Paieška Šmėkla, pėdink iš Vilniaus!..

Šmėkla, pėdink iš Vilniaus!..

Augustas UKTVERIS

 

Taip jau ir gerai: šmėkla, pėdink iš Vilniaus!.. Komunalines atliekas deginančios gamyklos šmėkla.

Na, gerai skamba lozungas, tačiau problemos kol kas niekur nenupėdina...  Atliekų deginimo gamyklos Vilniuje kol kas nebus. Kol kas... Vilniaus regiono Aplinkos departamente aptariant spaudos konferencijoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą., šio departamento direktorius Rolandas Masilevičius konstatavo, jog poveikio aplinkai vertinimas, siekiant deginti atliekas, statyti tam skirtą įmonę - itin sudėtingas procesas. Tokiai planuojamai ūkinei veiklai yra pritaręs sostinės Visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius. Neatsižvelgiant į paminėtų institucijų kompetentingų specialistų išvadas, visuomenė taipogi aktyviai reiškė savo abejones dėl atliekas deginančios gamyklos statymo Vilniuje.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas galutinio sprendimo teisę deleguoja aplinkos apsaugos institucijoms. Todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pagrindinį dėmesį skyrė į ataskaitoje pateiktą informaciją ir visam procesui.

Pasak Rolando Masilevičiaus, galutinis sprendimas priimtas vadovaujantis šiais pagrindiniais motyvais:

1) Orhuso konvencijos nuostatų nepaisymas užtikrinant visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus;

2) įvertinant tai, jog atliekų tvarkymas yra savarankiška savivaldybės funkcija, turinti tiesioginę įtaką vietos gyventojams, kaip prievolinė paslauga, sprendimą lėmė ir regiono savivaldybių (ypač – Vilniaus miesto; tiesa, 18 sostinės Tarybos narių pasisakė prieš atliekų deginimui skirtosios gamyklos statybą sostinėje) pasyvi pozicija tiek atstovaujant gyventojų interesus, tiek sprendžiant komunalinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo bei perdirbimo problemas;

3) ataskaitoje yra keletas neatitikimų tarp poveikio aplinkai vertinimo programos (buvo numatyta, jog atliekos bus deginamos tik iš Vilniaus regiono) ir ataskaitos turinio (pasirodo informacija, jog yra galimybių atliekas vežti ir iš kitų regionų, tad galima prielaida, jog galimas ir degintinų atliekų importas).

Tad galutinis sprendimas toks: uždrausti UAB „Regioninė atliekų deginimo gamykla“ (planuojama ūkinė veikla – regioninis komunalinių atliekų deginimas) gamyklos statybą Vilniuje (Jočionių g. 13), pagal pateiktą poveikio aplinkai ataskaitai tai yra neleistina.

Beje, toje pačioje spaudos konferencijoje inžinierius energetikas Algirdas Jaruševičius, Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių Aplinkos komiteto atstovas, kalbėjo šitaip:

„Vertinu atliekas deginsiančios gamyklos statymui nepritarimą teigiamai. Turiu pasakyti, jog gyventojai vadovavosi ne emocijomis, o mokslinio tyrimo rezultatais. Ne vien šveicarų specialistų išvadas perskaitėme, o ir į neapmokamų mūsų šalies specialistų išvadas gilinomės. Tokias išvadas, prieštaraujančias ir specialistams iš Šveicarijos, pasirašė keturi profesoriai iš Lietuvos. Juk Vilniaus regionui buvo siekiama paskelbti tikrą cheminį karą. Atsakingai tai pareiškiu ištyrus dokumentus, kurie buvo pateikti poveikio vertinimo ataskaitoje. Buvo planuojama deginti nerūšiuotas komunalines atliekas, kuriose juk esama ir daug pavojingų atliekų. Buvo numatoma deginti ir žymiai žemesnėje temperatūroje, nei reikalaujama deginant toksiškas medžiagas. Būta ir kitokių pasaulinei tokios veiklos praktikai technologinių neatitikimų.

Kita vertus, pažangiosios šalys tokių atliekų deginimo jau atsisako. Esama technologijų (pakartotinis naudojimas; vengti gamybos, kurioje susidaro atliekos), kai išrūšiuojamos atliekos taip, jog ir nebelieka ką deginti. O Vilniuje, mano nuomone, komunaliniame atliekų sraute rūšiavimas – tik gal apie 10 proc. Tad būtų deginamos tokio rūšiavimo komunalinės atliekos. Deginimas – sąvartyno „iškėlimas į dangų“. Juk nustatyta: 30 kilometrų spinduliu nuo tokio taršos šaltinio žmonės apie 7 kartus dažniau suserga onkologinėmis ligomis. Lietuvai reikia pasimokyti iš klaidų.

O dėl visuomenės? Išlieka tie, kurie nori išlikti.“

... Prasidėjus žurnalistų klausimų lavinai, Rolandas Masilevičius patikino, jog tuo viskas nesibaigia, jog galimas naujas poveikio aplinkai vertinimas – nauja procedūra (bet kokioje užsakovą dominančioje vietoje - tai renkasi veiklos, gamybos planuotojas). Joje turi būti tinkamas visuomenės atstovavimas. Beje, panašios įmonės statytojų, pagal Rolandą Masilevičių, akcijų Klaipėdoje turi ir vietos savivaldybė.

Žinia, aplinkosaugininkams teko pasitelkti ir užsienio ekspertus, kuriems sumokėta apie 80 tūkst. Lt.

Žurnalistai teiravosi: kur bus vežamos atliekos, kaip nebeliks vietos Kazokiškių sąvartyne?.. Atsakyta, jog tuo turi rūpintis savivaldybės, „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

Na, puiku! Atliekas kol kas vargiai rūšiuojame. Tačiau jau išmokome pasakyti: komunalines atliekas deginančios gamyklos šmėkla, pėdink!..  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"