Paieška „Reikia tik sąmoningumo“...

„Reikia tik sąmoningumo“...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Taip sakė Joniškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas (aplinkos apsaugai) Irmantas ŠIMKŪNAS, kai kalba pakrypo apie atliekų tvarkymo reikalus. Ir iš tiesų, savivaldybė nuveikė nemažai, kad įmonės, organizacijos ir gyventojai turėtų galimybę atsikratyti susikaupiančių atliekų civilizuotai. Tačiau šiame aplinkosaugos bare vis dar nepavyksta išgyvendinti netvarkos.

 

Gavo 300 „teletabių“

 

„Nauja atliekų tvarkymo sistema Joniškio rajone veikia jau ketveri metai, – kalbėjo Irmantas Šimkūnas. Ją įgyvendinome laipsniškai, etapais. Pirmajame etape buvo svarbiausia uždaryti ir rekultivuoti net septyniolika nelegalių sąvartynų. Šis darbas iš esmės jau atliktas. Antrajame etape dar teks uždaryti likusius tris nelegalius sąvartynus ir vieną gana didelį – svarbiausią rajone legalų sąvartyną, kuris yra šalia Bariūnų kaimo. Šiems darbams jau rengiamasi. Taigi gyventojams reikia „persiorientuoti“, kitaip sakant, pamiršti visus buvusius ir dar esančius nelegalius sąvartynus bei sąvartynėlius ir imtis atliekas tvarkyti kaip pridera, šiuolaikiškai. Tuo labiau, kad rajone jau yra įrengti keturi atliekų priėmimo punktai, į kuriuos aplinkiniai  gyventojai didesnius atliekų kiekius gali patys atvežti nemokamai. Europos sąjungos fondų lėšomis rajone taip pat įrengtos dvidešimt dvi antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelės. Be to, mūsų savivaldybė dar 2007 metais iš Aplinkos ministerijos gavo tris šimtus šiuolaikiškų konteinerių, kuriuos gyventojai dėl savotiškos formos įprato vadinti „teletabiais“. Jie skirti antrinėms žaliavoms – popieriui bei kartonui, stiklui ir plastikams – išmesti (šių atliekų gyventojai visada turi nemažai). Tai buvo gana didelė paspirtis bendrame mūsų rajono atliekų tvarkymo bare. Juk tuos konteinerius išdėsčius grupėmis po trejetą, atsirado dar šimtas papildomų antrinių žaliavų rūšiavimo vietų“.

Aišku, ir to šimto vietų dar negana, rūšiavimo konteinerių rajone ir dabar gerokai trūksta. Šią problemą šalinti iš dalies padeda tai, kad šiuo metu savivaldybė žengė naują žingsnį – pradėjo taikyti ir „suprastintą“ antrinių žaliavų rūšiavimo sistemą. Ji gyventojams patogi tuo, jog rūšiuojamas atliekas reikia išskirstyti ne į tris, o tik į dvi dalis („Stiklas“ ir „Popierius, plastikai“). Taigi į vieną konteinerį metami visokie stikliniai buteliai, stiklainiai, o į kitą – vadinamoji makulatūra ir nereikalingi plastikiniai gaminiai. Taip pavyksta padidinti antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelių skaičių. Tačiau labai svarbu, kad tais konteineriais gyventojai tvarkingai naudotųsi. Todėl savivaldybė informuoja rajono žmones įvairiais būdais – spaudoje, interneto svetainėje, leidžia specialias skrajutes su paaiškinimais, kaip atliekos turi būti taisyklingai rūšiuojamos.

„Galima sakyti, kad atliekų rūšiavimo procesas vyksta, bet dar ne taip, kaip iš tikrųjų reikėtų. Neretai pasigendame gyventojų sąmoningumo. Ne visi nori sutikti su nuostata, kad atliekas svarbu rūšiuoti ten, kur jų atsiranda – namuose. Jei tvarkingai sudėliosime į rūšiavimo konteinerius antrines žaliavas, bus naudos visiems: sumažės bendras atliekų kiekis, mažiau užkrausime sąvartynus, be to, padėsime saugoti gamtos išteklius ir gyvensime švaresnėje bei sveikesnėje aplinkoje”, – samprotavo I. Šimkūnas.

