herbą, kitą heraldinę atributiką.

Šiemet kaip tik miesteliui sukanka 510 metų, tad liepos mėnesį vyko didelės iškilmės. O prieš dešimtmetį, kai buvo švenčiamas jo 500 metų jubiliejus, buvo atvykęs tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Kadaise lankėsi ir prezidentas Antanas Smetona...

Buvo laikas, kai Žeimelyje gyveno net 1400 žmonių, o dabar yra apie 1100. Visoje seniūnijoje – apie pusketvirto tūkstančio. Teritorija – apie 18 tūkstančių hektarų.

Dabar yra jau restauruoti įžymiausi pastatai – Didžioji ir Mažoji karčemos. Mažojoje karčemoje įsikūręs Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“. Mažoji karčiama puikuojasi nauju stogu; dėl to dabar labai gražiai atrodo ir visas pastatas. O Didžioji karčema – privatizuota.

„Dėl vandentiekio, nuotekų valymo miestelyje – viskas gerai, – tikino seniūnas. – Prieš šešerius metus lėšomis, gautomis pagal SAPARD programą, pastatyta nauja nuotekų valykla. Kainavo beveik vieną milijoną litų. Prieš dvejus metus buvo įrengti ir geriamojo vandens nugeležinimo filtrai, todėl dabar gyventojai naudoja tikrai gerą vandenį“.

 

Nė lopelio apleistos žemės

 

Seniūnijoje yra labai sėkmingai veikianti Žeimelio žemės ūkio bendrovė. Seniūnas pasidžiaugė, kad ji turi taip gerai sutvarkytus kultūros namus, kad jų gali pavydėti ne tik miesteliai, bet ir miestai. Bendrovės laukai visi dirbami, neliko nė lopelio apleistos žemės. Yra ir stiprių ūkininkų. Kai kurie iš jų turi net po kelis šimtus hektarų žemės. Bendrovė vasarą įdarbina apie 100 žmonių. Veikia ir verslo įmonė. Todėl nedarbo lygis seniūnijoje nėra didelis. Bet vis tiek nemaža žmonių išvyko į užsienį.

Iš vandens telkinių seniūnijoje yra tik vienas, ir tas dirbtinis. Tvenkinys. Įrengta taip pat viena poilsiavietė. Didelių miškų seniūnijoje nesama, tačiau nepaisant to, čia ošia bene didžiausi Lietuvoje uosynai.

Seniūnas sakė, kad reikia nemaža miestelio gatvių, šaligatvių remontuoti, bet visoje seniūnijoje vietinės reikšmės keliai gerai prižiūrimi, žvyrkeliais galima važinėti be greičio apribojimų. Mat Pakruojo rajono valdžiai kelių būklė tikrai rūpi. Nemaža lėšų skiriama ir Žeimelio seniūnijai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"