Paieška Mano gimtinė...

Konkursui „Gamtos pasaka `2010“ 

Mano gimtinė... 

Gražūs žmonės – gražūs medžiai

Lorenas BUIVYDAS

Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos devintokas (konsultavo mokytoja Roma Buivydienė)

 

Lietuvoje daug įdomių ir gražių vietų. Kai kurie gamtos kampeliai mažai kam žinomi, kol kas nelabai lankomi. Pasidairykime po kelis atokesnius Vidurio Lietuvos gamtos kampelius – aplankykime mažą Radviliškio rajono Pociūnėlių miestelį ir aplinkines vietoves.

 

Kviečia parkas...

 

Pociūnėliuose yra parkas, užimantis apie 1 ha. Manoma, jog seniausi medžiai sodinti maždaug prieš 150 metų, kai toje vietoje stovėjo Pociūnėlių dvarininko Ščerbakovo dvaras. Prieš kelerius metus parke dar šlamėjo trys storos senos liepos. Vietiniai gyventojai jas vadino trimis seserimis, nes jos buvo išaugusios iš vieno kelmo. Augo ne tiesiai, o visos trys gerokai pasvirusios į skirtingas puses. Parke išlikę nemažai senų medžių: liepų, klevų, ąžuolas... Sodinama vis naujų. Gausus ir beržynas. Įvairiose vietose auga dar nedideli ąžuoliukai, liepaitės, berželiai. Per parką vinguriuoja Garduva – Liaudės upės (Liaudė - Nevėžio intakas) intakas. Garduvos pakrantėse - daugybė alksnių, juodalksnių, gluosnių, žilvičių. Upelyje gyvena bebrų šeimynos. Pociūnėlių parkas tvarkomas, prižiūrimas.

Prie kelio Pociūnėliai–Krekenava, vos už 1 km nuo miestelio, įrengta Liaudės užtvanka. Liaudė buvo užtvenkta 1974 metais. Tuomet užtvenktos upės pakrantėse pasodinta beržų, eglių, liepų. Medžius sodino tuo metu Pociūnėlių kolūkyje dirbęs šviesios atminties agronomas Jonas Bžeskis. Dabar tie medžiai ne tik puošia pakrantes, o ir teikia pavėsį poilsiaujantiems. Jų čia netrūksta. Prie užtvankos įrengtos specialios vietos, kur galima pasimaudyti, pasideginti saulėje, kurti laužą. Poilsio vietos tvarkingos, nuolat prižiūrimos vietos jaunimo, kuris yra padaręs plaustą iš tuščių plastikinių butelių. Juo galima paplaukioti, atsisėdus ant patogių medinių suolų ar tiesiog stovint ant medinio pagrindo. Nuo kaitrios saulės bei lietaus saugo plausto nendrių stogas.

Liaudės užtvanka įrengta visai netoli nuo ištakų: upė išteka maždaug už trijų kilometrų, prie Pašakių kaimo.

Prie Liaudės upės auga daugiakamienė liepa. Ji labai neįprasta savo forma. Liepai - apie trisdešimt metų. Per tiek laiko ji užaugo maždaug iki 8 m aukščio. Liepa turi net 28 kamienus, išaugusius iš vienos vietos. Vieni kamienai storesni, kiti plonesni. Šakos nėra tankios: pro jas matosi dangaus lopinėliai, upės vanduo. Daugiau šakų išaugę į tą pusę, kur pro šalį teka Liaudė. Liepos kamienai ir šakos apaugę kerpėmis, vadinasi, oras prie upės švarus. Liepa galima pasigrožėti atėjus lauko keliu iki poilsiavietės, kur įrengta pusapvalių eglinių rąstukų siena, sauganti nuo vėjų.

 

„Įsikūrė“ pietinių kraštų medis

 

Graži gamta mano gimtuosiuose Pociūnėliuose. Graži ji ir netoli, vos už keliolikos kilometrų, esančioje Gudžiūnų girininkijoje. Joje, netoli administracijos pastato, įkurtas jaukus žaliasis kampelis. Skirtingų atspalvių medžiai ir krūmai gražiai dera vieni su kitais. Pievelės kampe prieš 16 metų buvo išrautos augusios tujos. Vietoj jų pasodintos jau nemažos sidabrinės eglės, veimutinė pušis. Šiek tiek vėliau pasodintas kėnis, tujos, raugerškis, keli kiti smulkesni krūmeliai. Eglės užaugo iki 7 m, kėnis – iki 5 m. Medžių ir krūmų sodinimu rūpinosi tuo metu Gudžiūnų girininkijoje dirbęs girininkas Jonas Butkevičius. Girininkas jau nebedirba, o to žmogaus sodinti medžiai vis jį primena. Žaliasis kampelis labai puošia girininkijos administracijos pastatą ir traukia kiekvieno čia užsukančio akį.

