Paieška Neatrastasis Lentvario dvaro parkas

Neatrastasis Lentvario dvaro parkas

Aušra ŠALTENYTĖ

 

Ankstus šeštadienis. Rudeninė saulė nedrąsiai braunasi pro baltus rūkus. Šaltas spalio rytas žada virsti gražia diena. Norisi pasimėgauti puikiu oru ir nusispalvinusia gamta, tad nėra nieko geriau, kaip su šaunia draugija ištrūkti iš miesto. Kelias veda į vos už dvidešimt kilometrų nuo Vilniaus esantį Lentvarį. Privažiavus dirbtinį šio miestelio ežerą, prieš akis iš spalvingų medžių lajos išnyra raudonas neogotikinio stiliaus rūmų bokštas. Jis lyg švyturys rodo kelią tikslo link – dvaro parko. Automobilių stovėjimo aikštelėje jau lūkuriuoja ir kiti gamtos bičiuliai (su pagrindine parko atgaivinimo idėjos puoselėtoja Rasa Puziniene). Tad šis susirinkimas nėra atsitiktinis – kasmet Lietuvos dendrologų draugijos nariai ir jų draugai renkasi į talkas, o šiemet buvo nutarta prisidėti prie Lentvario dvaro parko tvarkymo.

Lentvario dvaro rūmai mena XIX a. vidurį, o parkas buvo įkurtas apie 1870 m. ir apima beveik 21 ha teritoriją. Sumanaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė suprojektuotas parkas pripažįstamas gražiausiu peizažinio tipo parku Lietuvoje ir, deja, dabar nepelnytai pamirštas.

Prieš imantis darbų, E. Andrė kūrinių tyrinėtojas Steponas Deveikis pavedžiojo šio unikalaus parko takeliais, papasakojo apie kiekvieną architektūrinį elementą, atkreipė dėmesį į iš pirmo žvilgsnio nepastebimas detales, tokias kaip betonines medžių šaknis skersai takelio ar apsamanojusius kelmus, kurie padaryti taip meistriškai, kad nežinodamas net neįtartum apgaulės. Visus sužavėjo įspūdinga dirbtinė grota, virš kurios eina keliukas ir net auga medžiai! Parke yra keli kriokliukai, deja, gražiausias jau išdžiūvęs. Tik vyresnieji prisimena, kaip smagu būdavo pasislėpti ertmėje už vandens sienos. Dabar menkas upeliukas graužiasi sau vagą pro dirbtines uolas, o ne žaismingai krinta nuo padarytos kaskados. Būtent vanduo ir yra šio parko išskirtinis bruožas. Kalvotame reljefe vykusiai įrengta tvenkinukų sistema. Veidrodiniame paviršiuje atsispindi aplink augantys medžiai ir beribis žydras dangus.

E. Andrė pavyko sukurti milžiniškos erdvės pojūtį. Ir ne tik. Parko keliukai primena kalnų takelius, tad ne veltui centrinė parko dalis, vadinama „Šveicarija“, taip ir vilioja akmeniniais laipteliais lipti vis aukščiau ir pasigrožėti rudenėjančio parko panorama.

Kojomis čežendami nukritusius lapus, grįžtame automobilių aikštelės link. Dešinėje lieka tvora aptverti gražuoliai rūmai. Jie vis nesulaukia geresnių laikų - jau kurį laiką stovi apleisti. Tvora saugo ir dalį parko, deja, be tinkamos priežiūros jis greit sulaukės. Nekokia ir dvaro pastatų būklė. Liūdna, kai nyksta toks paveldas.

Susipažinę su parku ir jo istorija dar mieliau kimbame į darbą. Mūsų tikslas – sutvarkyti parko pakraščius. Kelios valandos - vieta pasikeitė neatpažįstamai. Vietoj menkaverčių krūmų ir prisisėjusių medelių atsivėrė erdvės, išryškėjo kalvelės, parkas prisipildė saulės šviesos. Mūsų darbui neliko abejingi ir greta gyvenantys žmonės, jie taip pat atėjo padėti, o vėliau talkininkus pavaišino savo sodo obuoliais.

Greitai prabėgo diena, smagu pasidžiaugti nuveiktu darbu, tačiau tai tik maža dalis siekiant grąžinti buvusį parko žavesį. Jį tvarkyti reikia nuolat. Džiugu, kad parko priežiūros ir tvarkymo ėmėsi Lentvario seniūnija.

Parkas gyvas tada, kai jis lankomas. Atraskite Lentvario dvaro parką – ramybės ir grožio oazę, kuri kasdien taps, viliamės, vis gražesnė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"