Paieška Seno lapino baravykėliai

Seno lapino baravykėliai

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Gerai žinome – radai vieną baravykėlį – dairykis kito.

Lapinai turi savų baravykiukų. Bet tik seni ir gudrūs žino tą taisyklę – radai vieną, dairykis kito.

Tie baravykiukai – tai maži stirniukai. Stirnos dažniausiai veda dvynukus, rečiau – trynukus, o po vieną vaiką pasitaiko retai. Jos – išmintingos motinos. Žino, kad maždaug savaitę mažyliai negalės greit vaikščioti, bėgioti, gulės, todėl tuos savo dvynukus ar trynukus atveda skirtingose vietose, bet netoli vienas nuo kito. O pati tyliai sukinėjasi kur nors aplinkui, tik retsykiais ateidama pažindyti.

Seni lapinai žino, kad gegužės antroji pusė, birželio pradžia – sėkmingos stirnų medžioklės metas. Todėl uoliai šniukštinėja visur, kur tik įtaria esant patogią stirnoms vietą. Gana dažnai tas šniukštinėjimas baigiasi sėkmingai ir stirniukas vis dėlto atrandamas. Atrandamas, nors ir buvo gerai pasislėpęs tarp žolių, margas kailiukas susiliejo su žolynais ir gėlynais, o pats žvėriukas nė nekvepėjo. Senas lapinas sukiojosi sukiojosi ir vis dėlto surado. Gal atvedė nespėjęs išgaruoti motinos pėdsakas?

Vieno stirniuko lapinui užtenka bent porai dienų. Kai jo kamarėlės atsargos baigiasi, skuba ten, kur jau rado vieną stirniuką. Mat patyrė – radai vieną, bus ir kitas.

Bet šitą žino tik senas patyręs lapinas. O antrasis stirniukas per tą laiką jau gali būti atsistojęs ant sustiprėjusių kojų ir paskui motiną nušuoliavęs kaži kur. Su tais stirniukais nežinai, kaip bus: atrodo menkutis, o genamas skrieja it vėjas. Tada – papūsk jam į uodegą...

Ne kiek to stirniuko – vos atvestas jis sveria maždaug du kilogramus. Bet po mėnesio svoris padvigubėja, o dar po mėnesio – siekia net aštuonetą devynetą kilogramų.

Kaip tik tada lapinams prasideda baravykavimo metas. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"