Paieška Velnias baisus, kol su juo nepasilabini

Velnias baisus, kol su juo nepasilabini

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Gavome štai tokį trumpą laiškutį. Rašo O. Gražulienė iš Šiaulių.

„Įmerkusi kojas į šiltą mažo ežeriuko vandenį matau – atvingiuoja dėlė. Pasidarė nejauku, bet galvoju – palauksiu, pažiūrėsiu, ką žada daryti. Jei kas – tuoj kojas ištrauksiu, - rašo Onutė Gražulienė iš Šiaulių. – Dėlė priplaukė prie plikų pirštų, kažką apuostinėjo ir nuvingiavo sau. Nė nemėgino prisisiurbti, nors atrodė gana sulysusi. Gal aš jai buvau labai neskani, ar ką?“

Mes vis dar įsitikinę, jog kiekviena dėlė – tai žmogaus kraujo siurbikė. Deja, tų tikrųjų žinduolių kraujo siurbikių, medicininių dėlių kažkodėl dabar pasitaiko retokai. O anksčiau tai buvo nepigus vaistelis. Prisiminkime kad ir Buratino nuotykius.

Upėse po dugno akmenimis aptiksime plokščiųjų dėlių. Tvenkiniuose mėgsta gyventi žuvinės dėlės. Gana paplitusios antinės dėlės. Jos iškart pajunta, kur laukinės ar naminės antys snapais košia dumblą ir išsyk plaukia artyn. Jei jų daug, tai patekusios į šnerves užkemša jas ir antys uždūsta.

Kumeldėlės plėšrios, minta vabzdžiais ir sliekais. Mūsų upėse ir ežeruose dažnos moliuskinės dėlės. Jos siurbia sraiges, ryja uodo trūklio lervas ir kitas dėles.

Taigi net ir norėdami tik labai retai dėlei galėtume įsiūlyti savo kraujo. Randa ekologiškesnio maisto. O jei kokia medicininė dėlė ir prisisiurbtų, galėtume laikyti mažu loterijos laimėjimu. Ne kiekvienam taip pasiseka. Na, trupučiuką pačiulps, tik nereikia bėgt ir rėkt, juo labiau – per jėgą tą dėlę nuo kojos plėšti. Pastatei pėdą sausumon, dėlė pati ims nepatenkinta rangytis, gražiai atsikabins ir nuskubės atgal į vandenį. Žinoma pakraujuos, bet ir vėl nereikia nei bėgti, nei rėkti. Taip veikia hirudinas, dėlės preparatas, neleidžiantis tuoj pat kraujui sukrešėti. Anksčiau tik taip nuo įvairiausių kraujo trombų ir būdavo gydomasi.

Kalbant apie medicininės dėlės gyvenimą verta pažymėti dar vieną įdomų dalyką. Joms grobis pasitaiko retokai, todėl naudinga turėti atsargų. Šviežias kraujas – gerai, bet jame yra apie 40 procentų vandens. Taigi tą vandenį kūno kamarėlėje laikyti neapsimoka. Todėl dėlė sugalvojo puikų kraujo kondensavimo ir konservavimo būdą. Ji turi tobulus koštuvus, kurie pašalina kraujo skystį ir lieka tik pats tirštumėlis. Jis ir sukraunamas į specialius sandėliukus. Kai visi sandėliukai prisipildo, medicininė dėlė gali gyventi bent porą metų nieko nevalgydama. O tas kraujas nesugenda, nereikia nė kokių šaldytuvų. Kada mūsų kraujo perpylimo stotys sužinos tą paprastą dėlių paslaptį? 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"