Paieška „Fata morgana“, kuri – Prahoje!

„Fata morgana“, kuri – Prahoje!

Lietuvos dendrologų žygis per Čekijos parkus

Aušra ŠALTENYTĖ

 

Ankstyvą liepos šeštadienio rytą visi keliai vedė prie Kauno pilies. Čia iš visos Lietuvos suvažiavo didelis būrys dendrologų ir jiems prijaučiančiųjų. Pakili nuotaika tiesiog tvyrojo ore - laukė įdomus žygis po Čekijos botanikos sodus, parkus ir arboretumus.

Pažintis su Čekija prasidėjo Adršpach`o nacionaliniame parke, kur galima pasigrožėti įspūdingo aukščio (beveik iki 100 metrų) akmeniniais luitais, nuostabia gamta bei kalnų ežerėliais. Karštą dieną maloniai gaivino uolų labirinto pavėsis, stebino augalija, įsikūrusi rodos visai jai netinkamose sąlygose – ant pliko akmens. Tačiau visai šalia - ir takas per pelkę, o pamiškėje buvo galima surasti net vieną kitą mėlynę.

Laikas tirpte tirpo. Jau reikėjo skubėti į vieną seniausių Čekijoje Bukovinos arboretumą. Taip nepastebimai prabėgo pirmoji diena šioje šalyje, tačiau laukė dar daugiau įspūdžių.

Kitą dieną pradėjome šimtamečiame Liberec`o botanikos sode. Čia akį traukė įvairiaspalviai rožynai, stebino bonsai bei daugybė kitų augalų. Didelį įspūdį paliko ir oranžerijoje įrengti akvariumai su įvairiomis žuvytėmis. Liberec`o miestą garsina ne tik botanikos sodas, o ir Fuksijų sodas. Jame auginama daugiau nei tūkstantis veislių fuksijų, taip pat nemaža pelargonijų kolekcija.

... Kelias vingiavo per Čekijos Šveicarijos nacionalinį parką, kol vakarop pasiekėme sostinę Prahą. Čia įsikūrėme ilgesniam laikui. Nors sinoptikai žadėjo vėsų ir lietingą orą, rytas kėlė optimistišką nuotaiką. Tad iškeliavome pasižvalgyti po vieną gražiausių, ko gero, Europos sostinių. Štai stovi didinga gotikinė Šv. Vito katedra, Prezidentūra, nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nepakartojama miesto panorama, vilioja siauriausia gatvelė... Nusileidome prie daugiau nei pusės kilometro ilgio Karlo tilto per Vltavos upę. Tiltas pradėtas statyti pasirinkus ypatingą laiką – 1357 m. 9 mėn. 7 d. 5 val. 31 min. – kartą išgirdęs, vargu ar pamirši šį skaičių derinį. Vidury tilto pasirodė, kad sinoptikų prognozės nebuvo jau tokios iš piršto laužtos... Staiga kilęs vėjas atginė juodut juodutėlį debesį, iš kurio pasipylė smarki liūtis. Minios turistų puolė ieškoti prieglobsčio. Atrodė sunkiai įmanoma, jei paskui pavyks vėl visiems susirinkti į krūvą. Visgi pavyko, tęsėme ekskursiją toliau.

Dar viena Prahos įžymybė – astronominis Orlojaus laikrodis. Paskui vykome į botanikos sodą, kur apžiūrėjome ir oranžeriją magišku pavadinimu – „Fata morgana“. Tai tikrai tarsi miražas, kuriame telpa skirtingų žemynų augalija, 6 m aukščio krioklys, tropiniai ežerėliai su žuvimis ir tarp augalų skraidantys nuostabūs drugeliai. Atvykus į Prahą, būtina aplankyti Dainuojančius fontanus, ypač įspūdingas jų pasirodymas stebimas sutemus.

Penktoji kelionės diena prabėgo Pruhonice mieste apžiūrint pilies arboretumą – parką ir botanikos sodą. Bekeliaudami svetimos šalies žeme, nepamiršome ir savosios, tad Valstybės dieną visi gražiai paminėjome susirinkę pievutėje, apsuptoje įvairiausių gyvatvorių labirinto.

Kelionei persiritus į antrą pusę, aplankėme dar vieną Čekijos traukos centrą – Moravijos požemius. Kokias nepaprastas skulptūras sukūrė gamta amžinos tamsos kambariuose! Gidas vedžiojo tarp stalaktitų, stalagmitų ir stalagnatų, rodė įvairiausias figūras, čia pamatėme ir „kiškį“, ir „šventyklą“, ir netgi „angelą“... Išėjome į aikštelę, nuo kurios atsivėrė pasakiškas vaizdas: apačioje žaliai žydras ar žydrai žalias ežeriukas, nuo kurio kyla stačios, samanomis apaugusios sienos ir viršuje įrėmintas spygliuočių viršūnių viską vainikuojantis giedras dangus. Bet tai dar ne viskas, mūsų laukė dar vienas malonus nuotykis – pasiplaukiojimas valtelėmis požeminiu Punkvos upeliu, kur kartais reikėjo pasaugoti galvą, kad nestukteltum į žemus urvo skliautus. Pasigrožėję negyvąja gamta, vėl keliavome į arboretumą. Šįkart – Brno, kuriame sukaupta daugiau nei 5000 augalų rūšių ir veislių.

UNESCO pasaulinio paveldo sąraše esantis Lednice pilies parkas patraukė ne tik savo grožiu, o ir tuo metu vykusia plėšriųjų paukščių paroda. Tiesa, žiūrint į sparnuočius, darėsi liūdna, juk jų vieta turėtų būti ne mažas plotelis aplink laktą, o beribis dangus...

Vaikštant po parką pavyko surasti ir Lietuvos raudonosios knygos atstovą – paprastąjį elniavabalį.

Ankstyvojo baroko stiliaus Kromeriž Kvetna parkas - turbūt pats gražiausias iš visų aplankytų šioje kelionėje. Čia galima rasti viską, ko tik širdis geidžia: ir dailius, išpuoselėtus gėlynus, ir gyvatvorių labirintus, ir maloniai ūksmingas alėjas. Parko pakraštyje einanti kolonada – puikiausia viso parko apžvalgos vieta. Tiesa, prie įėjimo į parką yra ir mažutė oranžerija.

Paskutinę dieną Čekijoje aplankėme medelyną prie Ostravos.

Paskutinis aplankytas objektas buvo arboretumas „Novy Dvur“, kuriame auga apie 7000 augalų rūšių ir veislių.

... Dendrologai nebūtų dendrologais, jei namo grįžtų tuščiomis... Tad keliaujant atgal, autobuse buvo galima jaustis lyg oranžerijoje – tiek daug įsigytų ir padovanotųjų augalų. Tos devynios dienos smagioje draugijoje pralėkė nepastebėtai, tik liko daugybė malonių įspūdžių ir akimirkų. AČIŪ organizatoriams ir visai keliavusiai grupei. Mėgstantiems gamtą, rekomenduočiau aplankyti šiuos nuostabius parkus Čekijoje.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"