Paieška Akvariumas ir žvejys – greta.

Padėjo dulkių siurblys!

Akvariumas ir žvejys – greta.

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Daug metų dirbdamas su jaunaisiais žvejais ir meškeriotojais visada stengiausi paryškinti sąsajas tarp abiejų, gilesniam gamtos pažinimui naudingų, užsiėmimų. Mano galva, domėjimasis akvariumine žuvininkyste padeda giliau pažinti vandenyje gyvenančius organizmus, o meškeriojamas moko teorines žinias pritaikyti praktiškai ir skatina saikingai, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, naudoti žuvų išteklius.

 

Įdomu veisti

 

Norint turėti akvariume ar gamtiniame telkinyje žuvų, būtina žinoti jų neršto ypatumus ir sudaryti tam sąlygas. Akvariuminė žuvivaisa yra vienas iš būdų, padedantis suprasti tai, kas dažniausiai nepastebėtai praslysta pro vien laimikiu besidominčio žmogaus akiratį. Mūsų krašto žuvų lervutės išsirita iš apvaisintų ikrų. Sunaudojusios trynio maišelio atsargas jos virsta mailiumi ir pradeda maitintis. Lygiai taip pat, išskyrus gyvavedes, dauginasi ir tokiu pat maistu minta daugelis akvariumuose auginamų egzotinių žuvelių. Norint jas užauginti, reikalingos infuzorijos, verpetės, žemesniųjų vėžiagyvių nauplijai (planktoninės lervos), o vėliau ir kiti stambesni organizmai. Visus juos labai tankios medžiagos tinkleliu galima gaudyti vandens telkiniuose, bet dar geriau turėti po ranka užsiveistas klumpelių, verpečių, nematodų kultūras. Bėda ta, kad žuvų ir kultūrų veisimui reikia žinių, papildomų akvariumų ir visokių pagalbinių indų, kuriems namuose sunku surasti daugiau laisvesnės vietos. Todėl šiuo metu dažniausiai tenkinamasi parduotuvėse įsigytų žuvelių auginimu. Tai nėra blogai. Stebėti žuvelių gyvenimą akvariume įdomu, bet ne tiek, kiek pačiam jas išveisti, auginti ir rūpintis maitinimu.

 

Išgyveno...

 

Kol Lietuvoje atogrąžų žuvelėms skirti dirbtiniai firminiai pašarai buvo neprieinami, akvariumininkai naudojo džiovintas dafnijas. Žuvų racioną buvo galima papildyti džiovintomis šoniplaukomis ir net tokiomis pat uodo trūklio lervutėmis. Norint savo augintinius pamaloninti „šviežiena“, tekdavo apsiginklavus graibštu apeiti ne vieną balą ar kitokį vandens telkinį. Aptikus didesnį kiekį dafnijų, vertėjo jų pasidžiovinti pačiam. Tam reikėjo marle aptraukto rėmo. Plonu sluoksniu ant jo supiltos dafnijos pavėsyje, kur prapučia vėjas, greitai išdžiūdavo ir būdavo ne prastesnės už pirktines. Jas džiovinant reikėdavo vengti tiesioginių saulės spindulių, kad gležni vėžiagyviai nesušustų. Tais laikais džiovintas dafnijas naudojo tik akvariuminiai, dabar, kaip vienas iš komponentų, jos dedamos į žvejybai skirtus aukščiausios rūšies firminius jaukus.

Gaudant dafnijas į graibštą patekdavo ir kiti žuvų skanėstai. Kartą prigaudžiau labai daug paprasto uodo lervų ir jų lėliukių. Galvojau pamaloninti visas didesnes Šilalės pionierių namų akvariumines žuvis, bet parėjęs namo radau susiruošusius grybauti namiškius ir kaimynus. Paskubomis į kibirą įleidau oro purkštuvą ir, pastatęs į kampą, išskubėjau baravykų rauti. Anų radome nedaug, bet smagi išvyka užsitęsė, o man vis rūpėjo, kaip tokia didelė koncentracija knibždalo išgyvens. Išgyveno, ir dar kaip išgyveno... Pravėrus svetainės duris nustėrome. Visa siena juodavo nuo ką tik išsiritusių, dar nespėjusių pamiklinti sparnų, uodų. Žmona susiėmė už galvos, o dukrelė pasiūlė kuo greičiau išleisti kanarėlę. Kas čia nutiko, žinojau tik aš. „Pasamprotavęs“, jog kaltas atviras langas, o grūdlesys paukštukas uodų neles, čiupau dulkių siurblį ir taip išsigelbėjau nuo pelnytos pylos.    

 

Jaučiasi gerai

 

Meškeriojantiems akvariumininkams be svetimų kraštų žuvelių įdomios mūsiškės. Veisti jas sunku ir nebūtina, bet daugelis smulkiųjų žuvelių akvariumams tinkamos. Tai kartuolės, trispyglės ir devynspyglės dyglės, rainės, saulažuvės, kirtikliai, šlyžiai, paprastieji kūjagalviai, vijūnai. Pastarieji jau reti ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Paminėtos žuvys pretenduoti į žvejybos laimikius per mažos, bet kai kuriomis jų minta plėšrūnai. Tai - geras masalas žvejybai. Gružliai, paprastosios aukšlės, pūgžliai, nuodėguliai, sidabrinių ir auksinių karosų, lynų, karpių, raudžių, orfų, ešerių, lydekų, ešerių, šamų, vėgėlių, ungurių jaunikliai erdviuose šaltavandeniuose akvariumuose su gera aeracija ir filtracija jaučiasi gerai ir duoda peno meškeriotojų mintims. Nusileisdamos spalvingumu atogrąžų žuvims, jos atskleidžia daug įdomių tarpusavio bendravimo, maitinimosi, reagavimo į orų permainas ir kitų dalykų.

