Paieška Raukšlius kopūstgalvis

Raukšlius kopūstgalvis

Jūratė JASINSKAITĖ

 

Tai buvo keistas grybas. Jis švietė iš tolo. Pasvėrėme – 1,350 gramų. Apimtis – 86 centimetrai, aukštis – 18 centimetrų. Grybas augo Zarasų rajone, Gražutės miške, netoli Degučių kaimo. Kas jis? Kuo ypatingas?

 

Redakcijos paaiškinimas. Tai – raukšlius kopūstgalvis. Taip parašyta Lietuvos raudonojoje knygoje, į kurią šis grybas pateko 1992 metais. Ten dar štai kas rašoma: „Parazitas, sukeliantis rudąjį gyvų kamienų medienos puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vėlyvą vasarą ar rudenį. Stambūs (10 – 40 cm skersmens) vaisiakūniai panašūs į koralą plokščiomis, tankiai išsidėsčiusiomis garbanotomis šakutėmis, atsišakojančiomis nuo bendro ištįsusio koto. Auga senų storų pušų kamienų pamatinėje dalyje ar šalia kamienų, ant negyvų ar mirštančių šaknų. Kartais išauga šalia stambių pušų kelmų. Grybas auga įvairiuose biotopuose, kuriuose yra senų stambių pušų, miškuose, parkuose ar kultūriniame kraštovaizdyje.

Paplitimas. Lietuvoje žinoma daugiau nei 30 radaviečių. Kelis kartus grybas rastas Verkių ir Žaliųjų ežerų apylinkėse (Vilnius), Kauno apylinkėse, Žemaitijos nacionaliniame parke (Plungės r.), Dzūkijos nacionaliniame parke.

Grėsmės ir apsauga. Senų pušynų kirtimas ir jų sukcesija į mišrų spygliuočių mišką tuo atveju, kai natūralūs miško gaisrai sausose pušynų augavietėse yra ilga laiką kontroliuojami.“

Va kaip juokinga – nebus gaisrų sausuose senuose pušynuose – išnyks raukšliai kopūstgalviai... O mes vis verkiame – miškas dega. Natūralioje gamtoje nuo senų senovės ugnis leido gyventi daugybei augalų ir gyvūnų rūšių. Be ugnies jos daug kur būtų nunykusios ar iš viso neatsiradusios.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"