Paieška Kiek grybui metų?

Kiek grybui metų?

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kiek? – nustebs neretas. Juk aišku – išdygo, subrandino sporas ir, jeigu viskas gerai klostėsi, jas išbarstęs pasimirė, suglebo, ištižo, košele pavirto. Savaitė, dvi – gal daugiausia. Ilgaamžės būna tik kempinės.

Čia reikėtų susitarti, ką mes grybu vadiname. Tas baravykiukas, kurį su džiaugsmu griebiame, ne grybas. Tai – grybo vaisiakūnis, jo, atleiskite už pasakymą, dauginimosi organas. Nelabai gražiai skamba, bet taip jau yra. Tikrasis grybo kūnas, tikrasis organizmas – tai grybiena, kuri nuo mūsų akių pasislėpusi ar samanose, ar žemėje, ar kokių medžių puvėsiuose, prie šaknų. Tie siūleliai, hifai labai trapūs, jautrūs, tačiau gyvybingi, gali ištverti ir šalčius, ir sausras, kai sąlygos nepalankos – lyg ir užmigti. O kai pagerėja – prabunda ir išmeta paviršiun mūsų mylimus grybukus.

Tarp tų grybukų būna visokiausių. Labai mažytę dalį mes pažįstame, renkame ar paliekame kaip šungrybius. Didžioji grybų karalystės dalis mums nematoma, daugeliui nežinoma, nors jos gėrybėmis (pavyzdžiui, pirmaisiais antibiotikais) gelbėjome daugelio gyvybes. Miškininkai daugelį grybų keiksnoja, nes sukelia medžių ligas, įvairius puvinius.

Grybų karalystė iki šiol gana paslaptinga. Ir ne tik dėl to, kad ja labiau domėtis imta palyginti neseniai. Antai tik 1725 metais buvo aptiktos jų sporos, iš kurių būtent ir išauga grybai.

O vis labiau tyrinėjant pradėjo aiškėti, jog netinka nei tie metodai, kurie taikomi augalams, nei tie, kurie tinka gyvūnams. Sužinojome, jog grybai neturi chlorofilo ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis. Bet grybuose, vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro būdinga augalams medžiaga asparaginas.  Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra šlapimo rūgštis, chitinas, trehaliozė, trigonelinas, glikogenas, serotoninas, artimi gyvūnijos pasauliui. Vadinasi, grybas yra sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas. Štai ir tyrinėk, kad gudrus... Todėl grybai šiuo metu išskirti į atskirą – grybų karalystę. O joje galioja ypatingos taisyklės.

Pasaulyje jau aptikta gerokai daugiau nei 100 tūkstančių grybų rūšių. Mokslo literatūroje rašoma, jog aptikta suakmenėjusių baravykinių eilės grybų liekanų, kurių amžius - maždaug 150 milijonų metų. Per tą laiką Žemėje būta visko, įvairiausių katastrofų, ledynmečių, tačiau grybai sėkmingai ištvėrė. Ir ko neištverti – kai kurių grybų sporos lieka gyvos net 150 laipsnių šaltyje...

Esu tikras, kad prie Stelmužės ąžuolo gyvena baravyko paąžuolio grybiena. Ji buvo gyva prieš sudygstant mūsų senoliui (jei tada ten būta ąžuolyno), dar ilgai bus gyva, kai nebeliks nė vieno ąžuolo. O sporos gal užmigs šimtmečiams.

Lygiai taip ir Kalifornijos sekvojų ar mamutmedžių miškuose tie tūkstančius metų skaičiuojantys medžiai pagal amžių yra tik vaikučiai palyginus su čia augančių grybų grybiena.

Tik mes kartais suklystame galvodami, jog grybas gyvena taip – vieną vasarą ar rudenį pasėjo sporų, šios kitais metais sudygo, ir štai jums lenda grybukai iš samanėlių. Nuo sporos iki vaisiakūnio, tai yra baravykiuko, - ilgiausias kelias. Reikia, kad terpė būtų tinkama; reikia, kad šalia augtų medžiai, tinkantys baravykiukui, o ne kokiai voveraitei; reikia, kad susidarytų grybienos raizgalynė; pagaliau reikia, kad ir orai tiktų vaisiakūnius į paviršių iškelti. Jei netinka – kam jėgas eikvoti, vis tiek niekais nueis.

Štai ir šiais metais gal net visoje Lietuvoje baravykai dygo jiems gana nebūdingose vietose – tankmėse, paraistėse, tarp miško žolių ir kitur. Dygo labai gausiai. Seni grybautojai pasakys – taip būna, bet labai retai. O kodėl – niekas nežino. Orai orais, bet tokių būna ir kitais metais, tačiau baravykai prabunda ten, kur tą daryti dažniausiai įpratę.

Tas didysis dygimas nutrūko, baravykai ėmė kilti į aukštumėles. Gal ir dzūkų šiluose vėl pasipils. Ką su jais žinai. Juk tai – atskira karalystė. Grybų karalystė.

Vienas pažįstamas jų nevalgo. Ne dėl alergijos ar dėl skonio. Mat jis įsitikinęs, jog grybai – tai ateiviai iš kitų galaktikų. Tik mes šito kol kas nežinome.  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"