 

Tinka jaukinimui

 

Sunku rasti vandens telkinį, kuriame nebūtų moliuskų. Dažnai aptinkamos sraigės, bet meškeriotojus ir akvariumininkus labiau domina dvigeldžiai moliuskai. Mat patalpintos į akvariumą bedantės, perluotės ar dreisenos gerai filtruoja vandenį. Prieš įleidžiant jas į akvariumą verta 10-15 minučių palaikyti silpname kalio permanganato tirpale. Taip akvariumas apsaugomas nuo gamtinių vandenų parazitų ir ligų. Žvejyboje dvigeldžiai moliuskai paįvairina jaukų sudėtį.

Per vienas meškeriojimo varžybas, kai firminiai birūs jaukai Lietuvoje dar buvo sunkiai gaunama naujiena, mane nustebino žymaus kastingo meistro ir plūdinės meškerės aso Prano Vaitoškos elgesys. Su visa manta atsikraustęs į burtais jam tekusį sektoriaus barą žmogus pasiruošimą pradėjo kitaip nei kiti sportininkai. Jis nesiskubino ruošti jauko, bet, įšokęs į brydkelnes, nulapsėjo gilyn, kur reikės meškerioti. Kai paklausiau, ar neišbaidys iš savo žūklavietės žuvų, visko matęs sportininkas paaiškino, jog burtai jam „dovanojo“ dreisenų koloniją. Kojomis sutrypti moliuskai bus puikus priedas jo ruošiamam jaukui. Į jį bus galima mažiau dėti kapotų sliekų, uodų trūklių ir musių lervų. Kokią vietą tada gudruolis užėmė, neprisimenu, tačiau žuvų jis pagavo daug. Suprantama, paleisti į darbą kojas galima, kai gylis iki pažastų. Gilesnėje vietoje taip lengvai „nepajaukinsi“, todėl kartais renkamos už dreisenas didesnės bedantės ir perluotės. Jų susmulkinta „mėsa“ – geras gyvūninių priedų pakaitas jauke.

 

Priedas iš akvariumo

 

Nedidelis kiekis moliuskų akvariume reikalingas. Raudonosios fizos, melanijos, ampuliarijos akvariumą pagyvina, praskaidrina vandenį. Bet jeigu jame nėra sraiges „patvarkančių“ žuvų, fizų ir melanijų atsiranda per daug. Pašalintos jos išmetamos. Prisiminęs kastingo meistro A. Vaitoškos pasibraidžiojimą nutariau likviduotas akvariumo sraiges neišmesti, bet užšaldyti ir kaupti. Per pusmetį jų prisirinko tiek, kad buvo galima kartu panaudoti su šaldytais sliekais, kurių puskilogramį buvau pririnkęs po vieno lietaus. Turiu nuo žmonos „privatizavęs“ seną, jos nebenaudojamą mėsmalę. Ruošti jaukų priedams ji man puikiai tarnauja. Šį kartą sumaliau turimus sliekus ir sraiges kartu. Dalį jauko su vaikais išbandėme poledinėje žūklėje. Kitą šaldytos masės dalį, sumaišytą su pirktiniu jauku, panaudojau meškeriodamas nuo liepto Didžiulio (Daugų) ežere. Žiemą pajaukintose eketėse ešeriukai kibo aktyviau nei nejaukintose. Vasarą anksti ryte nuo liepto gerai kibo karšiukai, įdienojus ir jiems pasitraukus – kuojos.

 

Nepažinau

 

Neseniai užėjau į vieną žūklės prekių parduotuvę. Jos darbuotojai pradėjo klausinėti, kaip man sekasi, ar dar dirbu su vaikais ir kokia pagalba mums reikalinga. Paaiškinau, kad oficialiai su vaikais ir jaunimu nebedirbu, tad vasaros stovyklų, varžybų ir kitokių renginių organizuoti negaliu. Sostinės Ozo vidurinėje mokykloje pameistrauju su labiausiai prie manęs pritapusiais vaikais, pameškeriojame Neryje, tuo mano veikla baigiasi. Krizė prigamino daugybę bedarbių. Esu vienas iš jų, kurio sugebėjimo dirbti su jaunaisiais meškeriotojais niekam nebereikia...

Besišnekučiuojant prie mūsų prisigretino pardavėjas, kurio nepažinojau ir pralemeno: „Vadove, manęs, ko gero, neprisimenate, o aš lankiau pas jus žvejų būrelį, laimėjau poledinės žūklės varžybas ir gavau dovanų „balalaiką“. Atsiprašiau jauno žmogaus už savo silpną atmintį ir prisipažinau, jog neatpažįstu daugelio užaugusių vaikų, su kuriais teko bendrauti, bet visada džiaugiuosi sužinojęs, kad gyvenime naudoja tai, ką kažkada gavo lankydami papildomo ugdymo užsiėmimus. Gailiuosi, jog dabar vaikai neturi tokių sąlygų, kokias turėjo jaunieji žvejai ir akvariumininkai man dirbant Šilalės pionierių namuose, o vėliau - Respublikiniuose pionierių ir moksleivių rūmuose Vilniuje. Su nostalgija prisimenu laikus, kai turėjome visas sąlygas užsiimti akvariumine žuvivaisa, o žuvelių užaugindavom tiek, jog visi vaikai galėdavo jų parsinešti namo. Ir tai jiems nieko nekainuodavo, nes būrelių lankymas buvo nemokamas. Dabartinės komercinės pasakiškų kainų papildomo ugdymo paslaugos suskirsto vaikus ir jų tėvus į turtinguosius ir vargšus, kuriems kol kas įdomi veikla tampa sunkiai pasiekiama svajone.

 


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"