Paieška „... ir mano bekraščio ilgesio“

„... ir mano bekraščio ilgesio“

M.K. Čiurlionio Saulė: Lietuvos kraštovaizdyje ir tapyboje

Vytautas BAŠKYS

 

Bet kokio renginio reikšmingumas atsiskleidžia iš tam tikros laiko perspektyvos. Šiemet M.K. Čiurlionio 135-ojo gimtadienio renginius papildė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus dovanoto paveikslo „Pasaka. Karalaitės kelionė“ reprodukcijos kelionė į „Saulės pergalės“ muziejų Pamūšyje. Ant Saulės  piliakalnio vyko Baltų vienybės - Saulės pergalės dienos minėjimas.

... Kai žmogus klausia („Ką galima matyti M.K. Čiurlionio kūrinyje „Pasaka. Karalaitės kelionė?“), galima tarti, jog žmonės visada kopia į savo laimės kalną. Įpratusieji prie realių daiktų, ne iš karto įžvelgiame dailininko sukurtą meninį jausmų vaizdą. Pakilimas į aukštumą regisi kaip kelionės tikslas į šviesos rūmus. Teikia žmogui vidinės rimties, gilaus susikaupimo jausmą. Apie savo kūrybos įkvėpimo bei kūrybinio polėkio šaltinius M.K. Čiurlionis laiške savo sužadėtinei rašytojai Sofijai Kymantaitei rašė: „Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio“.

Šioje M.K. Čiurlionio tapyboje užkoduotas gamtovaizdis rodo, jog jis šią pasakos viziją subrandino pagal jam artimą Dainavos (Raigardo slėnio) bei Žemaitijos kalvų aplinkos regėjimus. Kilęs iš Dainavos krašto, 1889–1893 metais gyveno ir kūrė Plungėje. Lyg patvirtinimas, tuo metu ant sukurto preliudo yra užrašęs vasaros (rugpjūčio 19 d.) datą. Po aštuonerių metų, 1907 m. nutapytas paveikslas primena Gondingos piliakalnio legendų įspūdžius. (Gondingos piliakalnyje iš tiesų karaliaus Mindaugo laikais stovėjo pilis, kuri 1253 m. minima Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte.)

M.K. Čiurlionio kūryboje ypatinga saulė ir jos švytėjimas. Tokia saulė ir paveiksle „Karalaitės kelionė“. Vaizdo harmonija mistine nuotaika apgaubtoje paveikslo kompozicijoje kalno viršūnėje – saulė.

Ir dar. M.K. Čiurlionio gimtadienis (rugsėjo 22 diena) prasmingai sutampa su 1236 m. rugsėjo 22 d. laimėta didžiąja pergale Saulės mūšyje. Taip sugaudžia dangiškoji ir žemiškoji Saulė, o kartu ir pokalbis apie paveiksle perteiktą čiurlionišką eisena dangaus šviesulio link.

Tokia nuotaika Čiurlionio gimtadienio atgarsiu Saulės pergalės lauke skaitovė Dina Matickienė skelbė prakilnius žodžius jo sukurtos karalaitės kelionei į Saulę, perteikė tai, kas rugsėjo 22 d. paveiksle ir istorijoje nepaprasta bei ypatinga Lietuvai.

... Vizijoje - švytinčių žmonų figūrų iškilminga eisena į kalno viršūnę. Nešamų deglų liepsna persikūnija į plasnojančius paukščius. Bet argi tai kalnas? Minkšti pasteliniai potėpiai primena Egipto piramidžių pakopas. Vaizduotė nuskraidina į tolimą Egipto laikmetį, primena garbintą saulės dievą Ra, kuris žėrinčiais spinduliais ir rasa kiekvieną rytą gimsta iš naujo. Viršūnėje saulės inkrustuotos mitologinės būtybės galvą vainikuoja pilis.

Simboliški rutuliai asocijuojasi su pienių pūkų lakumu, derėjimu, gyvybine gamtos energija, o dykumos kaktusus primenantys augalai savo spalva ir faktūra - tarsi kylantys mūsų girių pataisai. Regimuose gamtos vaizdiniuose kaip šventieji lietuviškos sielos ir lietuvių liaudies mene sukaupti dvasiniai turtai - pamatas kūrinio poetiniam apmąstymui, fantastiška eisena tame įspūdžio poveikyje, jaučiant ir vertinant mūsų prigimtinę kultūrą, tautines šaknis.

M.K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė“ yra jo sukurto triptiko pirmas paveikslas. Antrame pavaizduota žydinti pieva ir pakilęs virš jos didelis paukštis. Trečiame – karalaitė didžiulės saulės vaizde. Regimuose gamtos vaizdiniuose į kalną saulės link esantys žmonės ir karalaitės kelionės įvaizdis sutvirtina aukšto laisvės tikslo siekį. Įspūdis veda į paslapčių pasaulius ir teikia romantišką polėkį, įsismelkia į žmogaus sąmonę ir pasąmonę, sukelia pasitikėjimą, galimybę tobulėti, siekti grožio.

M.K. Čiurlionio 1907 m. nutapytas „Pasakos. Karalaitės kelionės“ paveikslas išaukština Lietuvos kraštovaizdį, traukia ir kelia norą pažinti jį, būti Saulės pergalės šviesoje. Jo gyvenimo kelias, kaip ir karaliaus Mindaugo valdžios iškilimas, prasideda nuo Saulės pergalės (rugsėjo 22 dienos). Nepaprasta sutaptis ir nauja šviesa į praeitį, kuria M.K.Čiurlionio tapyba nuskamba per visą Lietuvą. Dabar su ja Baltų vienybės dienoje nusilenkiame visų laikų karžygiams. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"