Paieška Kokoso riešuto kelionė

Kokoso riešuto kelionė

 

Daug augalų jau nužydėjo ir net sėkleles subrandino. Joms tenka kažkur keliauti toliau nuo gimtinės. Kaip? Įvairiausiai. Imkim ir prisiminkim skraidančias sėkleles. Kas pirmasis padarė pirmąjį parašiutą? Kas išrado propelerį? Kas sugalvojo sklandytuvą ir net malūnsparnį? Gamta, gamta ir dar kartą gamta. O žmonės tik padarė kopijas. Kol kas – labai prastas.

Jei lazdynas auga ant šlaito, jo riešutas nuriedės žemyn. Jei lygioje vietoje – kažkas išnešios į žiemos sandėliukus ir vienas kitas riešutėlis liks sveikas, nesukramtytas ar visa jų krūvelė bus užmiršta. O ką daryti kokoso palmės riešutui? Kaip jam nuriedėti kur nors toliau nuo gimtojo medžio?

Kokoso palmė – vienas iš populiariausių atogrąžų medžių. Liekna ir grakšti, lengva ir išdidi, truputį palinkusi tiesiu liemeniu į vandenyno pusę. Žydi ištisus metus. Ir visus metus ant jos pamažu noksta masyvūs, apvalios arba ovalinės formos glotni vaisiai, Jie vadinami kokoso riešutais. Tie riešutai ant medžio noksta metus. Paskiau nukrenta.

Teisybę pasakius, pamatę tuos riešutus parduotuvėse, dažnai nė nepagalvojame, kokiu būdu jie nukeliauja toliau nuo palmės. O tai – dar vienas gudrus gamtos sumanymas.

Tas riešutas labai didelis, masyvus. Tačiau krenta prie pat palmės kojų, o paskiau jį pasigauna galingesnė vandenyno banga. Nors ir didelis, bet kokoso riešutas lengvas kaip kamštis. Pagalvokite patys: vaisiaus centre – skystis. Jį gaubia riebi puri masė. Riebalai lengvesni už vandenį. Po to - sumedėjęs kevalas, taip pat lengvas. Už jo – plaušinis apvalkalas, pripildytas oro, kaip tikras gelbėjimo diržas. Tą apvalkalą dar gaubia kieta žalia žievė. O visi tie apvalkalai, drauge paėmus, yra tokie stiprūs, standūs ir tvirti, kad ir ilgai riešutui besibastant jūroje, kiek jį begraužtų sūrios bangos, kiek bemėtytų į pakrančių akmenis, jis neištiš, nesupus, nesuduš. Net praplaukiojęs daug mėnesių kokoso riešutas gali sudygti kur nors už tūkstančio kilometrų pakrantės smėlingoje žemėje. O riešuto viduje esantis gėlas skystis labai reikalingas jaunam daigui, kad jis galėtų augti.

Čia reikėtų pridurti, jog tie kokoso riešutai, kurie atvežami iki mūsų parduotuvių, labiau tinka dekoracijai nei maistui. Tikrąjį jų skonį pajusti, tikrąjį kokoso riešutų pieną gerti galima tik ten, toli, kai riešutas pats nukrenta ar jau sunokęs nuskinamas nuo palmės. Kas ten buvo ir ragavo – sako: labai gaivu ir skanu.

 

Parinko Zenonas BUTKEVIČIUS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"