Paieška Tarsi išaugęs iš medžio...

Tarsi išaugęs iš medžio...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Kupiškio miesto Povilo Matulionio pagrindinėje mokykloje vyko mokslinė konferencija „Povilui Matulioniui – 150“. Į konferenciją, surengtą garsiojo kupiškėno, Lietuvos moderniosios miškininkystės pradininko – mokslininko, pedagogo, publicisto – 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo proga atvyko daug miškininkų iš įvairių mūsų šalies miškų urėdijų, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Miškų instituto, kitų mokslo, kultūros įstaigų, visuomeninių organizacijų, Žemės ūkio ministerijos atstovų.

 

Užsivilkęs miško rūbą

 

Bene pats ryškiausias šio renginio, virtusio tikra švente, akcentas buvo žinomo tautodailininko, medžio drožėjo Antano Česnulio sukurtos P. Matulionio skulptūros atidengimo iškilmės. Naujasis šalia mokyklos jaukiame skverelyje stovintis tautodailininko kūrinys žavi originalumu – jame pavaizduotas žmogus tarsi išauga iš medžio. Taip skulptūros autorius išreiškė P. Matulionio natūralią sąsają su tėviškės gamta, jos miškais.

„Gyvenimas taip lėmė, kad su Matulioniu susiejau dalį savo kūrybos. Esu iškalęs iš akmens jo veido reljefą, kuris pastatytas palaidojimo vietoje, šalia Šiaulių esančio Aleksandrijos kaimo kalne. O šiame kūrinyje norėjau pavaizduoti Matulionį tarsi užsivilkusį miško rūbą...“ – kalbėjo A. Česnulis.     

Paskui, pasodinus atminimo ąžuoliuką, konferencijos dalyviai susirinko į erdvią mokyklos salę, kurioje be svečių, aišku, buvo ir daug pedagogų bei mokinių. Beje, moksleiviai šokiais, dainomis ir minispektakliuku labai paįvairino konferenciją, padarė ją gyvesnę. Tačiau ir patys pranešimai atrodė įdomūs ne vien turiniu, o ir pranešėjų natūraliu bendravimu su klausytojais, kartkartėmis net kiek pašmaikštaujant, keičiantis sveikinimais ir suvenyrais.

 

Pranešimai, sveikinimai...

 

Laikas bėgo nepastebimai, nors pranešimų buvo nemažai. Štai Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius Romualdas Deltuvas nuoširdžiai bei emocingai perskaitė savo įdomius pastebėjimus „Povilo Matulionio asmenybė“. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis taip pat plačiai kalbėjo apie šio mūsų iškilaus miškininko bei kultūros nešėjo asmenybę, su kuria tiesiogiai siejosi jo pranešimo tema „Povilas Matulionis – visuomenės veikėjas ir Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjas“. Turiningi buvo ir kiti konferencijai parengti pranešimai – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus Albino Tebėros „Povilo Matulionio idėjų įprasminimas dabartinėje miškininkystėje“, P. Matulionio mokyklos direktoriaus (1986–2001 m.) Stanislovo Rugaičio ir dabartinio direktoriaus Rimvydo Latvio bendras pranešimas „Povilo Matulionio vardas įpareigoja“, Kupiškio miškų urėdo Dainiaus Stonkaus „Povilo Matulionio idėjų įprasminimas Kupiškio krašte“, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus „Lietuvai pagražinti draugijos veikla Kupiškyje“, jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovo Vytauto Knizikevičiaus „Jaunųjų miško bičiulių veikla Povilo Matulionio idėjų šviesoje“, Trakų miškų urėdijos prekybos ir medienos ruošos vadybininko Dainiaus Baikausko „Mes iš Kupiškio Povilo Matulionio mokyklos“. 

Labai šiltas ir nuoširdus buvo Kupiškio rajono savivaldybės mero Jono Jaručio šventinis sveikinimas. Prasmingai nuskambėjo aukščiausių mūsų valstybės įstaigų atstovų – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvos generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko – sveikinimai konferencijos dalyviams.

