Paieška Protėvių takais

Protėvių takais

Marius SEMAŠKA

Sirvėtos regioninio parko kraštotvarkininkas

 

Sirvėtos regioniniame parke vis labiau rudenėjančio spalio pabaigoje įvyko pažintinė kultūrinės tematikos ekskursija „Protėvių akimis“. Po Nalšios žemę keliavo Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos būrelio „Jaunieji krašto tyrėjai“ nariai (su vadove D. Gaidamavičiene).  

Renginio dalyviai palaipsniui leidosi į kelionę laiku, pradėdami nuo buvusios Šventos dvarvietės, kurioje seniausias pastatas – svirnas, statytas dar 1867 metais. Ši data buvo užrašyta stikliniais skaičiais, įkomponuotais į kitas duris, esančias pastato šone. Svirno pamatai ir sienos padaryti iš akmenų mūro, pagražinti smulkiais skaldytais akmenukais. Tai saugomas paveldo objektas, kuriame planuoja įsikurti regioninio parko lankytojų centras.

Šventos miške, kuris anksčiau ir priklausė minėtam dvarui, Šventos pilkapyne ilsisi mūsų protėviai. Šiame miške yra išlikę 30 pilkapių, iš kurių keli kasinėti dar XIX a. Rasti žirgo griaučiai, deginti žmogaus palaikai.

Toliau kelias nuveda artimesnės mūsų laikmečiui laidojimo vietos – Aučynų kaimo kapinių link. Čia, šiek tiek atokiau nuo visų kapų, palaidotas 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis Juozas Šalna. „Jaunieji krašto tyrėjai“ prieš artėjančią lapkričio 1-ąją uždegė žvakę ant sukilėlio kapo.

Netoli, rytų pusėje, šalia Saločio ežero stūkso Aučynų piliakalnis, tarsi pabrėždamas, kad praeitis nėra išnykusi – ji atsispindi kiekviename akmenyje, kiekviename kritusiame medyje po mūsų kojomis. Vietinių žmonių kasdieniame gyvenime, veiksmuose ir kalboje galima atpažinti senojo protėvių požiūrio į supančią aplinką liekanas.

Šis kultūros paveldo objektas, kartu su Stūglių, Kačėniškės ir Rakštelių, sudaro keturių piliakalnių grandinę, nutysusią pietų-šiaurės kryptimi. Tai tarsi patvirtina piliakalnių paskirtį susisiekimui tarp skirtingų senovės gyvenviečių. Mokyklinis autobusiukas, per banguotą Švenčionių aukštumos kraštovaizdį nuveža ekskursijos dalyvius prie pailgos kalvos, esančios Miškinio ežero šiaurės rytinio kranto kyšulyje – Rakštelių piliakalnio. Vietiniai šį objektą dar vadina „Šunakariu“.

Čia esančioje poilsiavietėje jaunieji keliautojai užkando, atsigėrė karštos vaistažolių arbatos, pasiklausė pasakojimo apie piliakalnius ir pilkapynus regioniniame parke.

Kitoje kelio, vedančio į Ignaliną, pusėje yra įsikūręs gatvinis Didžiasalio kaimas. Šia vienintele gatve ir pravažiavo dalyviai, dairydamiesi į autentiškus, kai kur nuo kaimą nusiaubusių dviejų gaisrų apdegusius, pajuodusius pastatus, besiklausydami unikalios šios gyvenvietės istorijos.

Užsukę į neveikiančias senąsias kaimo kapinaites, gimnazistai patraukė namų link... 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"