Paieška Mūsų mažieji draugai

Mūsų mažieji draugai

Aurelija DIRGINČIENĖ

Šiaulių „Juventos“ mokykla

 

Vėl mokykla skambėjo ne tik nuo vaikų balsų, o ir nuo jų mažųjų draugų – kas loja, kas kniaukia, caksi, cypsi... Taip „Juventos“ pradinukai šventė Tarptautinę gyvūnų dieną. Vaikai pasakojo apie savo augintinius, džiaugėsi jais.

Tądien mokinukai prisiminė ir kalbėjo ne tik apie tai, kas gražu, smagu, malonu. Aplink mus daug blogio, kuris nepraeina pro mažųjų akis. Vaikai ne tik pasakoja, kur ir kokį pametė, paliko, nuskriaudė. Širdį glosto istorijos, kuriose mano mokinukai - tikri gelbėtojai, jaunieji samariečiai, priglaudę, apgynę gyvūnėlius.

Pasaulinę gyvūnų dieną juventiečiai minėjo ne tik atsivesdami ar atsinešdami savo augintinius, o ir su lauktuvėmis lankydami gyvūnus Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre. Vaikai piešė, rašė apie savo mažuosius draugus, pasakojo įvairiausias istorijas, prisiminė Gyvūnų priežiūros taisykles.

Keletą savo ketvirtokų mokinukų rašinių pateikiame ir „Žaliajam pasauliui“.

*  *  *

Gustė NORVAIŠAITĖ

 

Aš turiu šunytę, vardu Šeila. Jai penki metai. Labai ją myliu, todėl ir rūpinuosi. Šeilos akys labai gražios. Į jas žiūrėdama žinau ar laiminga, liūdna, linksma, drąsi, baili, ginanti. Ji yra aukso spalvos, o kiti sako, kad jos kailis yra ryžas. Ne! Ji - auksinė.

... Kai ji buvo maža, įsigijome - nuvažiavome pirkti šuniuką, jau buvo sutarta, tad vykome jo pasiimt. Tik dar nežinojome - imsime mergaitę ar berniuką. Aš atsitūpiau prie šunelių. Šuniukas berniukas ėmė kandžioti mano batelių bumbuliukus, o jo sesutė buvo labai nedrąsi. Todėl ją ir paėmėme, nes ji atitiko mano charakterį. Šeila augo, augo ir užaugo į tikrą panelę. Galiu atskleisti paslaptį. Šeila miega lovoje. Ššš, niekam nesakykit.

Ji nemėgsta, kai mano brolis ją kankina, tampo už ausų. Ir be to, jai nepatinka, kai ją ima ant rankų svetimas žmogus. Ji mėgsta valgyti, miegoti ir bėgioti kieme.

... Ji jau išbėgo! Lekiu paskui ir aš...

*  *  *

Gabija ROSTOVSKYTĖ

 

Mano augintinis yra žiurkėnas Keksas. Jam labai patinka saulėgrąžos. Kai paimu Keksą į rankas, jis pirma apsiuosto, o po to ima kandžiotis. Dieną Keksas miega kaip užmuštas, tik kartais, kai nieko nėra namie, jis išlipa iš namelio ir nueina pasiimti maisto. Naktį Keksas duodasi kaip išprotėjęs. Jis sukasi ant ratuko, graužia narvelio groteles, valgo, geria ir laksto pirmyn, atgal. Mano Keksas yra šviesiai pilkas, o per vidurį ant nugaros yra tamsiai pilkas dryžius, bet visas pilvelis ir letenytės yra balti.

Aš labai myliu Keksą!

*  *  *

Gintarė GRUŠAITĖ

 

Džeris - tai mano papūgėlė, o Dipsis – mano šuniukas, kuris kiekvieną dieną kelia mane iš lovos: „Au, au, metas į mokyklą, au, au!..

Mano papūgėlė atkeliavo per mano gimtadienį. Tėveliai ją nupirko devintojo gimtadienio proga. Aš nusprendžiau, kad jo vardas turėtų būti Džeris, nes jis berniukas (gal ir dėl to, jog jis toks spalvotas ir judrus). Mano šuniukas nėra toks kaip dauguma. Jis kitoks, todėl, kad buvo benamis. Jį priglaudžiau savo namuose. Tėveliai nenorėjo priimti šunelio, bet, kai pažvelgė per langą, persigalvojo. Už lango siautė vėjas, o toks mažytis pasiklydęs šunelis buvo bejėgis prieš gamtos šėlsmą. Mano šeima keturkojį priglaudė, nes jautė, jog jis vienas neįveiks žiemos. Nuo dabar šuniukas patenkintas ir jaučiasi laimingas. Mes jį su didžiule meile globojame ir saugome. Mano papūgėlė labai gerai sutaria su Dipsiuku ir dalinasi mintimis bei istorijomis!

*  *  *

Vakarė BALTUTYTĖ

 

Aš turiu šuniuką Biglį. Biglis – tai veislė, tačiau vardas yra toks pat. Biglis - tikras išdaigininkas! Mėgsta daryti tai, ko negalima: kramto kaktusus, drasko pirštines bei šlepetes. Taip pat jis dar ir žurnalus skaito. Na, plėšo. Jo negalima palikti vieno net kieme! Ir ten žalos pridaro: išrausia gėles, apkramto vazonus. Bet tai dar ne viskas! Jis dar ir pabėga. Aplink visą kiemą yra tvora, tačiau jam tai netrukdo. Prasirausia pro tvoros apačią. O tada jau niekaip nebesugausi!

Šiam išdaigininkui labai nepatinka maudytis, šukuotis. O karpytis nagus – ypač. Jam dabar dveji metai. Gimęs Lenkijoje, tačiau augo Kaune. Visi biglių veislės šunys yra labai savarankiški ir kilmingi. O kilmingi todėl, kad biglių veislės šuniukus laikydavo Anglijos karalienė Elžbieta. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"