Paieška Barant girionis, ateikime bent į mišką!

Barant girionis, ateikime bent į mišką!

Šventė ne vien miškininkai, o ir mokslininkai...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Kauno rajone, Girionyse esančiame Lietuvos agrarinių mokslų centro Miškų institute vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Miškotyros mokslas: praeitis ir pespektyvos“, skirta Lietuvos šiuolaikinės miškininkystės pradininko prof. Povilo Matulionio 150-osioms gimimo metinėms, Miškų instituto įkūrimo 60-mečiui ir Miškininkų dienai paminėti. Joje dalyvavo, skaitė pranešimus, diskutavo ne tik Lietuvos miškininkai, žemės ūkio, aplinkosaugos specialistai, įvairių aukštųjų mokyklų bei kitų įstaigų atstovai, bet ir svečiai iš užsienio – Lenkijos, Gudijos, Latvijos, Ukrainos, Estijos...

 

Prisiminta garbinga istorija

 

Po konferencijos prasidėjo renginio iškilmingoji dalis. Joje pirmas kalbėjęs Miškininkų sąjungos prezidentas doc. Edmundas Bartkevičius sakė: „Noriu pasidžiaugti, kad miškininkai ir šiuo ekonominiu sunkmečiu labai stabiliai dirbo, atliko visus būtiniausius darbus, aktyviai veisė miškus naujuose plotuose...“.

Lietuvos miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius apžvelgė Miškų instituto per 60 metų nueitą kelią. Iš pradžių ši įstaiga vadinta Miškų ūkio institutu, kurio pirmoji buveinė buvo Kaune. 1956 m. institutas tapo pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Vėliau pavadintas Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institutu. 1960 m. pradėta instituto naujojo pastato statyba ir kuriama gyvenvietė, kuriai buvo suteiktas Girionių pavadinimas (girionimis kadaise vadinti miškuose gyvenantys  žmonės). 1963 m. į Girionis iš Kauno jau persikėlė visas institutas. Kalbėtojas be kita ko priminė, kad Miškų institute drauge su Lietuvos žemės ūkio universitetu  leidžiamas žurnalas „Miškininkystė“, taip pat bendradarbiaujant su Latvijos miškų institutu „Silava“ ir Estijos gyvybės mokslų institutu bei Lietuvos žemės ūkio universitetu leidžiamas tarptautinis žurnalas anglų kalba „Baltic forestry“.   

Apie P. Matulionio nuveiktus darbus kalbėjo Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Romualdas Deltuvas: „Matulionis stovi greta Kudirkos ir Basanavičiaus lietuvybės gaivinimo veikloje, jis plėtojo ne tik miškininkystę, bet ir botanikos mokslus, nepaprastai daug nuveikė Lietuvos kultūrai, aukštojo mokslo plėtrai, o kaip miškininkas mums yra nepakartojamas“.

 

Kol yra miškų... 

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pasveikino dalyvius Miškininkų dienos ir Miškų instituto 60-mečio proga.

„Noriu visus jus nuraminti ir pasakyti, kad kol yra miškų, tol bus reikalingi ir miškininkai, profesionalai, išmanantys savo darbą – gamybininkai, urėdai ir kiti urėdijų darbuotojai. Sveikinu visus Aplinkos apsaugos komiteto vardu, dėkoju instituto darbuotojams už sėkmingą daugiametį triūsą. Jūsų dėka Lietuvos miškai ošia vis gražiau“, - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.  

Pasak J. Šimėno, minėtas komitetas mano, kad dabartinė valstybinių miškų struktūra ir jos padaliniai sėkmingai vykdo keliamas užduotis, tad netikslinga daryti struktūrinius pokyčius ar reformas, jungiant valstybės įmones – miškų urėdijas – į vieną įmonę ar skaidyti jas pagal regionus. Be to, Seime jau priimta rezoliucija dėl valstybinių miškų išsaugojimo. Siekiant didinti Lietuvos valstybinių miškų naudojimo efektyvumą, siūloma įgyvendinti šias priemones: užtikrinti miško ekosistemos tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei racionalų nepertraukiamą ir tvarų miško išteklių naudojimą. Didinti miškų ūkio veiklos viešumą bei skaidrumą, steigti valstybinių miškų ūkio tarybą, kuri svarstytų ir tvirtintų perspektyvinius bei metinius valstybinių miškų ūkio veiklos planus, rodiklius, ataskaitas. Ši taryba galėtų būti platesnio veiklos pobūdžio institucija, kuri apimtų bent jau kelias žinybas. Verta išskirti į atskiras sąskaitas miškų urėdijos išlaidas veiklai, iš kurių gaunamos pajamos, ir miškų urėdijų išlaidas, skiriamas viešosioms paslaugoms.