 

Perpildo konteinerius

 

Nemaža problema kyla dėl biologiškai skaidžių medžiagų. Kai kada konteineriai būną tiesiog perpildyti žaliosiomis atliekomis. Tai esti pavasario ar rudens metu, kai žmonės gražinasi aplinką, geni medžius, pjauną veją. Ir komunalinėse atliekose būna net 30–50 proc. biologiškai skaidžių medžiagų. Todėl žaliąsias atliekas reikia stengtis kompostuoti savos sodybos teritorijoje, kad jos nepatektų į bendrą atliekų masę. Šiais metais Joniškio rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis nupirkta konteinerių, skirtų žaliosioms atliekoms, kurie išskirstyti Joniškio ir Žagarės miestuose. Konteineriai buvo perkami siekiant mažinti atliekų, atgabenamų į Aukštrakių sąvartyną, kiekį.

Gyvenvietėse, miškuose vis dar apstu improvizuotų „sąvartynų“, taip pat teršiamos pakelės. Yra tokių gyventojų, kurie teigia, kad atliekų iš viso jie neturi, girdi, viska, kas nereikalinga, sudegina, stikliniais buteliais kloja savo kiemo keliukus ir kitokiais būdais atsikrato atliekų. Kitaip sakant, kaip begali, išsisukinėja nuo savivaldybės nustatyto mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Matyt, dar reikia tam tikro laiko, kad viskas „susidėliotų į savo vietas“, kad gyventojai mažiau šiukšlintų pakelėse, rekreacinėse poilsio vietose. Juk nesunku savaitgalį pailsėjus prie tvenkinio, visa, kas lieka pavalgius (įvairią pakuotę, maišelius, butelius ir t.t.), susirinkti ir išmesti į tam skirtą vietą, o jei ten nėra šiukšlių dėžių ar konteinerių, parsivežti namo, kur viską galima išmesti į „savą“ konteinerį. Tad reikia tik žmonių sąmoningumo, o protingą išeitį visada galima rasti, nedarant žalos gamtai, neteršiant aplinkos.  

 

Nereikia nė vandentiekio?

 

Europos Sąjungos lėšomis Joniškio mieste pakloti nauji vandentiekio (5,52 km) ir nuotekų (6,37 km) vamzdžiai. Rekonstruoti seni nuotekų (4,6 km) ir vandentiekio (1,43 km) tinklai. Šiuo metu klojami dar papildomai 2,87 km vandentiekio ir 3,07 km nuotekų vamzdžiai. Taip pat Joniškio mieste planuota dar šį rugsėjį pradėti kloti vandentiekio (4,78  km) ir nuotekų (6,0 km) vamzdžius. Darbus planuojama užbaigti per metus. Vandentiekio ir nuotekų tinklus ketinama nutiesti ir Žagarės mieste (vandentiekio – 14,38 km, nuotekų - 15,65 km).

Dar viena problema yra gyventojų nenoras prisijungti prie nuotekų tinklų.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri susideda iš savivaldybės, rajono aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „Joniškio vandenys“ atstovų. Ji tikrina Joniškio miesto gyvenamųjų namų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, siūlo gyventojams prisijungti prie esamų bei būsimų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Vis dėlto esama žmonių, kuriems nesvarbu, kad yra teršiama aplinka iš lauko tualetų. O kai kurie gyventojai net nepagalvoja, kad tuo būdu nešvarumai sunkiasi į gruntą ir gali pasiekti požeminį  vandenį.

Joniškio rajone daugelyje gyvenviečių geriamąjį vandenį būtina nugeležinti. Šis darbas atliekamas sistemingai. Vandens nugeležinimo įrenginiai jau veikia Kriukų miestelyje, Gataučių, Gaižaičių, Stupurų kaimuose.

Nors Joniškio rajone nėra labai didelių miškų bei ežerų, bet gamtos įvairovė vis dėlto gana didelė. Tad ir saugomų teritorijų nemažai: Žagarės regioninis parkas, Vilkijos draustinis, Pabalių draustinis, Mūšos tyrelio draustinis, Gedžiūnų miško draustinis, Gubernijos miško draustinis. Mėgstamos Joniškio gyventojų lankymo vietos yra taip pat Sidabros poilsio zonos tvenkiniai (vienas - 10,4 ha, o kitas – 6 ha).

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"