 

Sušvito kaip meteoras, bet nesudegė

 

Taigi praėjus pusantro šimto metų nuo P. Matulionio – mokslinės miškininkystės Lietuvoje kūrėjo – gimimo, jo nuveiktų darbų vertė nė kiek nesumažėjo, o keltos lietuvių kultūrinio, tautinio atgimimo idėjos daugeliu atžvilgių taip pat tebėra aktualios. Apie tai kaip tik plačiai ir kalbėjo konferencijos dalyviai. Buvo apžvelgtas taip pat įžymiausiojo praeities miškininko gyvenimo kelias.

Gimė P. Matulionis Kupiškyje 1960 m. rugsėjo 5 d. Baigęs Daugpilio gimnaziją, studijavo Peterburgo miškų institute, kurį baigė 1889 m. Dirbo Pskovo gubernijoje girininko padėjėju, paskui – miškotvarkos taksatoriumi, o nuo 1894 m. jau darbavosi Vilniuje, tvarkė Vilniaus bei Kauno gubernijų miškus. Taigi turėjo progą labai gerai pažinti gimtojo krašto gamtą, girias. Jam rūpėjo ne vien miškai, bet ir visi krašto gamtos ištekliai. Darbai buvo mokslo tiriamojo pobūdžio, be to, susiję su vienokiais ar kitokiais naujais pastebėjimais, praktiniais atradimais. P. Matulionis 1903 m. sudarė netgi Lietuvos žuvų neršto kalendorių, rašė apie sausame dirvožemyje augančių pušynų samanų dangą, galvijų ganymą miškuose, paskelbė nemaža etnografinio pobūdžio straipsnių. 1906 m. floristinio veikalo „Žolynas“ 2-ojoje dalyje pateikė net apie 3 tūkstančius surinktų augalų lietuviškų pavadinimų.

Teko P. Matulioniui nuo 1906 m. vykdyti įvairius miškotvarkos darbus Karelijoje ir Suomijoje, vėliau dalyvavo tvarkant daugelį Latvijos Estijos, Ukrainos miškus.

 

...Ir nepriklausomoje Lietuvoje

 

Vėl į Vilnių mokslininkas grįžo keliems mėnesiams praėjus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Tačiau lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, kartu su visomis Lietuvos valstybės įstaigomis persikėlė į Kauną. 1919 m. liepą paskirtas žemės ūkio ir valstybės turtų viceministru. Drauge su Tadu Ivanausku įkūrė gamtos tyrimo stotį, o nuo 1921 m. Dotnuvos žemės ūkio mokykloje dėstė miškininkystės kursą. 1924 m. P. Matulionis buvo išrinktas naujai įsteigtos Žemės ūkio akademijos rektoriumi. 1929 m. Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį.

Mirė P. Matulionis 1932 m kovo 15 d. ir palaidotas netoliese Šiaulių esančio Aleksandrijos kaimo, kuriame praleido paskutiniuosius gyvenimo metus, kapinaitėse.

Jau įžymiojo miškininko amžininkai įžvelgė neeilinius jo nuopelnus Lietuvos mokslui. Štai ir Jonas Jablonskis parašė įsimintinus žodžius, kad jis buvo mūsų tautos „darbo pelė“, dirbusi dažniausiai tomis aplinkybėmis, kur jam tekdavo pirmoji ir galbūt sunkiausioji mūsų darbo vaga vagoti...

Sunku būtų išvardyti visus P. Matulionio darbus bei nuopelnus Lietuvos miškininkystei ir apskritai gamtos mokslams. Aukso raidėmis reikėtų įrašyti ir jo pastangas gaivinti lietuvių tautos savimonę, patriotizmą, plėtoti kultūrą. Taigi yra nusipelnęs, kad jo atminimas būtų deramai įamžintas.

Vienas iš pagarbos iškiliajam mokslininkui ženklų nuo šiol prigludo prie jo vardu pavadintos Kupiškio miesto pagrindinės mokyklos. Šis ženklas – A. Česnulio išdrožta medžio skulptūra – atrodo monumentaliai ir tarsi dvelkia Lietuvos girių didybe bei gaivališka jėga.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"