Už girininkijos, palei geležinkelį tęsiasi ąžuolų alėja. Ji, kaip pasakojo dabartinis girininkas Darius Povilauskas, pasodinta 1996 metais. Pasodinta toje vietoje, kur anksčiau augo geležinkeliečių sodintos tuopos. Jos buvo iškirstos, girininkijos darbuotojai  dviem eilėm pasodino 100 ąžuoliukų. Alėjos ilgis – 200 metrų. Tarp ąžuoliukų buvo pasodinta tujų, bet jų išliko mažai, nes išlaužė besitrindami stirninai. Per keliolika metų ąžuoliukai gerokai paaugo - alėja labai gražiai atrodo.

Toje pačioje girininkijoje (parkelyje, prie administracijos pastato) galima pamatyti kamštmedį - mažai kur mūsų krašte augantį medį. Pasodintas jis maždaug prieš 50 metų. Sodino tuomet dirbęs šviesios atminties girininkas Juozas Mozeris. Kamštmedžio aukštis – 27–28 metrai, lapai panašūs į riešutmedžio. Šiuo metu, kaip sakė girininkas Darius Povilauskas, to medžio kaip nors ypatingai prižiūrėti nereikia, o prieš kelis dešimtmečius reikėjo stebėti, kad jam užtektų šviesos ir erdvės. Kamštmedis įdomus tuo, jog iš jo žievės daromi kamščiai, kuriais užkemšami vyno buteliai. Žievė minkšta, galima pirštais nesunkiai įspausti. Girininkas Darius Povilauskas teigė, jog žievė sudaryta iš porų, žievės minkšto sluoksnio storis – apie 7 centimetrai,  net 89 proc. žievės tūrio sudaro oras. Įdomu, jog Lietuvoje puikiai „jaučiasi“ medis, kuris įprastai auga ten, kur gerokai šilčiau, Pietų šalyse.

 

Kai ošia šeimos miškas...

 

Iš Gudžiūnų girininkijos administracijos pastato pro ąžuolų alėją, palei geležinkelį galima nuvažiuoti į gretimą Kėdainių rajoną, o ten, pavažiavus keliolika kilometrų Devynduonių link, aplankyti Reginos ir Antano Kuzmų sodybą. Apie 2 ha plotą užima Reginos ir Antano Kuzmų vienkiemis, esantis už Devynduonių kaimo. Šio vienkiemio pakraštyje sodinamas vadinamasis šeimos miškas. Jis pradėtas sodinti 2006 metais.

Šeimos miškas – labai įdomi sodybos vieta. Miškas sodinamas tam, kad nuolat primintų apie giminės žmones, kad puoštų sodybą, saugotų ją nuo vėjų. Sodinti tokį mišką šeimai pasiūlė vienkiemio šeimininkė Regina Kuzmienė. Pats pirmas ąžuoliukas  pasodintas buvusių vienkiemio šeimininkų šviesios atminties Stefanijos ir Juozo Stančių, Reginos Kuzmienės tėvų, atminimui. Jis parvežtas iš Sirutiškių kaimo (Radviliškio r.), kur anksčiau buvo gyvenę minėti žmonės. Šalia to ąžuoliuko pasodinta Reginos Stančiūtės–Kuzmienės liepaitė. Prie liepaitės – ąžuoliukas Reginos Kuzmienės vyrui Antanui Kuzmai. Toliau – liepaitė vyresniajai jų dukrai, ąžuoliukas ir liepaitė - sūnui ir dukrai dvynukams. Prie jų – ąžuoliukas vyresniosios dukters sūnui, ąžuoliukas sūnaus sūnui, po liepą – jo dukrai ir žmonai. Pasodinti ąžuoliukai jaunesniosios dukters sūnui ir jos vyrui. Visi ąžuoliukai ir liepaitės rūpestingai pririšti prie medinių kuolų. Be ąžuoliukų ir liepaičių, šeimos miške pasodinta beržų alėja, nemažai eglaičių, akacijų. Medžiai apjuosti vieline tvora, kad jų neapgraužtų nuolat besilankančios stirnos.

... Įdomūs mano lankomi gamtos kampeliai. Šviesūs žmonės, saugantys tų kampelių grožį, besirūpinantys, kad tas grožis dar ilgai mus džiugintų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"