Paieška Prie estiškosios Velnio duobės

Prie estiškosios Velnio duobės

Įspūdis pabuvojus Saaremmos saloje (Estija) prie meteorito išmušto Kaali kraterio.

Augustas UKTVERIS

 

... Kartą teko nakvoti kelyje tiesiog automobilyje. Vidurnaktį pramerkus akį nustebau: juodą dangaus skliautą tarsi „stygavo“ meteorai. Būta šiokio tokio vadinamojo meteoritų lietaus. Tačiau ant manojo automobilio tuosyk niekas nenukrito, tad ramiausiai užsnūdau, o miegą tarsi pasaldino tas naktinis reginys.

Lankantis Estijoje prie Kaali kraterio nejučia prisiminiau tą sapną-nesapną miegant automobilyje ir net gūžtelėjau: užmigus, kartais galima suvis nenubusti – atskries iš kosmoso platybių koks „paukštelis“ ir...

Juoba, gidė (tie kalbėtojai žygeiviams neretai kai ką ir meluoja) dar paakino: Kaali kraterį išmušęs 1000 tonų meteoritas „atpūškavęs“ 45 laipsnių kampu Žemės link 15-45 kilometrų per sekundę greičiu, kokiame 10 km aukštyje spėjęs suskilti į atskiras dalis. Todėl toje vietovėje esą ir daugiau kraterių – nuo vadinamojo meteoritų lietaus (kritusio 5-10 km radiusu). Gal 45 tonų meteoritas, „pūškuodamas“ 25 km per sekundę greičiu, ir bus nukritęs būtent Kaali vietovėje (dabar paskelbtoje draustiniu, kurio plotas – per 50 ha). Susidūrus – sprogimas, iškėlęs ir dolomito klodus. Duobės diametras – 110 metrų, o gylis – 17 metrų. Susidarė ir ežeriukas, kuriame gylis, kai gruntiniai vandenys pakyla, būna apie 8-10 metrų. Mums lankantis vandens krateryje buvo ganėtinai nedaug, gal apie 2 metrai gylio.

Gidė netrunka priminti ir liaudiškos sakmės eilutes, primenančias, jog senosios gentys turėdavusios krateriui paaukoti kasmet po merginą. Mūsų damos net pasipiktino: kodėl tik moterys, ko vyrai neaukotini?!. O vyrams - kas, jie tik burba: jei kas rimto ir negero atsitinka, jei koks meteoritas stuktels – ieškokite moters!..

Kaip ten bebuvę, tačiau 1922 metais Estijos vyriausybės sprendimu buvo nutarta išsamiau patyrinėti garsųjį kraterį. Atvyko žinomas tų laikų mokslininkas, siekiantis kartu aptikti ir naudingųjų išteklių. Įsitikinta, jog čia nukritęs meteoritas, nes buvo aptikta ir daugiau kraterių, kuriuose būta medžiagos, būdingos „ateiviams iš kitokios būties“: 92 proc. - geležies, 6 proc. – nikelio, kita – įvairios priemaišos. Taip konstatavę jau ir Vienos bei Londono tyrinėtojai, kurie tuomet ištyrę atsiųstuosius pavyzdžius iš Kaali vadinamųjų meteoritinių laukų.

1939 metais atvykęs astronomas iš JAV tūlas Fišeris konstatavęs, jog JAV panašus krateris taipogi esąs, tik kur kas didesnis (diametras – 1500 metrų, gylis – 210 metrų). Tačiau nūnai Kaali krateris pagal dydį, pasak gidės, užima septintąją vietą pasaulyje. Ir, ko gero, vienintelis pasaulyje krateris, prie kurio veda asfaltuotas kelias.

Dar gilioje senovėje krateris buvęs apjuosta akmenine tvora. Gal ir vandens telkinio apsaugai nuo galimos taršos.  

Gidė nebūtų pasitelkta atvykėlių ausims pamaloninti, jei dar neišklotų kokią legendą. Tarkime, jog tas krateris atsiradęs panorus susituokti broliui ir seseriai. Šventikas, įteisinęs santuoką, liepęs vežikui sukirsti arkliams botagu, greitai nurūkti neatsigręžiant. Tačiau vežėjas, žinia, atsigręžęs. Toje vietoje, kur stovėjo brolis ir sesuo bei jų gryčia, pasigirdęs didis sprogimas ir viską paslėpė atsivėręs krateris. Jame, esą, tik per Rasos šventę vidurnaktį galima išvysti iš ežerėlio iškylančias brolio ir dukters rankas.

... Spoksojome ilgokai į žalsvą kraterio vandenį ir mes, atvykėliai iš Lietuvos. Tačiau niekas rankų vidurdienį iš tojo kraterio taip mums ir nepadavė... 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"