Paieška Grabijolų kaimo paslaptys

Grabijolų kaimo paslaptys

Diana RAKAUSKAITĖ

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

 

Grabijolai - gatvinis kaimas Neries regioniniame parke, pažymėjo 215 metų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį. 

Istorininiuose šaltiniuose Grabijolai paminėti 1795 m. parapijų revizijoje, kaip Zapalinos palivarkui priklausęs kaimas su 9 sodybomis, kuriose gyveno 41 vyras ir 29 moterys. Kaimo pavadinimas, pasak grabijoliškių, kilęs nuo lenkiško žodžio „hrabia“ (grafas). Kaimas, esą priklausęs grafui, nuo to ir gavęs tokį pavadinimą. Konstantinas Tiškevičius manė, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžio „graibyti“, t. y. „semti žuvį“. Archeologas ir istorikas Petras Tarasenka Grabijolus vadina Grabeliais. Gal dėl to, kad kaimas greičiausiai stovi ant buvusio pilkapyno?

Grabijolų kaimas įsikūręs Neries slėnyje, gana aukštų kalvų (apie 50 m aukščio) papėdėje. Kaimo sodybos išsidėsčiusios abipus kaimo gatvelės kompaktiškai ir taisyklingai, aiškiai matoma nuo senų laikų išlikusi rėžinio kaimo sandara. Trumpa, tiesi it styga kaimo gatvelė staiga baigiasi, atsirėmusi į Nerį. Jos tęsinys – dar XX a. pradžioje per upę buvęs tiltas, kuriuo buvo susisiekiama su Grabijolų dvaru kitame krante. Pirmojo pasaulinio karo metais tiltas buvo sudegintas vokiečių.

Apie 1940 metus daugelis netoliese buvusių senovinių gatvinių rėžinių kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, tačiau Grabijolai, buvę nuošalyje nuo kelių ir valdžios, išliko nepaliesti. Šiuo metu Grabijoluose yra 25 sodybos, daugumoje jų - tik vasarojama. Kaimas – tai saugoma teritorija, priklausanti Neries regioniniam parkui. 

Grabijolų apylinkėse gausu skirtingų laikmečių istorijos ir kultūros paveldo vertybių. Abiejose upės pakrantėse yra buvę didžiuliai pilkapynai – V–XI a. laidojimo vietos. Gali būti, kad visi Grabijolai stovi buvusio pilkapyno vietoje, nes kaimo teritorijoje vis dar aptinkama archeologinių radinių. Pilkapius mini 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius.

Grabijolų apylinkėse užfiksuota per dešimt vietų, susijusių su baltų religija ir mitologija. Nenuostabu – juk čia, prie Neries, mūsų protėvių žemė, čia formavosi lietuvių gentis ir jos vaizdiniai apie pasaulį. Užrašyta daug įdomių pasakojimų apie šalia kaimo esančią vieną iš didžiųjų Neries  rėvų – Druskinę (Solnik), jos prieigose kyšančias Vestuvių ir Trijų brolių akmenų grupes, aukščiausią Alkų kalvų grandinės kalną – Cypelį, ant kurio stovėjusi, o vėliau prasmegusi sentikių bažnyčia,  žvejų ir sielininkų darbą trikdydavusį Pabarų kipšiuką ir daugelis kitų. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"