Taigi, kai turėsime aiškų veiklos vaizdą, mažiau bus visokių interpretacijų. Svarbu didinti miškų ūkio sektoriaus indėlį papildant valstybės biudžetą. Kaip tai padaryti, turėtų spręsti taryba. Reikia nuosekliai įgyvendinti priemones miškų plotams didinti, kasmet įveisiant ne mažiau kaip po tūkstantį hektarų naujų miškų žemės ūkiui nenaudojamuose plotuose. Šiuo atveju galimos ir kitos priemonės. Pavyzdžiui, jei kai kas nenori iki šiol jiems priklausančių miškų pasiimti, galbūt vertėtų atiduoti juos į  valstybinių miškų fondą. Taip bus pašalinta ir miškų priežiūros problema. Didinti atliekinių miškų išteklių naudojimą energijai gaminti, plėtojant kirtimo atliekų bei  menkavertės medienos surinkimo logistikos sistemas... O kam buvo sunaikintos lentpjūvės? Juk jos turėjo daug atliekinės biomasės, kurią galima panaudoti energetiniams ištekliams papildyti.

„Mes norime prašyti valstybinių miškų struktūrą pradėti kurti menkavertės medienos logistikos surinkimo centrus. Reikia logistikos centrų, sandėlių. Pagaliau malkinė mediena gali ir metus, kitus palaukti. Aišku, kyla klausimas, iš kur imti apyvartinių lėšų, bet jei neatsisakome kompleksinio miškų naudojimo būdo, manau, kad urėdijos tam gali rasti ir apyvartinių lėšų. Taigi dalį apyvartinių lėšų reikia kaupti biomasės rezervui išsaugoti ir taip turime spręsti valstybinį strateginį klausimą. Būtina parengti ir įgyvendinti mokymo bei konsultavimo ir mokamų paslaugų teikimo privačių miškų savininkams teritorinę sistemą naudojant miškų urėdijų, jų struktūrinių padalinių turimą bazę bei pasitelkiant specialistus iš kitų struktūrų“, – pabrėžė J. Šimėnas.

 

Padėkota sėkmingiausiai dirbantiems

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nemaža miškininkų apdovanojo padėkos raštais. Aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis taip pat įteikė kai kuriems dalyviams ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pasirašytus padėkos raštus.

Paskui buvo perskaitytas aplinkos ministro įsakymas dėl pirmos kvalifikacinės girininko klasės suteikimo, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko įsakymas – dėl antros kvalifikacinės girininko klasės suteikimo nemažai grupei miškininkų.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas perskaitė žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus sveikinimą Miškų instituto vadovams ir visiems darbuotojams.

Buvo dar daug kitų sveikinimų, atminimo dovanėlių, ir, žinoma, gėlių...

 

Problemos – „amžinos“ ir naujos

 

„Kai kurios miškininkystės problemos yra amžinos, – pastebėjo Jonas Šimėnas, aptardamas miškininkų ir kitų šventės dalyvių išsakytas mintis. – Tokia yra, sakysim, miškų plotų didinimo problema. Kiekvienos valstybės prestižo reikalas yra turėti pakankamai miškų. Ir juos naudoti racionaliai. O kas gali miškininkystę plėtoti, jei ne miškininkai? Todėl natūralu, kad profesionali struktūra ir profesionalūs miškininkai turi išlikti. Bet miškininkams valstybė turi suformuluoti aiškias užduotis, kiek turi būti valstybinių miškų, kiek jų gali būti panaudota valstybės ūkio labui. Jei kalbame apie miškininkų vadybos trūkumus, pirmiausia turime žiūrėti, kokie vadybos trūkumai yra „aukščiau“. Jei ministerija gerai suformuoja užduotis, natūralu, kad miškų ūkio struktūra tas užduotis turi įgyvendinti. O jei neįgyvendina, tada reikia keisti darbuotojus... Labai seniai yra kalbama apie vadovų rotaciją valstybės institucijose. Ir tai turėtų būti taikoma ne tik miškininkams, bet visų valstybės institucijų vadovams. Sakysime formuluojame užduotį – kitais metais šalies miškingumą padidinti iki 33 proc. Užduotis: valstybiniam miškų sektoriui pasodinti tūkstantį hektarų miškų, pasiekti rezultatą – didinant miškingumą, į valstybės biudžetą gauti 50 milijonų litų. Na, sakysim, aš pasiūliau sukurti tarybą. Taigi ta taryba susirinktų, apsvarstytų, kaip visose 42 urėdijose šį darbą atlikti. O kitą kartą susirinktų ir aptartų, kas nuveikta – kiek pasodinta, kiek uždirbta ir t.t. Jei kurioje urėdijose nepadaryta, kas turėjo būti nuveikta, ir vadovas negali motyvuotai paaiškinti, kodėl taip yra, jis privalo pasitraukti ir ateiti naujas, kuris tą užduotį galėtų įvykdyti. Kiek man teko su tuo susidurti, toks urėdų pakeitimas greit davė ekonominį efektą. Ir buvo taip pat sprendžiamos kitos problemos... Prieš 15 ar net beveik 20 metų priverstine tvarka miškų urėdijose buvo panaikintos visos lentpjūvės, o dabar jau kalbama: kodėl parduodame neapdorotą medieną? Bet ką daryti, jei lentpjūvių neliko? O jei pjautume medieną patys, liktų apie 20 proc. atliekų, kurios yra puikiausias biokuras. Mes tai galime daryti, reikia tik visuotino sutarimo, pasirengimo eiti tuo keliu. Reikia leisti steigti lentpjūves, kurios galėtų panaudoti visą miškininkystės produkciją ir taip sukurtume papildomą pridedamąją vertę“. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"